„Kaunas turi savo Mažvydą“, – džiaugsmingai teigė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos (LMAVB) vadovas dr. Sigitas Narbutas, įvertindamas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) tyrėjos doc. dr. Onos Dilytės-Čiurinskienės atradimą Ažuolyno bibliotekoje – greičiausiai vienintelį pasaulyje spaudinį, kurio autorius yra garsusis Baroko poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus.
Tai iki šiol nežinotas 1639 m. Sarbievijaus „Odės palaimintajam Stanislovui Kostkai“ leidimas. Apžiūrėti ir pristatyti naujienos buvo atvykusi žinovų grupė iš LLTI ir LMAVB.
LMAVB vadovas dr. Sigitas Narbutas pasakojo, kad doc. dr. Ona Dilytė-Čiurinskienė Ąžuolyno bibliotekos fonde rado išskirtinį, pasaulyje vienintelį ir iki šiol mokslininkams nežinotą leidinį su poetiniu kūriniu ir nustatė, kad jo autorius yra Sarbievijus.
„Vienintelė knygutė, kuklutė, vos keturi lapai, bet jos reikšmė ir vertė yra milžiniškos. Iki šiol niekas, be Kauno bibliografų ir bibliotekininkų, neturėjo džiaugsmo paimti jos į rankas.
Tai yra Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus odė palaimintajam Stanislovui Kostkai. Proginis leidinys, apie kurio buvimą iki šio pirmadienio, spalio 21 d., mažai kas ir žinojo.
Knyga yra svarbi kaip jėzuito pagarbos išraiška šv. Stanislovui Kostkai, kuris Sarbievijaus gyvenimo metais dar buvo tik palaimintasis, garsėjęs stebuklais.
Labai smagu ir tai, kad Seimo nutarimu 2025 metai yra paskelbti Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metais.
Kaunas ir kauniečiai, šios bibliotekos skaitytojai, miesto gyventojai, turės išskirtinę progą pasidžiaugti šia reta knyga. Man labai smagu, kad Kaunas turi savo Mažvydą.“
Kaip pavyko atrasti pasaulyje vienintelį Sarbievijaus odės leidimą, pasakojo doc. dr. Ona Dilytė-Čiurinskienė. „Šiais metais mano vadovaujamas studentas, dabar jau doktorantas, Lukas Bieliauskas rengė būtent šios odės straipsnį.
Ja domėjausi jau seniai ir atsitiktinai aptikau, kad kūrinys panašiu pavadinimu yra Ąžuolyno bibliotekos kataloguose. Iki šiol žinojome tik tiek, kad ji buvo išspausdinta pomirtiniuose leidiniuose.
Pradėjus lyginti tekstus pasirodė, kad taip, Ažuolyno bibliotekos egzemplioriaus poetinis tekstas ir yra ta pati Sarbievijaus odė, tik čia nenurodytas jos autorius.
Šio leidinio antraštėje minimi 1639 metai. Greičiausiai ji buvo išspausdinta karaliaus Vladislovo Vazos sugrįžimo iš užsienio proga.
Matyt, tiražo būta visiškai mažo, jo egzemplioriai greitai išnyko, nes knygelė nėra net minima žymiausių bibliografų. Kol kas žinoma, kad ši knyga, esanti Ąžuolyno bibliotekoje, yra vienintelė.
Dabar reikės tikslinti faktus ir procesas vyks toliau.“
Ąžuolyno bibliotekos direktorė Edita Urbonavičienė teigė, kad yra maloniai nustebusi dėl tokio atradimo.
„Esu be galo dėkinga Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos vadovui dr. Sigitui Narbutui už tai, kad atvedė žinovus, mokslininkus įvertinti štai tokio įspūdingo leidinio.
Augame kiekvieną dieną, būdami bibliotekininkai, būdami žinovai, bet vis dar šio bei to nežinome.
Girdėjau įvairių pasiūlymų, kad galėtume kartą metuose rodyti atrastąjį spaudinį, o gal nuspręsime rodyti nuolatos, kad jis būtų prieinamas Laikinosios sostinės gyventojams ir svečiams UNESCO kultūros paveldo pastate, K. Donelaičio g. 8, priklausančiame Ąžuolyno bibliotekai.
Ypatingas saugojimo ir eksponavimo sąlygas leidiniui paruošime po antrojo bibliotekos modernizavimo žingsnio. Tai jau bus po poros metų.“
Peržiūrėti Ąžuolyno bibliotekoje esančią Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus odę palaimintajam Stanislovui Kostkai galite nuorodoje.
