Geopolitinių tektoninių lūžių nebus

Geopolitiniai postūmiai

Po Donaldo Trampo pergalės JAV prezidento rinkimuose pasipylė niūrios, apokaliptinės prognozės apie „tektoninius pokyčius“, pasikeitusią, „izoliacionistinę“ Jungtinių Valstijų politiką ir kiti panašaus pobūdžio teiginiai. Tokias niūrias „egzpertų“ įžvalgas galima pateisinti rinkiminiu neišsimiegojimu.

Tuo tarpu racionaliai pažvelgus į rinkimų rezultatus, matosi, jog nieko blogo neįvyko. Ir tam nereikia ieškoti pagrindimų, kas ką „sakė-pasakė“ bei kapstytis skambių frazių nuotrupose, ieškant užkoduotų prasmių pasaulio galingųjų lūpomis ištarškėtuose žodžiuose.

Šūkiai ir lozungai skirti masėms paganėdinti, o mes ir toliau į viską žvelgiame chirurgiškai ramiai, diagnozuodami padėtį ne jausmais, o remdamiesi skaičiais.

Skaičiai liudija, jog JAV rinkos po rinkimų atsigavo ir šalies stambiausių kompanijų akcijos šoktelėjo aukštyn. Su Donaldo Trampo atėjimu savo tolesnę sėkmę sieja JAV naftos ir dujų kompanijos, kurios dosniai rėmė respublikoną rinkimų metu.

Nors Trampas iš juodojo aukso prekeivių prašė milijardo, tačiau naftos ir dujų pramonės akcininkai iki rugpjūčio 31 d. paaukojo Trampui tik 14,1 mln. dolerių. Tas pats MAGA (Make America Great Again) Donaldas Trampas (kurio pagrindinis patarėjas Maskas) rinkimų metu deklaravo, jog klimato atšilimas – kvailių prasimanymas, tas turėjo skambėti kaip medus šalies ekonomiką varančioms JAV naftos ir dujų kompanijoms.

Beje, 2023 m. JAV buvo pirmaujanti gamtinių dujų eksportuotoja pasaulyje, vamzdynais eksportavusi 89,1 milijardo kubinių metrų dujų ir 114,4 milijardo kubinių metrų suskystintų gamtinių dujų. Tuo tarpu Rusija buvo antra pagal dydį gamtinių dujų eksportuotoja pasaulyje.

Naftos eksporte taip pat dominuoja JAV. Amerika, grubiai tariant, išvijo iš ES rinkos rusišką naftą ir dujas ir tampa pagrindine žaidėja. Europa tapo didžiausia JAV SGD ir žalios naftos eksporto vartotoja, pirkdama 49% suskystintų dujų ir 47% naftos iš JAV, kurių įmonių pajamos iš naftos ir dujų eksporto pernai metais sudarė daugiau nei 244 mlrd. dolerių.

Tačiau net ir matydami šias tendencijas, negalėtume teigti, kad JAV nusisuka nuo žaliojo kurso, kai šalia Trampo vaidenasi jo pagrindinis „žaliasis“ rėmėjas, turtingiausias pasaulio žmogus Elonas Maskas. Apsukrus verslininkas, kuris plečia JAV „invaziją“ į Kiniją. 2023 metais Kinijos prekių eksportas į JAV siekė apie 427,23 mlrd. JAV dolerių. Kinija yra didžiausia JAV prekybos partnerė ir trečia pagal dydį JAV prekių eksporto rinka.

Tad kalbelės apie JAV „izoliaciją“ skirtos naiviems rinkėjams, kurie džiūgauja dėl sienų migrantams ar jų deportacijos iš šalies. Mus, nepykite, tai domina mažiausiai, nes realybė ant žemės byloja, jog JAV, priešingai, nei kai kas mano, tęsia ekonominės ekspansijos politiką.

Tad pirmiausia, su kuo susidurs Donaldo Trampo administracija yra niekas kitas, bet Kinija. Prekybos karas tarp JAV ir Kinijos prasidėjo dar 2018 m.. kai tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo Kinijai taikyti didesnius muitų tarifus ir prekybos kliūtis, tai šiandien ypač kelia nerimą Pekinui.

