Iki 2027 m. Lietuvoje numatyta skirti 100 mln. Eur savivaldybėms vystyti dviračių infrastruktūrą, tai reiškia 10 kartų išaugusias investicijas nuo 2020 m. Per pastaruosius kelerius metus šalyje nutiesta apie 400 km naujų takų, šiemet planuojama dar kone 50 km, tokie klausimai aptariami šią savaitę Vilniuje vykstančioje antrojoje Susisiekimo ministerijos konferencijoje „Dviračių Lietuva“.
2021–2023 m. į dviračių infrastruktūros vystymą Lietuvoje buvo investuota apie 50 mln. Eur ir nutiesta 360 km naujų takų šalia valstybinės ir vietinės reikšmės kelių. 2024 m. nusidrieks dar pusšimtis km.
„Kol kas bendra infrastruktūros statistika labai didžiuotis negalime. Nors turime gerų pavyzdžių, darbų dar laukia labai daug. Bet siūlau prisiminti, kad 2021 m. apskirtai net neturėjome duomenų apie tai, kiek, kokio ilgio, kur ir kokios būklės takų būta. Šiandien bendrų pastangų dėka jau turime aiškų planą, kaip Lietuvai ilgainiui tapti „dviračių šalimi“. Konferencijoje susirinkusi dviratininkų bendruomenė, mūsų užsienio kolegos, partneriai ir augantis dėmesys šiai temai tai puikiai patvirtina“, – atidarydamas konferenciją „Dviračių Lietuva“ sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Pasak ministro, šiandien turime susistemintus duomenis, investicijų, parengtas dviračių plėtros Lietuvoje gaires, ilgametį sėkmingą dialogą su institucijomis, darnaus judumo ekspertais, infrastruktūros planuotojais, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų, verslo ir sporto atstovais.
„Lietuvoje dviračių transporte neabejotinas flagmanas yra Vilnius, jau nemažai nuveikęs šioje srityje. Jaučiasi, kad yra daugiau takų tęstinumo, geresnio jungimosi. Atvykus iš kitų miestų, tikrai daro didelį įspūdį. Aš gyvenu Kaune, kuris kilometrais irgi neatsilieka – galbūt procentiškai ir daugiau takų gyventojų kiekiui, tačiau reikėtų daugiau jungčių. Tokie renginiai padeda reikalams pajudėti į priekį“, – sako Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Paulius Bakutis.
Konferencijoje sutarta ir dėl memorandumo pasirašymo, kuris leis dviračių transporto plėtrą šalyje vykdyti vieningai ir koordinuotai. Ketinimą pasirašyti Susisiekimo ministerijos inicijuotą memorandumą dėl dviračių transporto skatinimo ir plėtros veiksmų jau išreiškė 5 ministerijos ir joms pavaldžios institucijos, 28 savivaldybės, kelios nevyriausybinės organizacijos, projektavimo įmonių bei verslo atstovai.
Memorandumo nariai sutaria laikytis Susisiekimo ministerijos parengtų dviračių transporto plėtros iki 2035 m. gairių. Tarp įvardintų tikslų – šalies dviračių transporto politikos suformavimas ir patvirtinimas, vieningų pėsčiųjų ir dviračių takų planavimo principų taikymas, infrastruktūros plėtrai ir takų junglumui skiriamas dėmesys bei šios transporto priemonės kultūros skatinimas ir saugumo didinimas. Šie prioritetai sutampa su tikslais, numatytais 2024 m. balandį patvirtintoje Europos dviračių deklaracijoje.
Konferencijoje „Dviračių Lietuva“ dalyvauja ir Europos dviratininkų federacija (European Cyclist‘s Federation (ECF)). Šios organizacijos iniciatyva neformalios Europos ministrų tarybos metu ir buvo priimta Europos dviračių deklaracija – kol kas svarbiausias dviračių transporto skatinimo strateginis dokumentas, numatantis pagrindinius tikslus, kryptis ir priemones, kuriomis turi būti stimuliuojama ir organizuojama dviračių transporto plėtros veikla visoje ES.
Lietuva itin palaiko deklaracijoje numatytus tikslus, kadangi šis dokumentas ateityje galimai užtikrins didesnes investicijas dviračių transporto plėtrai.
Planuojama, kad Lietuvos miestuose, priemiesčiuose ir rekreacijos zonose per 10-metį dviračių takų skaičius išaugs nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. km. Sklandus ir rišlus infrastruktūros tinklas turėtų prisidėti prie to, kad kelionės dviračiais miestuose ir priemiesčiuose taptų alternatyva automobiliui. Tuo tarpu dviračiais keliaujančių žmonių skaičius per šį laikotarpį turėtų išauguti nuo 5 proc. dabar iki 12 proc.
