Rugpjūtis – rykštenių žydėjimo metas. Laukai gražiai geltonuoja nuo šių aukštastiebių gėių. Tačiau reikėtų žinoti, kad rykštenė – invazinis augalas.
Augalas kilęs iš Šiaurės Amerikos ir kaip svetimžemis augalas plačiai paplito Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Rykštenių spartų plitimą turbūt lėmė ir tai, kad jos ilgą laiką buvo auginamos gėlynuose, kaip dekoratyviniai augalai.
Rykštenės – tankius kerus sudarantys augalai, kurie nereiklūs dirvožemio sąlygoms. Jos auga prastame dirvožemyje, ištveria sausras ir šalčius. Rykštenės dauginasi vėjo nešiojamomis sėklomis ir požeminiais šakniastiebiais.
Nustatyta, kad vienas rykštenės ūglis gali subrandinti net 10–20 tūkstančių sėklų. Ten, kur įsikūrusios rykštenės, nyksta vietinės augalų rūšys, skursta visa ekosistema.
Dažnai pasitaiko žmonių, kurie neatpažįsta šio invazinio augalo ir susivilioję geltonais augalo žiedais sodina darželiuose, taip prisidėdami prie jo plitimo. Tačiau įtraukus jas į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, šiuos augalus draudžiama auginti, prekiauti ar kitaip naudoti.
Į Invazinių rūšių sąrašą šiuo metu įtrauktos 2 rykštenių rūšys: kanadinė rykštenė (įskaitant aukštąją rykštenę) ir didžioji (vėlyvoji) rykštenė. Jos pradeda žydėti apie vasaros vidurį, o baigia rudenį.
Gamtosaugininkai ragina šiuos sparčiai plintančius augalus naikinti – skinti žiedynus, šienauti, iškasti ir taip mažinti jų plitimą.
Dažnai šiuos invazinius augalus nepagalvoję platiname mes patys – nuskintus žiedynus su bręstančiomis sėklomis išmesdami į šiukšlynus, pamiškes, kur iš sėklų gali išaugti nauji augalai. Nuvytusius šiuos invazinius augalus reikia kompostuoti, vežti į žaliųjų atliekų aikšteles.
Kviečiama visus būti sąmoningais, neauginti ir neplatinti šių invazinių augalų. Primenama, kad už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos. Elkimės atsakingai gamtoje!
Tai kad antroje nuotraukoje ar tik ne vietinė paprastoji rykštenė?