Kur sutampa JAV ir Kinijos požiūris?

Geopolitinė padėtis

Sekmadienį baigėsi derybos Džidoje, kuriose dalyvavo daugiau kaip 40 šalių, įskaitant Kiniją, Indiją, JAV ir Europos šalis, bet ne Rusiją.

Saudo Arabijos žiniasklaidos ministerija pranešė, kad susitikimo dalyviai sutarė, jog svarbu tęsti konsultacijas, kad būtų nutiestas kelias taikai.

Europos pareigūnai sakė, kad dalyviai ketina sudaryti darbo grupes konkrečioms dėl karo iškilusiems klausimams spręsti.

Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas apsimestinai ar iš tiesų džiaugsmingai, sunku pasakyti, pareiškė: „Turėjome labai produktyvias konsultacijas dėl pagrindinių principų, kuriais remiantis turėtų būti sukurta teisinga ir ilgalaikė taika“.

Tačiau, kaip ir buvo tikėtasi, jokio bendro pareiškimo susitikimo dalyvės taip ir neišstenėjo.

Todėl kalbos apie galimus būsimus produktyvius veiksmus yra greičiau įsivaizduojama ir norima virtualybė, neturinti nieko bendra su veiksmais ant žemės.

Todėl nors ir dar vienu sakiniu A. Jermakas pavadino jas „itin sąžiningu, atviru pokalbiu“, iš tiesų jos buvo skirtingų, kartais visiškai priešingų požiūrių susidūrimas.

Kol kas ir negali būti kitaip: Kinija, Indija, Brazilija, Pietų Afrika iš esmės palaiko Rusiją dėl labai pragmatiškų paskatų. Kaip ir daugeliui kitų valstybių, karas Ukrainoje, geriausiu atveju, joms yra tik eilutė naujienų suvestinėse, jei ne proga pasipelnyti.

Tokia yra tikrovė, žmonijos individų skaičiui perkopus 8 milijardų atžymai. Net ir dešimčių milijonų sunaikinimas yra tik skaičius, kuris nieko nereiškia, kol karas tavęs nepalietė asmeniškai.

Ukraina ir jos sąjungininkės šias derybas pavadino bandymu užsitikrinti plačią tarptautinę paramą principams, kuriuos Kijevas nori laikyti taikos pagrindu, įskaitant visų Rusijos karių išvedimą ir visos Ukrainos teritorijos grąžinimą savo kontrolei.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad nori, jog vėliau šiais metais įvyktų šiais principais grindžiamas pasaulinis aukščiausiojo lygio susitikimas.

Stebėdama bevaisį susitikimą, net ir Rusijos užsienio teroro reikalų ministerija, įprastai besispjaudanti tulžimi ir grasinimais, tingiai sukurpė abejingą pranešimą spaudai.

Jame toks Sergejus Riabkovas neva teigė, kad šis susitikimas „atspindi Vakarų bandymą tęsti bevaises, pasmerktas pastangas“ sutelkti pasaulio Pietus Zelenskio pozicijai.

Užbaigiant šią temą, reikia pasakyti, kad ir atsargus optimizmas dėl besikeičiančio Kinijos halso yra ir skubotas, ir ne visai teisingas.

Kai kurie politikos guru suskubo Kinijos sprendimą dalyvauti susitikime įvardinti kaip bandymą geriau suprasti kitų pozicijas ir ištirti Kinijos prisitaikymo, politinio manevringumo erdvę, nes didėja Kinijos nepasitenkinimas dėl užsitęsusio karo pobūdžio ir neseniai Rusijos įvykdyto Ukrainos grūdų ir uostų infrastruktūros bombardavimo.

Be to, teigiama, esą dalyvavimas taikos derybose sustiprino teigiamą Pekino įvaizdį ir pasiuntė nerimą Kremliuje sukėlusį signalą Putinui.

Mes gi, pabrėždami, kad tokie susitikimai, kuriuose nedalyvauja teroristinė Rusija yra labai sveikintini, sugadinsime vakarėlį, teigdami, kad Kinija paprasčiausiai siekia išlaikyti savo įtaką arabų šalyse ir laviruoja tarp galimybės pigiau pirkti naftą – iš Rusijos ar Saudo Arabijos, ne taip svarbu.

Svarbu, kad abi šalys ir kitos naftos rausyklos nemažintų jos gavybos ir čia yra ta vienintelė vieta, kur tikrai Vašingtono ir kompartijos begemotų požiūriai sutampa. Iš reikalo.

Reikšmingi postūmiai

V. Zelenskis vakar pareiškė, kad JAV ir Vokietijos priešlėktuvinės gynybos sistemos duoda „reikšmingų rezultatų“, nepaisant Rusijos oro antskrydžių, kuriuos karo nusikaltėliai kaip įprasta nukreipia prieš civilius gyventojus ir gyvenamuosius pastatus.

