Pirmadienis, 11 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Ukrainos balsas

Kada Ukraina gali tikėtis pergalės?

Rusijos agresijos apžvalga 2023 07 25

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas, VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra, www.facebook.com, www.alkas.lt
2023-07-25 11:55:39
0
Ukrainos gynėjai pliekia okupantus | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukrainos gynėjai pliekia okupantus | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Geopolitinė padėtis

Rusijos valdžios institucijos apkaltino Ukrainą anksti pirmadienį surengus dronų ataką prieš Maskvą, kai vienas iš orlaivių nukrito netoli Gynybos ministerijos pagrindinės būstinės. Maskvos meras Sergejus Sobjaninas sakė, kad dronams smogus į neva du negyvenamuosius pastatus Maskvoje, aukų nebuvo.

Kitas Ukrainos dronas smogė amunicijos sandėliui Rusijos aneksuotame Kryme, dėl ko buvo sustabdytas eismas pagrindiniame greitkelyje, pranešė Rusijos okupuoto Krymo administratorius.

Maskvoje Rusijos žiniasklaida pranešė / dezinformavo, kad vienas iš dronų nukrito ant Komsomolskio plento netoli sostinės centro, išdaužė parduotuvių langus ir apgadino namo stogą, esantį vos už 200 metrų nuo aukštai prie upės kylančio Gynybos ministerijos pastato. Ant pagrindinės ministerijos būstinės stogo yra įrengtos „Pancyr“ priešlėktuvinės gynybos sistemos.

Nėra visiškai aišku, ar Rusijos karo nusikaltimų ministerijos būstinė, esanti už 2,7 km nuo Kremliaus, buvo tikrasis taikinys. Kaip ir biurų pastatas Maskvos pietuose, į kurį pataikęs dronas išardė kelis viršutinius aukštus. Kaip bebūtų, ši dronų ataka Maskvoje savo pažeidimais yra labiau pastebima lyginant su ankstesniais dronų smūgiais Rusijos sostinėje.

Kremliaus burna Dmitrijus Peskovas pirmadienį rypavo, kad „išaugo bandymų atakuoti mūsų regionus bepiločiais lėktuvais intensyvumas“.

„Todėl imamasi priemonių, vyksta labai intensyvus kasdienis 24 valandų darbas“, – lyg koks vietinis varškėtis ramino maskviečius D. Peskovas, nepateikdamas jokios informacijos apie tai, ar dėl padažnėjusių atakų buvo sustiprintos Rusijos oro gynybos sistemos.

Mums gi tokios kalbos, ir tokios operacijos yra vilties suteikiantis faktas. Tik tada, kai bus smogiama kariniams ir kitiems pagal humanitarinę teisę leistiniems taikiniams Rusijoje, ypač Maskvoje, o eilinis rusas, drebėdamas iš baimės galvos apie tai, kad gal nereikėjo įsiveržti į Ukrainą, gal nereikėjo karo apskritai, ir gal atėjo laikas nuversti nusikalstamą režimą su visomis jo saugumo struktūromis, bus galima kalbėti apie tikrą Ukrainos pergalę ir mūsų, vakariečių, saugumą.

Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Michailas Fiodorovas savo susirašinėjimo programėlės kanale pažymėjo, kad pirmadienio dronų atakos prieš Maskvą ir Krymą signalizuoja, jog Rusijos elektroninės kovos priemonės ir priešlėktuvinė gynyba „vis mažiau gali apsaugoti užpuolikų dangų“, ir pridūrė, kad „to bus dar daugiau“.

Laikraštis „Ukrainska pravda“ pranešė, kad dronų ataka prieš Maskvą buvo specialioji Ukrainos karinės žvalgybos operacija.

Iš tiesų yra labai gėdinga, kad „antra pasaulyje“ armija nesugeba apsaugoti savo sostinės, kuri yra daugiau kaip už pusės tūkstančio kilometrų nuo fronto linijos. Kaip sakoma, ehm, ką pasėsi, driskiau, tą ir pjausi.

Tuo metu Baltieji rūmai suskubo pareikšti, kad nepritaria tam, jog Ukraina rengtų atakas Rusijos teritorijoje.

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karina Žan-Pjer (Karine Jean-Pierre) sakė žurnalistams per spaudos konferenciją: „Apskritai mes nepritariame išpuoliams Rusijos teritorijoje“.

