Iki savivaldos rinkimų likus jau mažiau nei pusmečiui, Seimas ketvirtadienį ruošiasi svarstyti Politinių organizacijų įstatymą po to, kai dar liepos mėnesį jį vetavo Prezidentas. Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad Seimas, priimdamas tokį įstatymą, iš esmės siekia visuomeninius komitetus prilyginti politinėms partijoms pareigomis, bet ne teisėmis. Kai kuriais atvejais partijoms netgi numatomos privilegijos, atitinkamai diskriminuojant visuomenininkus. Komitetams atstovaujantys kelių didžiųjų miestų merai palaiko Prezidento veto ir tikisi, kad Seimo nariai atsižvelgs į išsakytą kritiką.
Dar pavasarį šalies savivaldybių merai ne kartą kreipėsi tiek į Seimo narius, tiek ir į Prezidentą su įžvalgomis dėl įstatyme taikomo nelygiateisiškumo. Paradoksalu, tačiau parlamentarų ir Seimo Teisės departamento išvados nuolat skirdavosi: Seimo nariai teigdavo, esą įstatymas visiems sukuria lygias teises ir galimybes, o Teisės departamento išvada mirgėdavo nuo pastabų apie neišlaikytą konstitucinį lygiateisiškumą.
Tuo metu šalies vadovas Gitanas Nausėda išgirdo aiškiai įvardytus argumentus ir pasiūlė korekcijas, kurios ištaisytų akivaizdžias spragas ir įneštų daugiau teisybės. Prezidentas pastebi, kad Parlamentas tokia įstatymo formuluote siekia suvienodinti politinių partijų ir komitetų steigimo bei teisinį reguliavimą, bet čia pat niekuo nepagrindžiama, kodėl komitetams neturėtų būti suteikiamos tokios pat teisės, kokiomis naudojasi partijos.
„Su savivalda susijusius įstatymus daugumoje priima asmenys, praktiškai niekad nesusidūrę su savivaldos veikla. Tai dar vienas paradoksas. Iš to ir gimsta sprendimai, kuriais nesiekiama skatinti konkurencijos savivaldoje, atvirkščiai – bandoma ją riboti. Parodykite man sritį, kurioje nėra sveikos konkurencijos, bet vis tiek vyksta progresas“, – retoriškai klausia Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.
Prezidento veto remiasi konstituciniu lygiateisiškumu, kritikos sulaukė reikalavimas dėl naujo politinio darinio steigėjų skaičiaus. Taip pat šalies vadovas pasisakė už tai, kad solidaus rinkėjų palaikymo sulaukę komitetai, gavę ne mažiau kaip 10 proc. tarybos narių mandatų skaičiaus, taip pat pretenduotų į valstybės dotaciją. Šiuo metu tik partijos rinkimų ciklo metu (Seimo, savivaldos, Europarlamento) surinkusios daugiau kaip 2 proc. gyventojų balsų automatiškai sulaukia privilegijos – valstybės dotacijų.
„Per visą laiką, kiek teko kandidatuoti į miesto tarybą ir mero pareigas, tai jau trečias kartas, kai keičiamos taisyklės. Nebe naujiena. Jei Lietuvoje nematytume sėkmingų nepartinių merų pavyzdžių, nebūtų ir tiek svarstymų, kaip čia dar į kokį rūbą įvilkus visuomeninius komitetus.
Tačiau kai žmonės patys jaučia ir vertina visuomenininkų darbus, Seimo politikai negali su tuo susitaikyt ir bando komitetus paversti mažomis partijomis – su prievolėmis, bet be lygių galimybių savivaldoje. Turbūt pyksta, kad komitetuose neauginame anūkų?“, – mintimis dalijasi Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, savaip paaiškindamas, ko siekiama įstatymu keičiant komitetų statusą.
Merai įsitikinę, kad Seimas visiškai neatsitiktinai nusprendė neskubėti ir Prezidento veto prisiruošė svarstyti tik rudenį. Anot jų, kuo vėliau bus patvirtinti įstatymai ir poįstatyminiai aktai, tuo mažiau visuomenininkų sugebės išpildyti į siaurus laiko rėmus įspraustus reikalavimus.
„Šio įstatymo pirminis projektas viešai buvo pateiktas iki rinkimų likus maždaug 10 mėnesių. Jau tuomet sakėme: jei partijų noras yra reikalauti komitetams steigti naujus juridinius vienetus, išpildyti kitus reikalavimus, tai įstatymas turėtų įsigalioti iki rinkimų likus bent metams. Antraip reikia svarstyti apie galimybę jo įsigaliojimą nukelti. Šiandien iki rinkimų likę mažiau nei šeši mėnesiai, o kai kurios partijos jau ir politines kampanijas pradėjo“, – pastebi Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas.
Politinių organizacijų įstatyme numatoma, kad iki šiol kandidatūras savivaldos rinkimuose kėlę nepartiniai sąrašai turės steigti politinius komitetus. Formaliai tokia procedūra bus kone identiška partijos įkūrimui ir gali užtrukti apie 2–3 mėnesius.
Tariamas partijų ir rinkimų komitetų „suvienodinimas“: privilegijos partijų naudai
| Rinkimų komitetas | Partija | Prezidento veto apima | |
| Steigėjų skaičius % | 0,1 % | 0,07 % | Galiojęs iki šiol reikalavimas komitetams – dvigubas tarybos narių skaičius konkrečioje savivaldybėje |
| Galimi finansavimo šaltiniai | Nario mokestis Fizinių asmenų aukos Gyventojų pajamų mokestis 0,6 proc. | Nario mokestis Fizinių asmenų aukos Valstybės dotacijos Gyventojų pajamų mokestis 0,6 proc. | Valstybės dotacija komitetams, užsitikrinusiems daugiau kaip 10 proc. mandatų |
| Parašų rinkimas prieš rinkimus, įrodant turimą gyventojų palaikymą | Privaloma, nepaisant praėjusių rinkimų rezultatų | Neprivaloma, nepaisant praėjusių rinkimų rezultatų | |
| Galimybė dalyvauti savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose (KT išaiškinimas) | Privalu steigti naują rinkimų komitetą su nesutampančiais steigėjais | Jokių apribojimų nėra |
Merai įsitikinę, kad įstatymo korekcija yra būtina ir Prezidento veto bus palaikytas.
