Lapkričio 7 d. besibaigiant dabartinio Seimo kadencijai, Seime vėl bus bandoma prastumti Tautinių mažumų įstatymo projektą Nr. XIV–3917, kurį teiks į naujos kadencijos Seima nepapuolusios Laisvės partijos atstovė, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska (Ewelina Dobrowolska).
Šis projektas kelia didelį visuomenės susirūpinimą dėl galimų neigiamų pasekmių Lietuvos valstybės interesams.
Visuomenininkai, susibūrę į asociaciją „Talka kalbai ir tautai“, laišku kreipėsi į Seimo narius, ragindami nebalsuoti už šį įstatymo projektą ir išdėstydami svarbiausius argumentus. Jie įsitikinę, kad siūlomas įstatymas kelia rimtas grėsmes Lietuvos valstybės vientisumui, tautiniams interesams ir piliečių integracijai.
Pagrindiniai asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ argumentai prieš Tautinių mažumų įstatymą:
- Neteisingas tautinės mažumos sąvokos taikymas. Visuomenininkų teigimu, projekte tautinės mažumos apibrėžimas taikomas ir toms bendrijoms, kurios turi savo tautines valstybes (pvz., lenkai, rusai). Jie argumentuoja, kad privilegijos turėtų būti teikiamos tik bendrijoms, neturinčioms savo valstybių, pavyzdžiui, karaimams ar romams.
- Perteklinis įstatymo pobūdis. Įstatymo nuostatos, pasak asociacijos, dubliuotų jau egzistuojančius teisinius aktus ir nustatytų naujas biurokratines struktūras, pvz., „Tautinių mažumų švietimo tarybą“. Tai tik padidintų administracinį aparatą ir galėtų skatinti tautinę atskirtį.
- Teritorinio vientisumo pavojai. Priėmus šį įstatymą, tautinių mažumų mokyklose galėtų būti mokoma ne valstybine kalba, kas skatintų teritorinį ir socialinį atskyrimą, ypač pietryčių Lietuvoje, o tai ilgainiui galėtų kelti grėsmę valstybės stabilumui ir nacionaliniam saugumui.
- Pavojingas precedentas radikaliems reikalavimams. Asociacija perspėja, kad įstatymo priėmimas sudarytų teisinį pagrindą ateityje patenkinti radikalesnius reikalavimus, tokius kaip lenkų kalbos kaip regioninės kalbos įteisinimas ar nelietuviškų rašmenų naudojimas pavardžių rašyboje oficialiuose dokumentuose.
- Politinio manipuliavimo rizika. Visuomenininkų nuomone, tautinių mažumų klausimai tampa įrankiu siekiant trumpalaikių politinių tikslų, nepaisant ilgalaikių pasekmių valstybės vientisumui ir integracijai.
Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas pabrėžia, kad šio įstatymo priėmimas skatintų ne Lietuvos integraciją, bet atskirų bendruomenių saviizoliaciją, o tai prieštarautų valstybės interesams.
Primename, kad spalio 17 d., Seimas priėmimui teikiamam Tautinių mažumų įstatymo projektui Nr. XIV–3917 visgi nepritarė. Koks sprendimas bus priimtas šiandien – netrukus pamatysime.
