Gegužės 7 d. M. K. Čiurlionio namai atidarė muziko ir kompozitoriaus Artūro Mikoliūno pirmąją asmeninę parodą „Spalvų takais“.
Jau papročiu tampa M. K. Čiurlionio namuose rengti parodas, kurių autoriai yra atėję iš muzikos pasaulio.
Atradę nenumaldomą norą išreikšti save vaizdiniame mene, ar tai būtų tapyba, ar fotografija, jie drąsiai reiškia jausenas naujai atrastais būdais ir praplečia savo kūrybos lauką naujomis kūrybos priemonėmis.
Parodoje rodoma trylika autoriaus tapybos darbų, sukurtų per pastaruosius septynerius metus. Parodos atidarymo vakarą lankytojai turėjo išskirtinę galimybę išgirsti A. Mikoliūno kompoziciją, kurią autorius atlik drauge su fleitininku V. Sriubikiu.
„Dar vaikystės muzikavimas ir piešimas buvo neatsiejama mano dalis. Vaikų darželyje tarp žaislų susiradau mažą akordeoną, atsirinkau bosinius tonus ir dešine ranka improvizuodamas linksmindavau draugus, auklėtojas ir virtuvės šeimininkes.
Niekada nepamiršiu, kaip man grojant šeimininkė su auklėtoja pašėlusiai šoko polką! Vėliau krikštatėviai man nupirko tokį patį instrumentą ir tai, matyt, buvo pirmas žingsnis į muzikos mokyklą, kur mokiausi groti fortepijonu, o vėliau ir į fagoto bei kompozicijos studijas.
Mano krikštatėvis, tapytojas Jonas Mikoliūnas, dažnai mane imdavo į savo dirbtuves. Man, vaikui, tai buvo be galo įdomu: keistos gipsinės galvos, netvarkingai sudėlioti eskizai ir aliejinių dažų kvapas! Visas tas jaukus menininko „bardakėlis“ mane tiesiog žavėjo.
Galiausiai nuo dėdės gavau dovanų savadarbį „etiudniką“, pilną dažų ir teptukų, ir taip tapau mažuoju dailininku,“ – pasakoja parodos autorius.
Meilė tapybai, užgimusi dar vaikystėje, žengia kartu su kitomis Artūro Mikoliūno meninėmis veiklomis. Fagotistui ir kompozitoriui tapyba darosi vis labiau svarbi, kviečianti į patirčių drobėje ieškojimus.
Muzika ir vaizdas, mintis ir potėpis, sustabdytas ar naujai patirtas gyvenimo fragmentas – kaip koliažas, kurį dėlioja menininkas.
„Mano tapyba yra laisvė, kurios neįpareigoja jokie diplomai, jokios varžytuvės ir jokie naratyvų ieškojimai. Tai yra nuoširdus įrėminimas mano mieliausių akimirkų, kurias man suteikia gamta, kaimo laisvė, paukštis, uodas, skruzdė, medis, žolė, saulė, žvaigždė, arba svečias, kuris mane retai aplanko ir aš jo dar neįsidėmėjau, kad nutapyčiau…“ – mintimis dalinasi parodos autorius.
Artūras Mikoliūnas gimė 1970 metais, gruodžio 25 d. Ukmergėje. Ukmergės vaikų muzikos mokykloje mokėsi fortepijono specialybės.1990 metais baigė Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatoriją, fagoto specialybę.
Vėliau studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir įgijo fagoto bakalauro laipsnį, o 2013 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigtos ir kompozicijos studijos.
Artūras Mikoliūnas nuo 1993 metų dirba Lietuvos nacionaliniame filharmonijos orkestre. Yra fagotų kvarteto „Fagotynas“ kontrafagotininkas. Nuo 2003 m. dėsto Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje, Kauno J. Gruodžio konservatorijoje.
Baigęs kompozicijos studijas A. Mikoliūnas įsiliejo į kompozitorių gretas ir aktyviai dalyvauja muzikiniame gyvenime. Jo muziką atlieka ir užsako garsūs kolektyvai bei orkestrai.
Artūro Mikoliūno muzikinė kūryba aprėpia skirtingų žanrų bei sudėties kompozicijas – nuo solinių ir kamerinių kūrinių iki orkestrinių partitūrų.
Paroda M. K. Čiurlionio namuose (Savičiaus g. 11, Vilnius) veiks iki birželio 1 dienos. Daugiau žinių www.mkcnamai.lt
