Vyriausybė patvirtino Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos korekcijas, kuriomis Punios šilo apsauga didinama 5 kartus išplečiant gamtinio rezervato plotą, o jo unikaliam eglės ir pušies genofondui puoselėti steigiami 2 genetiniai miško draustiniai.
Po penkerius metus užtrukusio Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos koregavimo proceso rastas kompromisinis sprendimas. Tikimasi, kad nuo 456 ha iki 2,2 tūkst. ha padidėjus Punios šilo gamtiniam rezervatui (prie jo prijungus Punios šilo botaninį zoologinį draustinį), pagerės šio miško ekosistemos apsaugos būklė.
„Taip siekiama Vyriausybės programos tikslo – griežtai saugoti ketvirtadalį šalies saugomų teritorijų, subalansuojant gamtos ekosistemų apsaugą ir žmonių poreikį lankytis miške“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Pasak mokslininkų, saugant miško ekosistemas gamtiniuose rezervatuose svarbiu faktoriumi laikomas jų plotas: dalis miškuose gyvenančių saugomų rūšių gali ilgą laiką išlikti tik didesniuose, kuo mažiau suskaidytuose miško masyvuose.
Nepamiršti ir visuomenės poreikiai – numatoma įrengti Punios šilo pažintinį taką ir lauko informacinę sistemą.
Punios šilas – svarbi „Natura 2000“ teritorijų tinklo dalis. Joje sutinkamos ir saugomos Europos Bendrijos svarbos vakarų taigos, plačialapių ir mišrių miškų ir kitos buveinės, retos Europoje rūšys – niūriaspalvis auksavabalis, Manerheimo grybinukas, europinis plačiaausis ir kitos. Šilo ribų ir tvarkymo planų pakeitimai yra būtinosios jų apsaugos priemonės.
Pušies ir eglės genetinių draustinių bendras plotas Punios šile sudarys apie 292 hektarus. Genetiniais tyrimais nustatyta išskirtinė ir niekur kitur nerandama šilo pušies genetinė tapatybė. Šios genetinės tapatybės išsaugojimas būtinas tiek miškotyros mokslui, tiek praktinės miškininkystės veiklai. Vertingos populiacijos pušų sėklos naudojamos ne tik atkuriant genetinio draustinio medynus, bet ir aukštos genetinės vertės sodmenimis, papildant sėklinę bazę kitiems miškams atkurti arba naujiems įveisti.
Naujoji schema numato aiškesnius šio miško apsaugos ir tvarkymo reikalavimus Valstybinių miškų urėdijai ir Nemuno kilpų regioninio parko direkcijai. Viliamasi, kad būsimasis zonavimas išspręs ir visuomenei, ir miškus prižiūrinčioms institucijoms rūpinčius klausimus, kaip derinti genetinės ir biologinės įvairovės apsaugą.
Be to, pietinėje šio miško masyvo dalyje išskiriamas 160,1 ha Punios šilo kraštovaizdžio draustinis.
Mokslų tikslais derėtų nustatyti, ar archeologų rasti aukštumėlės Vilniuje prie Gedimino kalno šlaitų sutvirtinimui Gedimino laikais naudoti pušiniai tašai nėra genetiškai tapatūs Punios šile augančioms pušims.
Gali būti, kad ir Punios vardas siejasi su jos šilo pušų genetiniu ypatumu. Kalbiškai yra visai galima: Punia < Pušnia. Plg. kaimo pavadinimą – Pošnia, taip pat rus. sosna – ,pušis', medis – 'vyšnia' – žodžių garsinį artumą. Gali būti, kad ir žodis 'šilas' yra iš galimo 'pušilas' ('pu' – galėjo atkristi žodį vartojant palaikius 'po/pu' priešdėliu). Taigi ne tik didesni plotai, bet ir gilesnės istorinės žinios praverstų apie tą mūsų Punios šilą.