Būtent dėlto Si Dzinpingas rinkimų metu susilankstė iki žemės, o po rinkimų nuolankiai prabilo apie bendradarbiavimą. Nuo Vašingtono administracijos priklauso, ar bus įvesti 60% tarifai kiniškoms prekėms. Abejojame, ar jie bus drastiškai padidinti, nes abiejų šalių ekonomikos pernelyg susipynusios.

O dabar apie tai, kas jus domina labiausiai. Tai karas Ukrainoje. Manome, jog ne tik Pekinas, bet ir Vašingtonas galėtų karą sustabdyti ar bent jau pristabdyti, pagrasinęs sankcijomis ir muitais Pekino adresu. Tačiau didžiųjų šalių mūšyje, mažesniųjų nuostoliai mažai kam rūpi.

Visgi paskelbta informacija, jog Donaldas Trampas po rinkimų kalbėjosi telefonu su Volodymyru Zelenskiu ir net perdavė „ragelį“ savo patarėjui Maskui. Pasaulio žiniasklaida ir toliau buria iš kavos tirščių, kaip, kada Trampas stabdys karą ir kokios bus to stabdymo pasekmės.

WSJ teigimu, buvęs valstybės sekretorius Maikas Pompeo, kuris gali tapti Pentagono vadovu, pasiūlė planą, kuris nesuteiktų Rusijai didelės pergalės, tačiau kiti patarėjai esą teigia, jog Vašingtonas gali siekti greitai užbaigti karą darant nuolaidų Maskvai. Pažymima, kad visi šie planai skiriasi nuo Džo Baideno požiūrio, kuris teigė, kad viskas yra Kijevo rankose.

Mes šiuo klausimu neturime jūsų nei kuo nors ypatingai nudžiuginti, nei nuliūdinti. Nes ši „nauja“ retorika iš esmės niekuo nesiskiria nuo buvusio JAV prezidento komandos narių, ypač Entonio Blinkeno (Antony Blinken) pasisakymų, siūlant Ukrainai pagalvoti apie naujas sienas.

Prasidėjus karui, mes teigėme, jog kitokio varianto, kaip laikinas Ukrainos padalijimas, ją priimant į NATO ar dislokuojant Vakarų šalių karius netoli fronto linijos, nėra. Tad manome, kad Donaldas Trampas iš esmės tęs pirmtakų politinę kryptį, tačiau nuo Džo Baideno skirsis tik tuo, jog garsiai įvardins esamus tikslus, o ne myks tarp eilučių. Ir, galbūt, net pats pasiryš susitikimui su Putinu, kas šiam karo nusikaltėliui būtų pati didžiausia laimė.

Sėdėti šalia JAV vadovo ir kalbėti apie „pasaulio padalijimą“, kaip lygus su lygiu – pati didžiausia Rusijos diktatoriaus svajonė. Tik Putinui tektų kalbėti ne apie pasaulio, o apie Ukrainos padalijimą. Tačiau šiame etape tai būtų būtent tai, ką Kremlius savo driskiams parduotų kaip didžiulę pergalę.

Vienas iš D. Trampo viešumoje minimų taikos planų: Ukraina 20 metų atsisako stoti į NATO, fronto linija įšaldoma negrąžinant teritorijų, manais už tai Kijevas gauna tiek JAV ginklų, kad tolesnė agresija sustabdoma. Planas mažai realus savo efektyvumu savaime, bet jei Trampas ir Si susitars, Putinas bus tiesiog priverstas su tuo sutikt.

Viena Rusija be Kinijos nieko padaryti daugiau, nei iki šiol, negali.

Po D. Trampo pergalės Kremlius pareiškė, kad pasirengimas dialogui dėl Ukrainos nereiškia karo tikslų pasikeitimo. D. Peskovas patvirtino, jog Putino pasirengimas ir atvirumas dialogui su Trampu išlieka, tačiau konkretumo kol kas nėra.