Lietuvos jėzuitų auklėtinis Motiejus Kazimieras Sarbievijus – vienas žymiausių Baroko epochos lotyniškai rašiusių poetų – 1625 m. išleido poezijos rinktinę „Trys lyrikos knygos“ (lot. Lyricorum libri tres), kuri išgarsino jo vardą XVII a. Europoje, buvo dar papildyta ir įvairiose Europos valstybių leidyklose išleista apie 60 kartų, o eilėraščiai buvo išversti į anglų, prancūzų, italų, vokiečių, lenkų, čekų, lietuvių kalbas.
Poetas buvo vadinamas Krikščionių Horacijumi, Sarmatų Horacijumi, o Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – Lietuvos Horacijumi.
O kodėl šis leidinys yra Ąžuolyno, o ne universiteto bibliotekoje? Juk antspaudas aiškiai sako, kieno tai nuosavybė.
> Tomas Jakutis
Tai yra, kaip suprantu, todėl, kad “Ąžuolyno” bibliotekos savininkas yra Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
” “Ąžuolyno” bibliotekos savininkas yra Lietuvos Respublikos kultūros ministerija”, – todėl “Ąžuolyno” biblioteka turi teisę… tęskite mintį, Rimgaudai, tęskite.
(pasisavinti universitetui priklausantį daiktą? – čia mano tokia versija. O jūsų?)
>Tomas Jakutis
Moderni “Ąžuolyno” biblioteka priklauso valstybei. Ji, kaip ir visos bibliotekos, yra pavaldi Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai. Universitetas irgi priklauso valstybei. Todėl, jei universitetas norėtų atsiimti jam priklausančią knygą, draugiškai ji turėtų kreiptis į Lietuvos Respublikos kultūros ministrą. Jeigu atsirastų nevyriausybinė visuomeninė organizacija (NVO), norinti padėti universitetui, tai, manau, ji tuo pačiu klausimu irgi galėtų kreiptis į Lietuvos Respublikos kultūros ministrą.
Jis paskelbtas epaveldas.lt. Tai ne taip ir svarbu, kam priklauso. Prieinamas visiems. Tai eilėraštis lotynų kalba. Nereikia jo taip sureikšmint.
Betgi Sarbievijaus veikla (17-as amžius) yra susijusi su VU universitetu, Vilniumi, todėl akivaizdu, kad ją pasauliui dera rodyti perdavus VU arba MA bibliotekai, trumpai sakant, – Vilniuje.
Mano nuomone, knygą reikėtų perduoti Sarbievo kaimui Lenkijoje, nes jame pasaulį išvydo Sarbievijus.
Vikipedija: Vilniaus universiteto biblioteka – seniausia Lietuvos valstybinės reikšmės akademinė biblioteka, įkurta 1570 m.
− lt.wikipedia.org/wiki/Vilniaus_universiteto_biblioteka
Pradžia – valdovų rūmuose
− ldkistorija.lt/knygos-ant-grandines-vilniaus-universiteto-bibliotekoje/
„Bibliotekos – mistinė vieta. Tai žinių lobynas, kupinas žmogui dažnai sunkiai įkandamos informacijos, todėl ne tik kerintis ir viliojantis, bet ir skatinantis išlaikyti pagarbią distanciją. Net žodžiai „knygius“, „knygininkas“ semiotiškai siejasi su išminčiais, žyniais, pranašais ir magais. [… ]
ANKSTYVIEJI VILNIAUS UNIVERSITETO BIBLIOTEKOS RINKINIAI SIETINI SU LIETUVOS VALDOVŲ KNYGŲ KOLEKCIJOMIS. Tikriausiai jos pradėtos kaupti dar viduramžiais, bet užtikrintai galime kalbėti tik apie Žygimanto I Senojo knygas.“
Iš Vilniaus universiteto skaityklų pagrobta 17 vertingų XIX amžiaus knygų
− bernardinai.lt/is-vilniaus-universiteto-skaityklu-pagrobta-17-vertingu-xix-amziaus-knygu/
LSMU išmestos senovinės knygos – jau makulatūra: LSMU neigia, kad susipainiojo ir prašo leidinių nevadinti knygomis
− 15min.lt/kultura/naujiena/literatura/kaune-sunaikinus-senovines-knygas-kulturos-paveldo-departamentas-pradejo-tyrima-286-1957074?utm_medium=copied
Kriminalas: iš Vilniaus universiteto pavogtos senovinės knygos
2023 m. lapkričio 24 d. 21:00
− lnk.lt/straipsniai/visi/kriminalas-is-vilniaus-universiteto-pavogtos-senovines-knygos/223532
„Kai kuriuos politikus stebina, kad Vilniaus universitetas neeilinės ir, panašu, itin įmantrios vagystės aplinkybes visuomenei paaiškinti atsisako. Nors iš universiteto pavogtos 19 amžiaus knygos rusų kalba turi ir istorinę, ir kultūrinę reikšmę. Bet kadangi tokios vagystės vyko visame regione, užsieniečių dėka apie šį retų knygų kriminalą galima sužinoti daugiau. Paaiškėjo, kad vagys skaityklose originalus sukeisdavo su itin gerai padirbtomis kopijomis, tad kai kurioms bibliotekoms prireikė ir kelių mėnesių susiprasti. O originalai, ko gero, jau parduoti Rusijos aukcionuose.”
