Spalio 4 d. d. 17 val. Panevėžio miesto dailės galerijos skyriuje – Fotografijos galerijoje atidaroma Marijos Šileikaitės-Čičirkienės fotografijų paroda „Odė Lietuvos miesteliams“.
Šalies miestelius menininkė pradėjo fotografuoti 2008 metais. Iš pradžių tai buvo Panevėžio rajono miestelių vaizdai.
Vėliau geografija plėtėsi ir, pasak autorės, ji atsidurdavo ir fotografuodavo vietovėse, kurių net pavadinimo ligi tol nebuvo girdėjusi.
„Marijos Šileikaitės-Čičirkienės originalus fotografijų ciklas „Odė Lietuvos miesteliams“ yra skirtas mažųjų Lietuvos miestelių vaizdams ir jų kultūriniams, istoriniams, socialiniams vaizdiniams.
Šiame fotografiniame cikle skiriamas vaizdinis dėmesys vietiniams miestelių bruožams, vietiškumą pačios autorės suvokiant kaip esamos apsupties, miestelio esaties telkties, vietos esinių vaizdinio pabudimo prasme.
Pirmenybė čia yra teikiama urbanistinei vietovės estetikai,“ – rašo filosofas, menotyrininkas Jurgis Dieliautas.
Fotomenininkės nedomina nudailinta miestelių tikrovė, ji ieško netikėtų vietų, veikėjų, istorijų, kuriuose persipina praeitis ir dabartis, vedančios žiūrintįjį minčių bei jausenų keliu.
„Šis vaizdinis, autorinis, fotografinis ciklas, pats jo pavadinimas yra atvira autorinė sąsaja į kažkada žinomą rašytojo S. T. Kondroto to paties pavadinimo parašytą esė.
Kurioje buvo kviečiama į naujas vietos autentiškumo paieškas, nebijant užmaršties, nesitikint jokios didybės, liekant tik miestelio apsuptyje, jo tikrųjų, tenykščių įvykių sūkuryje, tenykščių nuotykių, pokštų, kuriozų svaigulyje.
Autorė savaip, o iš esmės išplėstiniu būdu priima šį kvietimą ir kviečia į vaizdinį maršrutą, kur esti aibė dviprasmybių, kur esti šakotos alternatyvos ir kur dominuoja dažnai ironiškoji, paradoksiškoji tikrovė“, – rašo J. Dieliautas.
Apie autorę:
Marija Šileikaitė-Čičirkienė kūrybine veikla užsiima nuo 1986 metų. Nuo 1990 m. ji yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė, 1992–1996, 2005–2009 m. ir nuo 2019 m. iki dabar – sąjungos valdybos narė. 2005 m. suteiktas Lietuvos meno kūrėjo statusas.
Svarbiausi apdovanojimai: 1998 m. ir 1999 m. Čikagoje (JAV) – trečiosios vietos; 1999 m. – Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) suteiktas fotografės menininkės (AFIAP) garbės vardas; 2000 m. Kroatijoje – Sidabro plyta; 2002 m. Rygoje (Latvija) – medalis ir FIAP’o diplomas; 2013 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos premija „Už didelius nuopelnus fotografijos menui“.
1992–2010 m. Panevėžio fotografijos galerijos direktorė, nuo 2010 iki 2015 m. – Panevėžio miesto dailės galerijos padalinio Fotografijos galerijos parodų kuratorė.
Surengė 56 asmenines parodas. Dalyvavo 124 grupinėse parodose. Išleido du autorinius fotografijų albumus: „Fotografinės frazės“ (2000) ir „Vieškelio motyvas“ (2005).
Paroda Fotografijos galerijoje Panevėžyje veiks iki spalio 31 dienos.
Parengta pagal Panevėžio miesto dailės galerijos pranešimą
Taip būtų lietuviškai. Odė – graikų kalba. Bet tai kam kalbėti lietuviškai, jei yra graikų kalba? Šiais laikais daugeliui lietuvių kalba skamba, matyt, prasčiokiškai, kaimietiškai? GIESMĖ.