Vyriausybė patvirtino Kučiuliškės valstybinio herpetologinio draustinio ir Svencelės valstybinio telmologinio draustinio ribų planus, kuriuose numatyta praplėsti šių saugomų teritorijų ribas.
Įvertinus Kučiuliškių herpetologiniame draustinyje, įsteigtame išsaugoti balinių vėžlių populiacijoms, aptinkamų saugomų rūšių ir buveinių apsaugos poreikius, jo plotą planuojama padidinti 69,52 ha (nuo 80 ha iki 149,52 ha). Draustinyje taip pat saugomi skiauterėtieji tritonai, raudonpilvės kūmutės, Europos Bendrijos svarbos gamtines buveinės Natūralūs distrofiniai ežerai, Tarpinės pelkės ir liūnai, Vakarų taiga, Pelkiniai miškai.
Siekiant išsaugoti Svencelės telmologiniame draustinyje esančią aukštapelkę, siūloma jo plotą padidinti 197,5 ha (nuo 1204 ha iki 1401,5 ha). Draustinyje saugomi ir dirviniai sėjikai, Europos Bendrijos svarbos gamtinės buveinės Natūralūs distrofiniai ežerai, Aktyvios aukštapelkės, Pelkiniai miškai.
Taip pat bus nustatytos naujos minėtų draustinių buferinės apsaugos zonos, keičiamos miškų grupės bei specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kad draustiniuose esančios gamtos vertybės būtų efektyviai apsaugos nuo galimo neigiamo poveikio draustinių viduje ir išorėje.
Vyriausybės programoje numatytas tikslas, kad ketvirtadalyje šalies saugomų teritorijų būtų taikomas griežtos apsaugos režimas, tai yra, gali būti vykdoma tik gyvosios gamtos išsaugojimui reikalinga veikla, naudojamos gamtai palankios tvarkymo priemonės.
Šiuo metu griežtos apsaugos režimas taikomas apie 16 proc. bendro visų šalies saugomų teritorijų ploto. Minėtoms teritorijoms priskiriami: gamtiniai rezervatai, rezervatinės apyrubės, dalies draustinių vandens telkiniai, kertinės miško buveinės valstybiniuose miškuose, dalis natūralių ganyklų ir pelkių plotų, kuriems taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
Keista – Kučiuliškių ir Svencelų pavadinimai – vienas rašomas kaip ir dzūkiškai (tarmiškai), kitas – ne. Kodėl? Juk dzūkai draustinio vietovę vadina Kuciuliškėmis. Beje, jie kucėmis vadina avis, o kiaules – kūkėmis. Tad, tas garsas ‘c’ gali būti ne dzūkavimas, o latviavimas, taigi slepiantis gilesnę vietovės istoriją. Todėl Kuciuliškių pavadinimas rašytinas taip, kaip jis skamba vietos žmonių kalboje, neverčiant bendrinės kalbos žodžiu.