Susisiekimo ministerija skyrė rekordines Europos Sąjungos (ES) investicijas pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros Lietuvoje plėtrai. Aštuoniolikai šalies miestų, pasirengusių darnaus judumo miestuose planus, iki 2027 m. numatyta 100 mln. eurų. Tai – dešimt kartų daugiau negu ankstesniu laikotarpiu. Pirmieji finansavimą gaus trys miestai: Kaunui numatyta šiek tiek daugiau nei 4, Kėdainiams – beveik 8,4, o Šiauliams – 18,7 mln. eurų.
„Istoriškai didžiausios investicijos į dviračių ir pėsčiųjų takus bei kitas darnaus judumo priemones miestuose rodo mūsų aiškią politikos kryptį ir ambiciją. Šių sprendimų rezultatą visuomenė pajus greitai, o savivaldybėms norisi palinkėti didžiausios sėkmės įgyvendinant planus, nes jos geriausiai žino, kur efektyviausia tiesti naujus pėsčiųjų ir dviračių takus ar atnaujinti morališkai pasenusius tam, kad priimti sprendimai atneštų didžiausią naudą gyventojams“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Šiauliams skirto finansavimo lėšos bus naudojamos gerinti susisiekimo infrastruktūrai pagrindinėse miesto gatvėse: Pramonės, Žemaitės, Vilniaus, Serbentų, Karaliaučiaus ir kt. Ketvirtajame pagal dydį Lietuvos mieste iki 2030 m. planuojama įrengti ir atnaujinti beveik 74 km dviračių infrastruktūros, todėl, pasak savivaldybės mero Artūro Visocko, paskirtas finansavimas 33 kilometrams infrastruktūros įrengti ir rekonstruoti bus stiprus postūmis į priekį siekiant užsibrėžtų tikslų.
„Šiauliuose nuo 2018 m. įrengta ir rekonstruota beveik 53 km dviračių infrastruktūros ir nemažai trūkstamų jungčių. Jau juntamas patogesnis ir saugesnis įvairių miesto zonų pasiekiamumas dviračiu. Iki 2030 m. dviračių infrastruktūros tinklas bus dar patogesnis didesniam gyventojų skaičiui. Kartu su dviračių infrastruktūros plėtra mieste įrengiama ir sutvarkoma pėsčiųjų infrastruktūra bei sujungiamas ir atnaujinamas esamas takų tinklas, pagerinamas viešojo transporto stotelių pasiekiamumas, kuris aktualus planuojant kombinuotas keliones“, – teigia A. Visockas.
Pasak Kėdainių r. savivaldybės mero Valentino Tamulio, infrastruktūros plėtrai paskirti 8,4 mln. eurų bus naudojami 11 km naujų takų tiesti miesto teritorijoje ir esamiems takams atnaujinti rekonstruojamose gatvėse. Pagal savivaldybės parengtą darnaus judumo planą numatoma, kad takai galėtų nusidriekti Gegučių parke, nuo Vaivorykštės tilto iki J. Basanavičiaus g., Kauno, Tilto, M. Daukšos, Liaudies, S. Dariaus ir S. Girėno g., kitose aktyviose gatvėse.
„Visos investicijos į krašto infrastruktūrą yra labai svarbios. Tad turime sudaryti kuo daugiau ir geresnių sąlygų, kad važiavimas dviračiais bei vaikščiojimas būtų saugus ir patogus. Netolimoje ateityje Kėdainiuose tikrai padaugės dviračių bei pėsčiųjų takų, o senųjų būklė pagerės. Į šią infrastruktūrą investuojama kaip įmanoma daugiau. Planuose – daugybės infrastruktūros projektų įgyvendinimas, prie kurių prisidėti planuoja ir pati savivaldybė, todėl dvejopos investicijos ES ir savivaldybės lėšomis į šiuos tikslus sudarys daugiau kaip 11 mln. eurų“, – sako Kėdainių r. savivaldybės meras V. Tamulis.
Rekordinės 100 mln. Eur siekiančios investicijos bus padalintos visiems šalies regionams, kuriuose esančios savivaldybės ES fondų lėšomis pasirengė darnaus judumo planus ir netrukus pradės naudotis 2021–2027 m. laikotarpio ES fondų investicijų programos galimybėmis šiems planams įgyvendinti ir darniam judumui skatinti.
Be Kauno, Šiaulių ir Kėdainių, šiemet sprendimo dėl skiriamų investicijų sulauks dar 15 darnaus judumo miestuose planus parengusių šalies miestų, turinčių daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų ar kurorto statusą. Nauja bevariklio transporto infrastruktūra atsiras Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Utenoje, Mažeikiuose, Telšiuose, Palangoje, Neringoje, Birštone, Druskininkuose, Jonavoje, Marijampolėje, Tauragėje ir Visagine.
Lietuvoje yra apie 3 tūkst. km dviračių eismui skirtos infrastruktūros. 2 tūkst. km dviračių infrastruktūros yra valstybinė ir ją prižiūri AB „Via Lietuva“, o likusius 1 tūkst. km – visos šalies savivaldybės. Iki 2035 m. planuojama šią infrastruktūrą išplėtoti iki 5 tūkst. km.
Pastaruosius ketverius metus Susisiekimo ministerija dviračių ir pėsčiųjų takams skyrė didelį prioritetą: pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje buvo surinkti duomenys apie esamą ir planuojamą infrastruktūrą Lietuvoje, atlikta išsami šios infrastruktūros inventorizacija, pagal gautus rezultatus parengtas Lietuvos dviračių infrastruktūros plėtros žemėlapis, prioritetinis dviračių infrastruktūros plėtros planas, nustatyti pagrindiniai dviračių infrastruktūros planavimo principai.
Taip pat buvo parengtas pagrindinis Lietuvos dviračių transporto plėtros politiką nustatantis strateginis dokumentas – Dviračių transporto plėtros gairės.