Matome, kad Putinas staiga tapo pasirengęs pasikalbėjimams, ko nebuvo rinkimų JAV metu. Putinas, beje, pasveikino Trampą laimėjus 2024 metų JAV prezidento rinkimus, nors iki rinkimų sakė, kad to nedarys.

Melas, sklindantis iš politikų ar diktatorių lūpų yra eilinė kasdienybė. Tačiau porinkiminis melas, kuris šiuo metu veši Lietuvoje, yra pavojingas ne tik mūsų šalies, bet ir ES bei NATO stabilumui. Galime tik įsivaizduoti, kaip iš šalies atrodo NATO ir ES pafrontės valstybė, kurios valdantieji Vakaruose vadinami antisemitais, o šalies vadovas pareiškia apie draugystę su Kinija.

Ant vietinio kaimuko malūno pilant prorusiškas išmatas, ne tik Seimas, Vyriausybė, bet ir šalies vadovas gali pradėti smirdėti Rusija ir Kinija. Liūdniausia, kad tęsiant šią savižudišką krypt, partneriai Vakaruose į mus ima žiūrėti taip, kaip mes į orbanizuotą Vengriją ar antiukrainietišką slovakų Fico vyriausybę.

Šiandien nusiminę ne tik ukrainiečiai, kuriems Lietuva visuomet buvo stoiškas Ukrainos palaikymo pavyzdys. Dar baisiau, kad mes išsirinkome moralės dugną pramušusią „valdžią“ laisva piliečių valia ir be didesnių Rusijos pastangų. Mes, perspėjame, kad rašome, kaip mūsų šalis atrodo žmonėms, gyvenantiems ne Lietuvoje.

Tragedija ta, jog naujoji dauguma, dar nepradėjusi dirbti, jau kvepia „paksogeitu“ ir visuotiniu viešo nepasitenkinimo sprogimu. Todėl šiuo metu vargu bau ar rinkėjus nuramins pažadai didinti pensijas, nes žmonėms pirmoje vietoje yra jų šalies ir jų šeimų saugumas.

Deja, Rusijos atžvilgiu kol kas – mirtina tyla. Valdantieji turi suvokti, jog jie prisiekė Lietuvai sunkiausiu metu, todėl galvoti vien apie postų ir „finansinio pyrago“ dalybas dabar ne metas. Žmonės pikti, įsitempę, žurnalistai kibūs, atkaklūs, stebės kiekvieną pirstelėjimą pro rakto skylutę.

Stabilieji socdeminio brazauskinio levitavimo laikai seniai baigėsi, ir naujosios daugumos laukia ypatingai sunkūs laikai.

Linkime kuo greičiau baigti dar nepradėjusios dirbti vyriausybės krizę, deklaruoti valstybės politikos tęstinumą NATO, Ukrainos atžvilgiu, nes priešingu atveju Lietuva pakibs Rusijai naudingoje pilkojoje zonoje.

Jei politinės partijos ir toliau darys tokias nedovanotinas klaidas bei virs savo burbuluose, rinkimai į Seimą vyks gerokai anksčiau nei po ketverių metų.

Baigiant geopolitinę apžvalgą, norime pastebėti, jog rinkimai JAV nėra naujas tektoninis lūžis. Jis vyksta jau seniai, po truputį ir yra susijęs su rinkų užkariavimu bei jų pasidalinimu. Didysis mūšis verda tarp JAV ir Kinijos, kiti žaidėjai tuo pačiu stengiasi sau išlupti kuo daugiau naudos.

Naudos epocha, – taip galima būtų dviem žodžiais pavadinti mūsų laikmetį, paminantį daugelį deklaruojamų vertybių, tarp jų pagrindinę – žmogaus gyvybę.

Lietuva kol kas saugi, tačiau pasikeitus aplinkybėms, egzistuoja pavojus nudreifuoti rytų kryptimi. Būtent dėl to mūsų kaimuko galvos ir galvelės turėtų nustoti baksnotis pirštukais, o ruoštis miegoti Kapitolijaus koridoriuose ir mokytis kalbėti fluent english with American accent.