Nepaklausios literatūros nurašymas ir gabenimas savivarčiais į makulatūrą. Straipsnyje minimų spaudinių atveju toks neregėtas nusikaltimas būtų įmanomas, jei į tokio lygio bibliotekas būtų įdarbinami su diplomu, bet be išsilavinimo, nesuprantantys tokių Tautos lobynų, kaip VU biblioteka, paskirties. Tokių „specialistų“ supratimu, jei kuris nors leidinys „nepaklausus“ (nes kasdien neskaitomas), vadinasi, jis neturi užimti vietos lentynose…
Tačiau: ar tas APIPLĖŠIMAS nelaikytinas DIVERSIJA??? − Kruopščiai suplanuotu ir kantriai ilgai profesionaliai vykdytų Tautos atminties pagrobimu? − Juk jas skolinęsi „skaitytojai“ grąžindavo nebe jas, o puikios kokybės jų kopijas!
Ir:
Iš Europos bibliotekų pavogtos retos rusiškos knygos, Vilniaus universitetas nuostolį vertina šimtais tūkstančių eurų
(2023.11.23)
− delfi.lt/kultura/naujienos/is-europos-biblioteku-pavogtos-retos-rusiskos-knygos-vilniaus-universitetas-nuostoli-vertina-simtais-tukstanciu-euru-95162007
Dėl konkrečiai šio leidinio klausimas būtų toks: kaip jis ten atsirado? Ją ten paslėpė kažkas, išgelbėjęs ją iš „makulatūros“ krūvos, bet nenorėjęs pasigarsinti? Ar priešingai − išgelbėjęs ir laukęs galimybės už deramą kainą parduoti?
(Jei gerai pamenu, kai spaudoje pirmą kartą buvo paskelbta apie sąvartyne prie Vilniaus rastas VU bibliotekos knygas [gal ir rankraščius?], buvo minėti labai seni leidiniai, ne rusų grožinė literatūra.)
Ant Sarbievijaus knygos yra antspaudas- Vytauto Didžiojo Universitetas, tad aišku, kam ji priklauso.
Taškas.
Dar ne “taškas”, nuotraukoje neįžiūriu ir informacijoje nepasakyta, kad ant knygos būtų VDU spaudas, be to, jis įkurtas tik praeito amžiaus trečiajame dešimtmetyje Kaune, kai Lenkijai okupavus Vilnių Lietuva neteko jame buvusio senojo universiteto. Knyga išleista 1639 metais, taigi ji konkrečiai kažkam priklausė arba išliko VU iki atsirado Ąžuolyno bibliotekoje. VDU Kaune įkurtas, regis 1924 metais? 1939 m. jo Kaune nebeliko, nes okupantei Lenkijai žlugus VU vėl tapo Lietuvos universitetu ir humanitarinė VDU dalis buvo perkelta į Vilnių. Taigi būtų nepagarba Sarbievijui ir Lietuvos istorijai, jeigu knyga pasauliui būtų rodoma ne su jos autoriumi, jo gyvenimu susijusiame Vilniuje.
Matyt, reikia naujų akinių :).
Bibliotekoje knygos kaip grybai neatsiranda, neišdygsta, jos yra perkamos, įsigyjamos, pajamuojamos. Kartais gaunamos kaip dovanos.
“bibliotekoje atrastas išskirtinis leidinys!” – mus laiko mažais vaikais? Parašykite aiškiai – kaip biblioteka šią knygą gavo, kada ir iš ko. Juk bibliotekai ne šimtas metų, ji nepergyveno nė vieno karo. O gal lėkim visi į biblioteką ieškoti daugiau IŠSKIRTINIŲ LEIDINIŲ? Jei jau įstaiga pati nežino ką turi, gal verta ten “pagrybauti”?
Tai 4 lapų lotyniškas eilėraštis. Pažiūrėkit epaveldas.lt