Liepos 20 dieną, prigimtinio tikėjimo išpažinėjai ir puoselėtojai iš visos Lietuvos ir ne tik, jau 30-ąjį kartą švęs šventos ugnies deivės Gabijos šventę ant Šatrijos šventkalnio.
Prieš 30 metų, po pirmosios šventės, E. Korsakas laikraščio „Švyturys‟ straipsnyje „Šventa ugnele, šviesk mums…‟ rašė „ …liūdna girdėti kalbas apie visišką vietos valdžios abejingumą Žemaitijos dvasios puoselėtojo pastangoms. Reikia būti tikru žemaičiu, kad ryžtumeis svarbiam dalykui – Amžinos Ugnies gerbimo atgaivinimui. Tai didelis įvykis ne vien Žemaitijoje, Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Juk beveik po šešių šimtmečių nuo krikščionybės įvedimo Žemaitijoje atkurta senovinė Ugnis, kurią kiekvienas gali pagerbti ir kurią gali parsinešti į savo namus.‟
Šventė prasidės 11 val. Žemaičių karaliaus Ringaudo dvare (ŽKRD), Ryškėnų kaime, Telšių rajone. Ten, žynyčios židinyje, nuo vienos šventės iki kitos, yra saugoma Gabija. Ugnis žvakėje su žibintu bus vežama ant Šatrijos kalno. 12 valandą vyks šventos ugnies Gabijos pagerbimo ir atnaujinimo apeiga. Po to ugnis vėl bus parvežama atgal į dvaro žynyčią.
Dalyviai kviečiami atsivežti ugnis iš savo gyvenamų šventviečių, burtis kalno papėdėje ir kartu kopti ant Šatrijos kalno. Iš įvairių vietovių suvežtos ugnys apeiginiu būdu bus apjungtos į vieną bendrą ugnį. Kas norės, galės parsivežti atnaujintos ugnies namo.
Bendruomenių vaidilos, iš anksto pareiškę norą, galės kartu rengti apeigą. Šventės pirmtakas ir sumanytojas Šatrijos romuvos žynys ir garbės krivis Adolfas Gedvilas pageidavo, kad apeigos būtų jungtinės, vedamos bendrai norinčių vaidilų ir žynių.
Apeigoje išskirtinis dėmesys bus skiriamas amžinos ugnies sergėtojams, kurie po A. Gedvilo mirties (1935-2017) jau aštunti metai, nuolatos kūrena ugnume Amžinąją Ugnį šalia Šatrijos esančiame Raudonkalnyje. Šventės dalyvių prašoma atvežti lapuočių malkų amžinos ugnies kūrenimui.
Apeigose bus pagerbti protėviai, kreipiamasi į dievus ir deives: Perkūną, Gabiją, Laimą, Žemyną. Apeigų dalyviai aukos ugniai, skaistinsis ja, tyloje ar garsiai tars norus. Apsisprendę eiti prigimtinio tikėjimo keliu, bus palaiminti vaidilų ir žynių. Tam reikia atsivežti baltišką saitą ar papuošalą ir vaškinę žvakę.
Vieningai skambės dainos-giesmės, užgeriant apeiginio gėrimo iš bendro kaušo ir dalinantis ant ugnies pašventinta duona, bus linkima vienas kitam skalsos ir darnos.
Šventės rengėjai prašo šventės dalyvius atvykti pasipuošus tautiniais, apeiginiais, šviesiais rūbais.
Po apeigos, kaip ir kasmet, visi bus pakviesti į Žemaičių karaliaus Ringaudo dvaro menę. Bus vaišinamasi suneštinėmis vaišėmis, bendraujama, dainuojama. Bus prisimintas ir apžvelgtas trisdešimties metų Šatrijos romuvos šventos Gabijos nušviestas kelias. Taip pat bus pristatytas penktasis laikraštuko „Gabija‟ leidinys.
Šventos ugnies atkūrimo 20-čio proga buvo išleistas papildomas leidinys. Pirmasis leidinys pasirodė 1997 metais. Jis ir kiti dar trys numeriai buvo išleisti ŽKRD pastangomis. Jų redaktorius buvo A. Kakanauskas. Paskutinius du „Gabijos“ numerius išleido Šatrijos romuva. Redaktorius A. Udovičius.