Lūžio taškai

Rusijos žiniasklaida išplatino SVR pranešimą spaudai, kad Lukašenkos teigimu, Rusija neketina pulti Lenkijos, Baltijos šalių ir Ukrainos per Baltarusiją. Tą pačią žinutę, kaip papūgos atkartojo kai kurie didieji mūsų informaciniai šaltiniai.  Žurnalistai vis dar nesusivokia, kad tokiu būdu dirba Kremliui „tamsoje“.

Pranešama, kad Rusija iš „Google“ nori prisiteisti daugiau kaip 2 decilijonus rublių. Tai yra skaičius 2, po kurio seka 36 nuliai. Maskva tokį ieškinį pateikė dėl „Google“ nesumokėtų baudų už prorusiškų kanalų blokavimą „YouTube“ kanale. Rusijos valstybė įsakė „Google“ atkurti rusiškus „YouTube“ kanalus, nes bus pateikiami vis didesni kaltinimai, o baudos kas savaitę padvigubės.

Vokietijoje nauja politinė krizė, kilusi praėjus vos kelioms valandoms po JAV prezidento išrinkimo. Įtampa virusi dėl Vokietijos biudžeto politikos ir ekonominės krypties, sprogo šią savaitę, nes Berlynas nebesutaria dėl šalies skolinimosi politikos, o Olafas Šolcas atleido šalies finansų ministrą Lindnerį ir paskelbė apie pirmalaikius rinkimus.

Didžiausia Europoje ekonomika pastaruoju metu buksuoja, ir per pastaruosius penkerius metus ji išaugo tik 0,2 %, palyginti su 4,6 % augimu kitose 20 šalių, 4,1 % Prancūzijoje ir 5,5 % Italijoje.

Vokietijos krizę iššaukė Rusijos karo sukelta energetikos krizė, sparčiai senėjanti visuomenė, klampi biurokratija, pasenusios fizinės ir skaitmeninės infrastruktūros. Šalis susiduria su Kinijos konkurencija; „Volkswagen“ pirmą kartą per savo 87 metų istoriją svarsto galimybę uždaryti kai kurias gamyklas šalyje.

Sočyje Putinas pareiškė, kad Rusija išgyvena radikalių, revoliucinių pokyčių erą. Atsilikusios šalies diktatorius viešai virkavo, kad civilizuoti Vakarai pasaulį skirsto į išsivysčiusį ir neišsivysčiusį, Rusiją priskirdami prie pastarojo. Būtent dėl to Vakarų pasaulio atstovus Putinas vadino „barbarais“, kurie valdo daugumą kolonijiniu būdu.

„Šiuolaikinio, glaudžiai susijusio ir holistinio pasaulio ypatumas yra būtent tas, kad valstybės – ne pačios galingiausios ir didžiausios – dažnai vaidina net didesnį vaidmenį “, – pezėjo Kremliaus valdovas, nesuvokdamas, kad jo šalies prekinis ženklas – svetimas žemes siaubiantys ir žmones žudantys bedančiai driskiai.

Ukrainos prezidento patarėjas Dmitrijus Lytvynas pažymėjo, kad tikrieji būsimų derybų tarp Rusijos ir Ukrainos planai nebus viešinami, o žiniasklaida apie tai skelbia daug rusiško melo. Tuo tarpu Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pažymėjo, kad Rusija pasinaudos paliaubomis be saugumo garantijų, kad pasirengtų tolesnei Ukrainos okupacijai.

Mūšio linija

Kai kurie šaltiniai skelbia, jog Rusijos jūrų pėstininkai, remiami Šiaurės Korėjos karių, ketvirtadienį pradėjo ataką prieš Ukrainos pozicijas Kursko srityje.

Žiniasklaidoje pastaruoju metu labai daug karinių – informacinių operacijų, kurios vykdomos pasinaudojant rinkimų JAV priedanga. Kai kurie šaltiniai skelbia, jog rusai intensyvina atakas Kursko srityje, nes Trampas tai naudos kaip svertą, siekiant gauti nuolaidų iš Maskvos.

Taip pat skelbiama, jog Rusija neva galimai artimiausiu metu nutrauks Ukrainos strateginių objektų atakas raketomis.

Visi šie „informaciniai įmetimai“ gali būti skirti klaidinimui, todėl susilaikysime nuo komentarų.

Skelbiama, jog JK nepateikė papildomų raketų „Storm Shadow“ pasikeitus šalies vyriausybei. Naujasis Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris vis dar nesilankė Ukrainoje, o Kijevas nemato tokio vizito prasmės.

Tai dar kartą įrodo, jog dvišalės-popierinės saugumo bendradarbiavimo sutartys ir skambūs pareiškimai reiškia lygiai nulį, o visa ko pagrindas yra susitarimai prie kavos ir verslo interesai.

Vyriausiasis ES diplomatas Džosepas Borelis pareiškė, jog ES ir toliau rems Ukrainą, net jei tai nustotų daryti naujai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trampas. Politikas pažymėjo, kad ES suteikė Ukrainai pagalbos už 122 mlrd. eurų ir ši pagalba sudaro maždaug 47 % pagalbos, kurią Ukraina gavo iš viso pasaulio.

ES atstovas pridūrė, kad lėšos, skirtos padėti Ukrainai, gaunamos iš pajamų iš Rusijos įšaldyto turto, o G7 šalys susitarė dėl paskolos Ukrainai remti. Iki žiemos pabaigos ES bus apmokyti 75 tūkst. Ukrainos kariškių.

Kaip įspūdingai beatrodytų paramos milijardai, tai yra daugiau nei nepakankama, kaunantis su Rusija, kurią tiesiogiai kare remia Šiaurės Korėja ir Kinija.

Politikai vis garsiau kalba apie būsimų taikos derybų datą. Manytume arčiausiai tiesios yra informacija, skelbianti, jog Kremlius nesutiks su taikos derybomis, kol Rusijos kariuomenei nepavyks išstumti Ukrainos pajėgų iš Kursko srities.

Gali būti, jog Putinas pradės kalbas su JAV atstovais dėl Ukrainos po sausio 20 d. įvyksiančios Donaldo Trampo inauguracijos, tai pakankamai logiška. Rusijos noras „derėtis iš jėgos pozicijų“ mums suprantamas, nes tiek Lavrovas, tiek Peskovas kaip papūgos nuolat kartoja, jog jokios derybos nepakeis „karinės operacijos“ tikslų.

Priminsime, jog pirminiai Kremliaus tikslai buvo okupuoti Luhansko ir Donecko sritis iki jų administracinių ribų. To Kremlius siekia jėga.

Rusai, išnaudodami artilerijos, oro ir gyvosios jėgos pranašumą po truputį stumiasi į priekį, ypatingai Donecko srityje. Tačiau Karo studijų instituto teigimu, rusai, nors ir užėmė nemažas teritorijas, strateginių pergalių nepasiekė – užgrobtos stepės ir dešimtys kaimelių.

Okupantų nuostoliai milžiniški: skaičiuojama, jog per du mėnesius rusai neteko apie 80 tūkst. karių, apie 200 tankų ir daugiau kaip 650 šarvuočių. Tai yra 20 kartų daugiau nei amerikiečiai prarado per beveik 20 metų trukusias operacijas Irake ir Afganistane.

Dėkojame, kad mus remiate, palaikote ir dalinatės apžvalgomis. Mūsų bendras tikslas yra ne kurti pasakas prieš miegą suaugusiems vaikams, o dirbti įmigusių politinių galvų aliarmo skambučiais. Itin dėkojame Medijų rėmimo fondui ir nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, ponui Titui N. bei visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas.

***

Institute for the Study of War (ISW) pateikia naujausią Ukrainos žemėlapį, kuriame užfiksuotos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kontroliuojamos teritorijos:

NEW: Russian forces reportedly lost almost 200 tanks, over 650 armored vehicles, and suffered an estimated 80,000 casualties in taking roughly 1,500 square kilometers during a period of intensified Russian offensive operations in September and October 2024.🧵(1/8) pic.twitter.com/rSXnPOM25X

— Institute for the Study of War (@TheStudyofWar) November 10, 2024