Kalbos kalbelės

Ukraina pasirašė saugumo sutartis su Europos Sąjunga, Lietuva ir Estija. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakvietė ir kitų Europos šalių vadovus prisijungti prie tokių susitarimų pasirašymo.

Nors Ukrainos žiniasklaida skeptiškai juos vertina, argumentuodama, jog saugumo sutartys nesuteikia realių garantijų, Ukrainos pareigūnai sutartis vertina teigiamai.

Žinoma, dvišalės sutartys, galbūt, ir nėra lemiamas veiksnys, būtinas lūžiui kare su Rusija, tačiau jos atveria jei ne vartus, tai daugelį durų į platų karinio, ekonominio bendradarbiavimo spektrą.

Ir jei buksuoja didžiųjų karinių bei ekonominių blokų sprendimai, dvišalės sutartys karinio, ekonominio, kibernetinio, energetinio ir kitose srityse gali užtikrinti bent jau Ukrainos galimybę gintis ir funkcionuoti, kaip valstybei, esant sudėtingiausioms sąlygoms.

Tą pačią akimirką, kai V. Zelenskis pasirašinėjo sutartis su ES, Lietuva ir Estija, Putinas atnaujino santykius su vienos labiausiai atsilikusios pasaulio valstybės – Kongo Respublikos lyderiu Deniu Sasu-Ngeso. Rusijoje viešintis draugas Sasu priminė Putinui, jog paskutinį sykį lankėsi Maskvoje dar sovietų sąjungos laikais. Kai kas žiūri į ateitį, o kai kas sugrįžta į praeitį.

Putinas, susitikinėdamas su labiausiai atsilikusių pasaulio šalių lyderiais ir norėdamas pademonstruoti atsvarą bei raumenis Vakarams, iš tiesų atrodo kaip nukriošęs, nususęs nevykėlis, kurio partneriai – tokio paties lygio lūzeriai.

Postūmiai

Pirmuose rinkimų debatuose susitiko JAV prezidentas Deniu Sasu-Ngeso ir jo varžovas respublikonas Donaldas Trampas. Stipriausiai oponentai susikirto dėl karo Gazos ruože ir Ukrainoje.

Trampas priekaištavo, jog Vašingtonas skyrė Ukrainai 200 milijardų dolerių, Baidenas atsakė, kad ginklai buvo pagaminti, duodamas suprasti, kad iš to uždirbo karo pramonės sektorius. Trimis metais už Baideną jaunesnis Trampas gyrėsi, jog žaidžią golfą dar lengviau, o Baidenas stebėjosi, jog „vienintelis asmuo scenoje, kuris yra nuteistas nusikaltėlis“ – tai yra Trampas.

Rusijos kelionių organizatoriai skelbia atšaukiantys keliones į Krymą. Sprendimas priimtas po to, kai Sevastopolio paplūdimyje žuvo ir nukentėjo poilsiautojai nuo krintančių pačių rusų raketų nuolaužų.

Sevastopolio valdžia pataria šiemet uždaryti paplūdimius. Nepatvirtintais duomenimis, Sevastopolyje atšauktų apgyvendinimo užsakymų skaičius išaugo 78 proc., o Kryme – 28 proc.

Štai jums ir „Krym naš“. Laisvos Ukrainos Krymas buvo atviras visiems, tame tarpe ir rusams. Rusų okupuotas Krymas tapo uždaru anklavu, nešančių pražūtį patiems rusams.

Gruzijos parlamentas jau pirmojo svarstymo metu patvirtino „LGBT propagandos“ draudimą.

Dokumentui pritarė 78 parlamento daugumos deputatai. Šalyje parengtas įstatymo projektas panašus į Rusijoje galiojantį įstatymą, draudžiantį „LGBT propagandą“. Ir viskas tuo pasakyta.

Veiksmai

Nors šiuo metu aktyviausi mūšiai vyksta prie Časov Jaro ir rusai puola, kaip pasiutę, Jensas Stoltenbergas pareiškė, jog nemato šansų Rusijai kurioje nors srityje pasiekti rimtesnį proveržį.

Ukrainiečių bepiločiai orlaiviai du kartus atakavo chemijos gamyklą Rusijos Tverės srityje. Eksperimentinėje gamykloje gaminami cheminiai reagentai ir priedai, įskaitant naudojamus karinėje pramonėje.

JAV, Izraelis ir Ukraina derasi dėl iki aštuonių oro gynybos sistemų „Patriot“ pristatymo Kijevui. Nepaprastai džiugi žinia. Tiek sistemų gerokai sustiprintų Ukrainos miestų gynybą nuo teroristinių Rusijos smūgių.

Lietuvoje

Lietuvos politikų, politpatologų lūpose tyčia-netyčia ima ir prigyja tokie žodžiai, kaip terorizmas prieš teroristinį Rusijos režimą. Atsiranda „teroristai“, vykdantys išpuolius prieš Rusijos valdžios organus, „teroristai“ rusai, siekiantys nuversti Putino režimą.

Nedaug trūksta, kad Ukrainos smūgiai į Rusijos teritoriją būtų pradėti vadinti teroristiniais išpuoliais, taip, kaip tą įvardina Maskva. Ši frazių ekvilibristika labai pavojinga, nes ji įgalina teroristinę Rusiją vykdyti karo nusikaltimus, „kovojant su teroristais“ Čečėnijoje, Ukrainoje, Dagestane, ir kitur. Lietuvoje. Kremlius visais įmanomais būdais stengiasi įpiršti savo naratyvus vakariečiams ir tas dalinai sekasi.

Tačiau džiugina tai, jog nepaisant visų vidaus intrigų, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda laikosi tvirto Ukrainos rėmimo kurso. Būtent tokioje pozicijoje mes ir matytume valstybės lyderį – nesiveliantį į niekingas politines intrigėles, o rodantį tvirto, vertybėmis besiremiančio politiko pavyzdį ištežusiems vakariečiams.

Itin dėkojame nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, poniai Salvai M., UAB Vilkeda, Lietuvos aludarių gildijai bei visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas.