Nacionalinio susivienijimo (NS) atstovai Vilniaus miesto taryboje kreipėsi į merą Valdą Benkunską, reikalaudami atšaukti policinį draudimą lankyti ir pagerbti Kazio Škirpos atminimo lentos vietą Vilniuje.
Kreipimasis į Vilniaus miesto merą buvo išsiųstas po to kai birželio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybė išniekinusi pulkininko Kazio Škirpos atminimą – sudaužiusi ir nuplėšusi – K. Škirpos atminimui skirtą lentą ,NS pastangomis pakabintą ant Vilniaus apygardos teismo pastato sienos, kelias dienas iš eilės toje vietoje draudė gyventojams degti žvakutes ir palikti gėles, kaip pagarbos ženklą savivaldybės veikėjų išniekintam Lietuvos didvyriui.
NS partijos vadovybė pareiškė turinti įrodymų, kad policijos atstovai ir UAB „Grinda“ darbuotojai, užuot vykdę miesto gerovei užtikrinti svarbias savo pareigas, savo ribotas pajėgas ir brangų laiką švaisto reguliariai važinėdami į nuplėštos K. Škirpos atminimo lentos kabėjimo vietą, kur žmonės deda gėles ir degina žvakes K. Škirpos garbei.
NS atkreipė dėmesį, kad policijos pareigūnai, kaip okupacijos laikų sovietiniai milicininkai, be jokios priežasties reikalauja iš toje vietoje stabtelėjančių piliečių parodyti asmens dokumentus, o jų neturinčius, net garbaus amžiaus ir jokio pavojaus nekeliančius asmenis, grasina vežti į policijos nuovadą.
Pasak NS tokie policijos ir UAB „Grinda“ darbuotojų veiksmai laikytini požymiu, kad Vilnius tampa sostine, kurioje kasdien stiprėja policijos savivalė.
NS viešai išplatintame pareiškime rašo:
Tokie vykdančios gautus nurodymus policijos pareigūnų paaiškinimai ir veiksmai iš esmės niekuo nesiskiria nuo LTSR okupacinės administracijos naudotų ir šiuo metu tokiose autokratinėse šalyse kaip Baltarusija ir Rusija taikomų atminties trynimo praktikų. Vykstanti K. Škirpos atminimą norinčių pagerbti asmenų medžioklė ir metodiškas žvakelių ir gėlių nurinkinėjimas susidorojimo su taikiais protestuotojais vietoje iš esmės niekuo nesiskiria nuo okupacinės milicijos budynių Vasario 16-osios išvakarėse, kai visi pareigūnai ir KGB šnipai būdavo sukeliami ant kojų ir, kaip šunys iškišę liežuvius, lakstė šniukštinėdami, ar kas nors nemėgins ant kokio aukšto kamino ar stulpo iškelti Trispalvę. Sovietinių represinių struktūrų atstovai taip pat kasmet per Vėlines budėdavo prie J. Basanavičiaus kapo, o Sąjūdžio laikais draudė dėti gėles ir degti žvakeles tragiško „bananų baliaus“ vietoje. Diktatoriaus Putino geležiniu kumščiu valdomoje Rusijoje lygiai taip pat nurinkinėjamos tokiems opozicionieriams kaip B. Nemcovas ar A. Navalnas pagerbti skiriamos žvakelės ir gėlės. Tai rodo, kad demokratiška ir laisva šalimi save laikančios Lietuvos valstybės sostinės Vilniaus m. tvarką palaikantys policijos pareigūnai yra priversti daryti tą patį, ką darė LTSR administracinio vieneto centro Vilniaus, o šiandien daro diktatūrinės Rusijos sostinės Maskvos milicija.
Atminimo lentos nuplėšimą NS vadina iš okupacijos laikų išlikusio grynai sovietinio požiūrio į 1941 m. Birželio sukilimą ir aklos neapykantos bei keršto jo vadovams natūralia išraiška.
NS reikalauja sustabdyti įtampą visuomenėje keliančias pastangas trukdyti rezistentų ir Sukilimo atminimą, o ypač nutraukti precedento laisvoje demokratinėje šalyje neturinčius draudimus reikšti pagarbą visame pasaulyje priimtais simboliais – žvakėmis ir gėlėmis.
Pabrėžiama, kad kadangi išniekinto įamžinimo vieta stebina vaizdo kameromis, visi jos lankytojai fiksuojami ir viešai neatšaukus šių praktikų nėra saugūs nuo persekiojimo ateityje.
Dėl šių priežasčių reikalaujama ne tik oficialaus ir viešo pagarbos ženklų draudimo panaikinimo, bet ir viešų paaiškinimų kuo remiantis tokie draudimai taikomi.
Parengta pagal NS pranešimą
NS neturi galių reikalauti, jie tik gali protestuoti prieš žmonių persekiojimą.
Alkas ištrynė straipsnį?
Jūratė Laučiūtė. Viena žydė… O kur lietuvių dauguma?