Ir tuoj pat pridūrė: „Tai yra karas, kurį pradėjo Rusija. Tai jų karas. Ir jie gali bet kada jį užbaigti, išvesdami pajėgas iš Ukrainos, užuot rengę žiaurius išpuolius prieš civilius gyventojus.“

Mums tokia politinė dviveidystė ir kvietimas fiureriui Putinui su jo klika tęsti Ukrainos niokojimą yra visiškai nesuprantamas.

Ar, tiksliau, labai aiškiai dar kartą parodantis, kad nei JAV, nei apskritai didžiosios Vakarų valstybės nenori, kad Rusija būtų nugalėta ir sutriuškinta. Nors, ką čia kalbėti, tą jau kartojame daugybę kartų.

Aiškindamas apie grūdų sandorio nutraukimą dviem didžiausiems Kenijos laikraščiams, teroristinės Rusijos ambasadorius Dmitrijus Maksimičevas kaltino Jungtines Valstijas ir Europos Sąjungą dėl sandorio žlugimo, tvirtindamas, kad jos „panaudojo visas gudrybes“, kad rusiški grūdai ir trąšos nepatektų į pasaulio rinkas.

„Dabar, mano brangūs Kenijos draugai, jūs žinote visą tiesą apie tai, kas maistą naudoja kaip ginklą“, – plovė afrikiečiams smegenis teroristų atstovas.

Greičiausiai, tai yra pasirengimas šią savaitę vyksiančiam antrajam Rusijos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimui. Grūdų tiekimas kelia abejonių. „Wagner“ karinės grupuotės ateitis taip pat.

Rusija labai nori išlaikyti įtaką Afrikoje beveik 50 šalių, kurios yra priklausomos nuo Maskvos žemės ūkio produktų bei marodierių, užtikrinančių valdžios aparatų saugumą.

Kiek valstybių vadovų dalyvaus susitikime, neaišku. 54 Afrikos valstybės sudaro didžiausią balsų bloką Jungtinėse Tautose ir jų nuomonės dėl Generalinės Asamblėjos rezoliucijų, kuriose kritikuojama Rusijos invazija, išsiskyrė labiau nei bet kuriame kitame regione.

Reikšmingi postūmiai

Džo Baideno administracija siunčia Ukrainai papildomą karinę pagalbą, kurios vertė siekia 400 mln. dolerių. Į naująjį JAV paketą bus įtraukta įvairi amunicija, skirta pažangioms oro gynybos sistemoms, ir keli nedideli žvalgybiniai bepiločiai lėktuvai „Hornet“.

Agentūra „Associated Press“ rašo, kad JAV suteiks Ukrainai visko: nuo raketų, skirtų didelio judrumo artilerijos raketų sistemai HIMARS ir pažangiai žemė-oras raketų sistemai NASAMS, iki raketų „Stinger“ ir „Javelins“.

Pareigūnai sakė, kad JAV taip pat siunčia šaudmenų haubicoms ir 32 šarvuotus transporterius „Stryker“, taip pat išminavimo įrangos, minosvaidžių, raketų „Hydra-70“ ir 28 mln. šaulių ginklų šaudmenų.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos tęs smūgius laikinai okupuotame Kryme ir Kerčės tiltui.

Interviu CNN jis paaiškino, kad Krymas ir Krymo tiltas yra teisėti gynybos pajėgų taikiniai, nes smūgiai į juos sumažins okupacinių pajėgų kovinį pajėgumą ir padės išsaugoti Ukrainos karių gyvybes.

„Tai normali taktika – sutrikdyti priešo logistikos linijas, kad būtų atimta galimybė gauti daugiau amunicijos, daugiau degalų, daugiau maisto ir pan. Todėl mes naudosime šią taktiką prieš juos“, – pridūrė O. Reznikovas.

Būtent taip ir ne kitaip. Driskiai okupuotose teritorijose turi nemiegoti naktimis, krūpčioti nuo savo šešėlio, nuo virpančio drebulės lapo.

Vakar vakare rusų pajėgos kasetiniais sviediniais apšaudė Kostantinovką Donecko srityje. Dėl smūgio žuvo vienas vaikas, taip pat yra sužeistų, tarp jų dar trys vaikai.

„Dėl apšaudymo buvo sužeisti mažiausiai septyni civiliai gyventojai. Tarp sužeistųjų yra keturi vaikai: 5, 11 ir 12 metų mergaitės ir 11 metų berniukas. Vieno vaiko būklė sunki“, – sakė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kirilenko.

Vėliau Kirilenko patikslino informaciją, pridurdamas, kad sunkiai sužeisto vaiko išgelbėti nepavyko.

