Rugsėjo 25 d. 18 val. savo asmeninę fotografijų parodą „Camera Obscura. Miražai“ pristatys fotožurnalistas Paulius Lileikis, kuris savo medatyvių išgyvenimų fiksavimui naudoja išskirtines savadarbes kameras – medinukus fotoaparatus.
M. K. Čiurlionio namai Vilniuje tęsia 2020 metais pradėtą parodų ciklą „Čiurlionio gentis šiandien“, kuris leidžia lankytojams susipažinti su po visą pasaulį pasklidusios plačios Čiurlionių genties atstovais.
Beveik keturis dešimtmečius su fotokamera nesiskiriantis Paulius Lileikis yra išbandęs kone visus fotografijos žanrus, ne tik išnagrinėjęs visas technines galimybes:
nuo ryškinamų sovietiniu fotoaparatu „Smena“ išfotografuotų juostelių iki skaitmeninio vaizdo, – bet ir susikūręs savo, kaip fotografo, estetinį pasaulį ir to pasaulio filosofiją.
Dvidešimt keturių kūrinių paroda „Camera obscura. Miražai“, kurią lydi toje pačioje kūrybinėje orbitoje skriejantys artefaktai, parodo fotomenininko amplua:
savo amatu ir menu žaidžiančio žmogaus aistringą pomėgį, kuris nūdienos skaitmeninių vaizdų cunamyje leidžia nuo šio pabėgti ir mėgautis ilgai išlauktu vaizdu.
P. Lileikis šiandien neria į pačią fotografijos meno nirvaną: ten, kur šviesa susitinka su tamsa, o tamsa – su šviesa, kur išeidamas iš Camera obscura patenki į Camera lucida, ir atvirkščiai – iš Camera lucida – į Camera obscura.
Tik pirmiesiems, tiems „tamsiems kambarėliams“, atstovauja paties autoriaus rankomis sumeistruotos „medinės dėžutės“.
O jau antriesiems, tiems „šviesos kambariams“, – visas mūsų pasaulis – viskas, kas yra po Saule, nes būtent ji pastaruoju metu yra svarbiausia P. Lileikio kūrybos palydovė.
Flirtuodamas su šviesa, su Saulės spindulių intensyvumu, jos trajektorija danguje, fotomenininkas kadrą formuoja taip, kad šis procesas tam tikra prasme tampa hipnozės seansu.
Šviesos ir šešėlių žaidimas būdingas ne tik graikiškoms kolonoms, portikams, bet ir P. Lileikio „medinėms dėžutėms“.
Kodėl „Miražai“? Parodos pavadinimą P. Lileikis parinko labai taikliai ir talpiai, nes autorius savo prasmių lauke apima viską, ką sukuria Camera obscura:
išbaigtame kūrinyje tarsi matai kažką labai aiškaus ir konkretaus, tačiau sykiu atsiranda ir tas abstrakciją kuriantis „šydas“, neleidžiantis užtikrintai patikėti matoma tikrove.
Netgi darbuose „įsibrovęs“ autoportretas sukelia mažą abejonės tikroviškumu jausmą.
Tos abejonės nelieka stebint visą išbaigtą dvidešimt keturių darbų ciklą: P. Lileikio pinholinis žaidimas su šviesa ir šešėliais liudija dar vieną jo, kaip talentingo fotografo, atrastą kūrybinę nišą.
Paulius Lileikis 1992-aisiais baigė žurnalistikos studijas Vilniaus universitete. Jis yra įvairių varžytuvių prizininkas, daugelio parodų dalyvis, kasmetinių Lietuvos spaudos fotografijos varžytuvių dalyvis.
Fotografas tris kartus apdovanotas
„Auksiniu kadru“, jo nuotraukoms tapus varžytuvių „Lietuvos spaudos fotografija“ temų „Pramogos“ (2002 m.), „Politinės naujienos“ (2004 m.) ir „Naujienos“ (2010 m.) nugalėtoju.
Jau šiandien dalį fotografo archyvų yra priglaudęs Lietuvos centrinis valstybės archyvas. Nemažai darbų rado kelią į ne vieną vadovėlį, enciklopediją ar privatų rinkinį.
Kaip savo srities profesionalas, Paulius Lileikis ne vienerius metus dėstė fotografijos pagrindus Vilniaus universitete. Nesyk kviestas į žurnalistikos profesines studijas perteikti fotografijų redagavimo ir kompozicijos principus.
Nuo pirmųjų Sąjūdžio dienų jis buvo jo metraštininkas, to meto žinomo savaitraščio „Mažoji Lietuva“ fotožurnalistas ir vienas iš Vilniaus skyriaus kūrėjų.
Už nuotraukas, įamžinusias sudėtingus Lietuvos nepriklausomybės atgavimo įvykius, fotografas yra pagerbtas Estijos Marijos žemės kryžiaus 5 klasės ordinu.
Fotožurnalisto Pauliaus Lileikio fotografijų paroda M. K. Čiurlionio namuose (Savičiaus g. 11, Vilnius) veiks nuo rugsėjo 25 d. iki lapkričio 23 d. Daugiau žinių čia.