JAV pagamintos „Patriot“ ir Vokietijos IRIS-T pasirodė esančios „labai veiksmingos“ ir „jau davė reikšmingų rezultatų“, – sakė jis ir pabrėžė, kad Ukraina atrėmė didžiąją dalį Rusijos oro atakų per pastarąją savaitę, tarp kurių buvo 65 įvairių rūšių raketos ir 178 bepiločiai orlaiviai, įskaitant 87 „Shaheds“.

Ukrainos kariškiai patikslino, kad Rusija paleido 30 raketų ir surengė 48 oro antskrydžius.

Rusija pranešė/dezinformavo numušusi į Maskvą skridusį bepilotį lėktuvą. Jei tai tiesa, tai buvo trečioji tokia ataka per savaitę, o abiejų šalių pareigūnai sakė, kad Ukraina smogė dviem tiltams, jungiantiems Krymą su žemynine dalimi.

Maskvos paskirtas Krymo administratorius sakė, kad Čiongaro tiltas į pusiasalį buvo apgadintas per raketų smūgį. Kitas iš trijų kelių, jungiančių Krymą su Rusijos okupuotomis žemyninės Ukrainos dalimis, netoli Heničesko miesto taip pat buvo apšaudytas.

Aršiausi mūšiai vyko rytuose, kur Ukrainos pajėgos sėkmingai atrėmė Rusijos okupantų puolimą Vilšanos ir Sinkovkos apylinkėse.

Driskiai artilerijos ugnimi, įskaitant minosvaidžius, apšaudė daugiau kaip 10 gyvenviečių, įskaitant Kupjanską, Kyslinką ir Berestovo (Charkovo srityje).

Trumpai

Sekmadienį Kijeve iškilusi „Motinos Ukrainos“ statula – vienas iš labiausiai atpažįstamų šalies simbolių – neteko pjautuvo ir kūjo simbolio. Sovietmečio laikų emblema buvo pakeista šalies herbu su trišakiu.

Šiuo žingsniu pradedamos permainos, kuriomis siekiama susigrąžinti Ukrainos kultūrinę tapatybę iš komunistinės praeities.

1981 m. pastatytas kaip didesnio komplekso, kuriame įsikūręs nacionalinis Antrojo pasaulinio karo muziejus, dalis, 61 m aukščio paminklas „Motina Ukraina“ stovi dešiniajame Dniepro upės krante Kijeve, žiūrinti į rytus.

Sekmadienį Izraelio kariai nužudė tris įtariamus palestiniečių kovotojus šiaurinėje Vakarų Kranto dalyje, taip dar labiau padidindami smurto bangą, per kurią savaitgalį žuvo dar du žmonės, įskaitant jauną palestinietį, kurį, kaip manoma, nušovė ekstremistai žydų kolonistai.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad tris vyrus nušovė netoli Dženino pabėgėlių stovyklos, kurioje praėjusį mėnesį vyko plataus masto karinė operacija.

Ji teigė, kad trys vyrai buvo ką tik išėję iš stovyklos ir ketino įvykdyti išpuolį, o jų automobilyje buvo rastas karabinas M-16.

Sekmadienį baigėsi terminas, iki kurio Nigerio karinė chunta turėjo atstatydinti nušalintą šalies prezidentą, tačiau Vakarų Afrikos regioninis blokas, kuris grasino karine intervencija, sulaukė garsių raginimų iš Nigerio kaimynės Nigerijos imtis taikesnių priemonių.

Sostinėje perversmo lyderiai pasirodė stadione vykusiame mitinge, kuriame, skambant džiaugsmingiems šūksniams, viščiukui buvo nukirsta galva, papuošta kolonizatorės Prancūzijos vėliavos spalvomis.

Viduramžiais buvo kertamos galvos žmonėms, ir labai gali būti, kad tęsiantis ir intensyvėjant žmonijos savidestrukcijos bangai, šie beprotybę liudijantys reginiai netrukus ir vėl gali džiuginti minią.

Sekmadienį popiežius Pranciškus, užbaigdamas Pasaulio jaunimo dienas Portugalijoje masinėmis Mišiomis po atviru dangumi ir paskelbdamas, kad kitos Pasaulio jaunimo dienos pirmą kartą per tris dešimtmečius bus surengtos Azijoje, sakė jaunimui, kad Katalikų Bažnyčiai jų reikia, ir ragino juos sekti savo svajonėmis.

Žinia, kad 2027 m. Pasaulio jaunimo dienos vyks Seule, atspindėjo didėjančią žemyno svarbą Katalikų Bažnyčiai, nes ten Bažnyčia yra jauna ir auganti, o tradiciškai krikščioniškuose Europos kraštuose ji nyksta.

Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti

Siūlome aktyvius mokymus: https://tinyurl.com/f352n3uw