TATENA ekspertai Zaporožės atominės elektrinės teritorijos pakraštyje rado kryptinių prieštankinių minų.

Agentūros generalinio direktoriaus Rafaelio Mariano Grosi pareiškime minima, kad liepos 23 d. patikrinime buvo rastos kelios minos, esančios buferinėje zonoje tarp vidinio ir išorinio aikštelės perimetro.

Minos buvo įrengtos ribotos prieigos zonoje, į kurią negali patekti elektrinės techninės priežiūros personalas, ir buvo nukreiptos „į šalį“ nuo aikštelės. Vidiniame aikštelės perimetre minų nebuvo.

Ilgai ieškojo. Taip jau nutinka, kai dantis taiso balerina, virėja bando valdyti valstybę, o atominės energetikos inžinieriai dirba sprogmenų ekspertais.

Trumpai

Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerija baigia apginkluoti ir apmokyti savo darbuotojus, kad būtų pasirengusi padėti gynybos ir vidaus reikalų ministerijoms ginkluoto konflikto atveju, pirmadienį dezinformavo / pranešė nepaprastųjų situacijų ministerijos vadovas.

Nepaprastųjų situacijų ministras Vadimas Siniavskis valstybinei televizijai „Belarus 1“ sakė, kad darbuotojai bus pasirengę padėti ministerijoms „ginkluoto konflikto ar kokių nors riaušių, kuriose turi dalyvauti daug darbuotojų, atveju“.

Apsišaukėlis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka anksčiau šiais metais sakė norintis, kad „kiekvienas žmogus – ir ne tik žmogus“ mokėtų bent jau elgtis su ginklais, kad galėtų atsakyti į agresijos aktą.

Šiandien Pietų Korėjos kariuomenė pranešė, kad Šė Korėja paleido dvi trumpojo nuotolio balistines raketas į savo rytinę jūrą ir taip pratęsė pastaruoju metu vykdomus ginkluotės bandymus, kurie neva yra protestas prieš tai, kad JAV nusiuntė į Pietų Korėją dideles karinio jūrų laivyno pajėgas.

Šė Korėja trečią kartą nuo praėjusios savaitės paleido raketas prieš pat vidurnaktį iš teritorijos netoli savo sostinės Pchenjano, pranešė Pietų Korėjos Jungtinis štabų vadų komitetas. Pasak jo, abi raketos nuskriejo apie 400 km, kol nukrito vandenyse prie rytinės Korėjos pusiasalio pakrantės.

Izraelio parlamentas pirmadienį patvirtino pirmąjį svarbų ministro pirmininko Benjamino Netanyahu prieštaringai vertinamo plano pertvarkyti šalies teisingumo sistemą įstatymą, kuris sukėlė naują masinių protestų bangą ir sulaukė kaltinimų, kad ministras pirmininkas siekia autoritarinio valdymo.

Balsavimas pagilino nesutarimus, kurie skaldo visuomenę, gilina kariuomenės vadovybės susipriešinimą ir sukėlė artimiausios Izraelio sąjungininkės – JAV – susirūpinimą.

Malio kariuomenė kartu su įtariamais Rusijos „Wagner“ samdiniais vykdė mirties bausmes, plėšimus, žmonių grobimus, prievartavimus ir kitus pažeidimus, pirmadienį pranešė žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Human Rights Watch“.

Ji teigia, kad žiaurumai vyko Malio centriniame regione ir kad nuo 2022 m. gruodžio mėnesio buvo vykdytos egzekucijos arba priverstinai dingo kelios dešimtys civilių gyventojų.

Žmogaus teisių grupė telefonu apklausė 40 žmonių, įskaitant liudininkus, ir peržiūrėjo vaizdo įrašą, „kuriame matyti Malio karių ir su jais susijusių užsienio kovotojų piktnaudžiavimo įrodymai“.

Lietuvoje

Toliau voliojamas Putino ir Lukašenkos durnius. Įvairios žiniasklaidos priemonės triūbyja, kad tuoj jau visai, rusai su gudais ir marodieriais „muzikantais“, o gal pavieniui, eilute, tsakant, puls Lenkiją. Lietuvos neaplenks.

Vieni glušiai Kremliuje sugalvojo, kiti glušiai paskleidė, o antraščių virtuozai ir spustelėjimų medžiotojai mūsuose netveria džiaugsmu pelnydamiesi iš patiklaus tūlo tautiečio.

Kai kurie jau kraunasi daiktus į lagaminus, tik va bėda – pietų Europa dėl begalinio žmonijos bukumo kertant miškus ir semiant Žemės resursus, dega liepsnose.

