A. Navys. Patrankų mėsa už ryžius: Šė Korėjos naujoji strategija

Pietų Korėjos Nacionalinis saugumo strategijos institutas, vadinamasis „think-tank“, taip sakant, strateginė mintykla, iš esmės veikianti po tiesiogine šios šalies Nacionalinės žvalgybos tarnybos priežiūra, praneša, kad Šė Korėja susidėrėjo su teroristine Rusija dėl karių siuntimo štai kokiomis sąlygomis:

1. Už kareivį, patrankų mėsos vienetą, iš šalies-kalėjimo Rusija moka po 2 000 JAV dolerių per mėnesį, arba maždaug 240 mln. už 10 000 per metus. Dar už 4 000 inžinierių ir kitų karo pramonės specialistų Kremlius įsipareigojo mokėti Riebuiliui 800 JAV dolerių per mėnesį už vienetą.

Kiek šių pinigų bus skirta Šė Korėjos vergams, gali kilti klausimas? Nieko, jei jie visi žus mūšio lauke.

Vadinasi, jie visi žus mūšio lauke.

2. Kremlius Šė Korėjai per metus išsiųs nuo 600 000 iki 700 000 tonų ryžių, tai yra žymiai daugiau, nei iki šiol siunčiami 50 – 100 tūkst. tonų kasmet.

Turint galvoje, kad Šė Korėja kiekvienais metais išaugina apie 4 milijonus tonų „grūdų“, kurių didžiąją dalį sudaro visai ne grūdai, o bulvės, o badaujančiai šaliai vis tiek trūksta dar apie 1 milijono tonų grūdų, Rusijos pasiūlymas buvo toks, kokio Pchenjanas negalėjo atsisakyti.

3. Rusija įsipareigojo dar labiau padėti vystant kosmoso technologijas, svarbiausia čia, žinoma, yra karinio/šnipinėjimo palydovo iškėlimo misija, kuri jau mažiausiai du kartus žlugo.

Bet įdomiausias yra kitas aspektas. Jis, mano galva, ir geriausiai įrodo, koks nevisprotis yra Riebuilis Kimas.

Šė Korėjos tautos vadas mano darantis neįtikėtinai protingą strateginį žingsnį, nes dabar, kai Šė Korėja yra sąjungininkas ir faktinis teroristinės Rusijos rėmėjas mūšio lauke, Maskva, esant reikalui, esą bus įpareigota atsakyti tuo pačiu. Kitaip sakant, jei Šė Korėja pradėtų karą su Pietų Korėja (ir JAV…), tai didžiojo stratego Kimo manymu, Rusija privalės padėti ir įsitrauks į karą kaip sąjungininkas, dydysis brolis ir amžinas draugas.

Sunku pasakyti, ar jis pats tą sugalvojo, ar jam pasufleravo Pchenjane kaip namie besijaučiantis Lavrovas, bet aišku viena, kad Orvelo „1984-ieji“ yra ne utopija, o faktinė blogio ašies, tik po 40 – ties metų, realybė.