Laikraštis „Gabija‟, 2014 m. | „Žemaičių rokundos‟ nuotr.
1993 metų pavasarį susikūrė žemaičių baltų prigimtinio tikėjimo bendruomenė – Šatrijos romuva. A. Gedvilas išrinktas jos seniūnu. Jam didelę įtaką padarė pažintis su senovės baltų religinės bendrijos „Romuva‟ kriviu Jonu-Jauniumi Trinkūnu. Jis buvo ir Adolfo-Adulio prigimtinio tikėjimo krikštatėvis. Deivė Gabija pirmą kartą pagarbinta tais pačiais metais gegužės mėnesį, Šatrijos romuvos įkūrimo proga. Būrelis telšiškių kartu su romuviečiais iš Vilniaus ir Kauno, vadovaujant J. Trinkūnui, atliko Gabijai pagerbti skirtą apeigą ant Paplienijos, dar vadinamu Plinijos, piliakalnio netoli Žarėnų.
Pirmąsias Gabijos pagarbinimo šventes ant Šatrijos kalno vedė J. Trinkūnas, G. Germanienė.
A. Kakanauskas1995 metų laikraščio „Kalvotoji Žemaitija‟ straipsnyje „Žemaičių karaliaus Ringaudo dvaro šventė Šatrijos papėdėje‟ rašė: „…pasak A. Gedvilo, Ringaudo dvarui šiuo metu labiausiai trūksta žynio – savotiško meninio vadovo, folkloro specialisto, kuris žinotų senovines giesmes, dainas bei apeigas, galėtų sudaryti programą šventei ar kokiam kitam renginiui, jam vadovauti. Kunigaikštis sakėsi, esąs pasiryžęs tokiam specialistui mokėti algą‟.
Kadangi tokio žmogaus A. Gedvilas nerado, pats ėmėsi vesti apeigas ir tapo Šatrijos romuvos žyniu. 2015 metais, bendraminčiams nutarus ir pritarus, Adolfui-Aduliui Gedvilui suteiktas Žemaitijos garbės krivio vardas.
A. Gedvilas įkūrė asocijaciją „Žemaičių karaliaus Ringaudo dvaras‟ (ŽKRD) ir buvo vadinamas šio dvaro kunigaikščiu. J. Trinkūnas apie dvarą atsiliepė taip: ,,…pastatydamas žemaičių karaliaus Ringaudo dvarą, kuriame šiuo metu ir gyvena, Gedvilas įkūnijo Žemaičių garbės idėją‟. Šatrijos romuva ir ŽKRD yra dvi ir tuo pačiu viena bendruomenė, kuri visą laiką buvo ir yra šventos ugnies Gabijos šventės rengėjos.
Pirmoji ugnies Gabijos pagerbimo šventė įvyko 1994 metais, liepos 17 dieną. Ji sutapo su antrąją pasauline žemaičių dailės paroda, kuri vyko Plungėje ir Telšiuose. Kadangi A. Gedvilas buvo tautodailininkas ir dalyvavo šioje parodoje, tad sumanė sukviesti parodos dalyvius ugnies apeigai ant Šatrijos kalno. Nuo to laiko kasmetinės deivės Gabijos šventės ir yra švenčiamos būtent liepos trečiąjį šeštadienį.
Po A. Gedvilo mirties Šatrijos romuvos seniūne yra jo žmona M. Gedvilienė, o Darius Ramančionis – bendruomenės žynys.
Daugeliui dalyvių Gabijos – amžinos ugnies pagerbimo šventė yra kasmetinė, išskirtinė, dvasią pakylėjanti šventė ir puiki proga bendraminčiams iš tolimiausių kraštų susiburti, apeigauti, dainuoti, bendrauti. Tai prigimtinį tikėjimą ir senuosius papročius menanti ir puoselėjanti, vienybę ir darną stiprinanti šventė.
Plačiau apie Šatrijos romuvą ir šventę skaityti Feisbuko paskyroje „Šatrijos romuva‟, kreiptis telefonais: +37060091403⁏ +37068637741.
Vaizdo įrašas iš 27-osios ugnies Gabijos pagerbimo šventės ant Šatrijos kalno 2021 m.:
Vaizdo įrašas „Žemaičių karaliaus Ringaudo dvaras‟:
Parengta pagal bendruomenės „Žemaičių rokunda‟ pranešimą