Net praeityje buvę valstybės vairininkai piktinasi, kodėl atostogų agentūros nesiima jokių veiksmų ir kibirėliais iš Lietuvos negesina siaučiančio ugnies košmaro.

Dėve, dėve. Ainštainas buvo visiškai teisus. Visata, greičiausiai, nėra begalinė, ko nepasakysi apie kvailumą.

Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Ukrainą remsime iki pergalės ir Rusijos nepralaimėjimo
  2. Ukraina gali izoliuoti Krymą nuo Rusijos dabar
  3. V. Zelenskis: 2023-ieji bus mūsų pergalės metai!
  4. Pergalės dienos proga dovana driskiams – kontrpuolimas?
  5. Vakarai praregėjo: pasirodo, Rusija siekia pergalės, ne pralaimėjimo
  6. Kada nustosim krūpčioti Putino trepsėjimų?
  7. Ukraina pakeitė puolimo strategiją
  8. Ukraina turi kuo greičiau atsiimti Krymą
  9. Kremlius įvykdė savo karo prieš Ukrainą tikslus?
  10. Ukraina ruošiasi pavasario puolimui
  11. Amerikiečiams gali tekti kautis su rusais
  12. Prezidentas: su Ukraina iki pergalės
  13. Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų
  14. Ukrainos kontrpuolimas gali prasidėti bet kurią akimirką
  15. Didžiausia Europos Parlamento frakcija ragina pakviesti Ukrainą į NATO

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

2023 09 11
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

2023 09 11
pixabay.com, Firmbee nuotr.

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

2023 09 11
Pinigai | Pixabay nuotr.

Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?

2023 09 11
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Rusijos laukia neabejotinas krachas

2023 09 10
Neprisidėkite į krepšį bet ko: grybaujant gali praversti jūsų telefonas | Asociatyvi, Unsplash nuotr.

Neprisidėkite į krepšį bet ko: grybaujant gali praversti jūsų telefonas!

2023 09 10
Internete – visos sostinės kapavietės: naudojasi ir velionių giminės, ir istorijos mėgėjai | „Vilniaus plano“ nuotr.

Internete – visos sostinės kapavietės: naudojasi ir velionių giminės, ir istorijos mėgėjai

2023 09 10
Panevėžys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Panevėžys kviečia dovanoti medelius

2023 09 10
Ukraina sumuš maskolius | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kremlius valosi kruvinus batus į Jungtines Tautas

2023 09 09
Seminarija | punskas.pl nuotr.

Kresų muziejus Seinuose arba nutylėta didinga Lietuvos praeitis

2023 09 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

2023 09 11
pixabay.com, Firmbee nuotr.
Gamta ir žmogus

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

2023 09 11
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?

2023 09 11
Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai vaikams kišenpinigių negaili

2023 09 10
Kuo papildyti pavasarinį stalą?
Gamta ir žmogus

5 taisyklės, kaip maitintis vyresniame amžiuje

2023 09 10
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos laukia neabejotinas krachas

2023 09 10
Viktorija Čmilytė-Nielsen | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.
Lietuvoje

Seimas pritarė rudens sesijos darbų programai

2023 09 10
Vaikų darželis | Pixabay nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniaus darželiuose privalomo pietų miego nebus

2023 09 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas Vaiškūnas apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Petras apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį
  • J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau
  • Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

by Ditė Česėkaitė
2023 09 11
0
Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vokietijos oro bendrovė „Lufthansa“ planuoja nuo šio žiemos sezono (spalio pabaigoje) didinti esamų skrydžių dažnį tarp Vilniaus ir Frankfurto, kuris...

Skaityti toliau

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

by daiva
2023 09 11
2
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

Nagrinėjant Vilniaus krašto lietuvių padėtį tarpukario laikotarpiu, ypač svarbus 1936 m. lapkričio 3 d. Vilniaus vaivadijos valdyboje vykusios slaptos saugumo...

Skaityti toliau

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

by Ditė Česėkaitė
2023 09 11
0
pixabay.com, Firmbee nuotr.

Šiandien išmanieji prietaisai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo būdo dalimi. Technologijų žinovė pataria, kaip tinkamai prižiūrint prietaisus pilnai išnaudoti jų galimybes...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas Vaiškūnas apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Petras apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • Romas apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
Kitas straipsnis
Lietuvoje lankosi Taivano delegacija | ŠMSM nuotr.

Stiprinami ryšiai su Taivano mokslininkais

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai