Trečdalis šalies gyventojų (34 proc.) nurodo, kad jie patys arba asmuo iš jų artimos aplinkos yra bent kartą patekę į avarinę padėtį dėl į kelią nelauktai iššokusio gyvūno, atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas.
Daugiausia tai rajonų centrų ar kaimo vietovių gyventojai, rodo tyrimas.
Kaip pastebi „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis, šiltasis metų sezonas ypatingai išsiskiria susidūrimų su laikiniais gyvūnais rizika – tai rodo nuo pavasario antrosios pusės išaugantis su tokio tipo avarijomis susijęs žalų skaičius.
„Tyrimo rezultatai patvirtina jau ilgą laiką matomas nusistovėjusias tendencijas. Kiekvieną gegužę ir birželį bei rudens mėnesiais fiksuojame žalų suaktyvėjimą dėl avarinių padėčių, įvykusių kelyje susidūrus su laukiniais žvėrimis. Patekę į tokias avarijas vairuotojai ne tik patiria emocinį šoką, bet susiduria su dideliais automobilio remonto kaštais“, – sako A. Juodeikis.
Kaip rodo tyrimo rezultatai, susidurti su į kelią išbėgusiais gyvūnais dažniausiai rizikuoja savivaldybių rajonų centrų ar kaimiškų vietovių gyventojai. Visgi, pasak eksperto, gyvūnų suaktyvėjimo mėnesiais budrūs turėtų išlikti ir miestų gyventojai.
„Norėčiau paneigti mitą, kad miesto gyventojai su tokiomis nelaimėmis nesusiduria – neretai net ir miesto centre pastebimi vaikščiojantys briedžiai ar stirnos, tad yra didelė tikimybė su žvėrimis susidurti ir miesto ribose. Mūsų bendrovės duomenimis, praėjusiais metais daugiausia tokių žalų buvo fiksuota didžiųjų miestų regionuose, tad jų gyventojai turėtų išlikti budrūs visos kelionės metu, o ypač kelio atkarpose, kuriose kelio ženklai praneša apie didesnį gyvūnų aktyvumą“, – pažymi A. Juodeikis.
„Lietuvos draudime“ registruotų žalų duomenimis, daugiausia į eismo įvykius patenka stirnos ir šernai, taip pat neišvengiama susidūrimų ir su stambesniais gyvūnais − briedžiais ir elniais.
Pasak A. Juodeikio, avarinės situacijos su stambesniais gyvūnais, kaip taisyklė, yra sunkesnės. Tokių eismo įvykių metu pasitaiko rimtų sveikatos sužalojimų, netgi tragiškų mirčių, o žala automobiliui būna nepalyginamai didesnė. Pavyzdžiui, susidūrus su briedžiu vidutinė žalos išmoka siekia apie 5,4 tūkst. eurų.
Praėjusiais metais „Lietuvos draudimas“ iš viso užfiksavo daugiau nei 1800 žalų, įvykusių dėl susidūrimo su į kelią išbėgusiais gyvūnais. Daugiausia – virš 830 žalų – buvo užfiksuotos patekus į avarinę situaciją dėl į kelią iššokusių stirnų.
Vidutinė išmoka už patirtą automobilio žalą susidūrimo su gyvūnu atveju siekia apie 2,5 tūkst. eurų, rodo bendrovės duomenys.
A.Juodeikis primena, kad norint išvengti susidūrimų su laukiniais žvėrimis, būtina laikytis šių saugumo priemonių:
- Vairuotojai turi būti dėmesingi važiuodami užmiesčio keliais ar vietovėse, kuriose kelio ruožas kerta mišką ar atvirus laukus, ypač tamsiuoju paros metu, esant rūkui, darganai;
- Ruožuose, paženklintuose kelio ženklu „Laukiniai gyvūnai“, važiuoti ypač atsargiai, stebėti situaciją šalia kelio. Pamačius šalikelėje stovintį gyvūną, pro jį važiuoti itin atsargiai, nespausti garso signalo ir nemirksėti žibintais;
- Gyvūnai per kelią dažnai bėga grupėmis, tad pastebėjus, kad priekyje kelią perbėgo vienas gyvūnas, pavyzdžiui, stirna ar šernas, būtina stipriai sulėtinti greitį ir tą vietą pravažiuoti itin atsargiai;
- Prisiminti, kad gyvūnų elgesys gali būti sunkiai prognozuojamas ir nenuspėjamas, ypač, jei jie apakinti transporto priemonių žibintų šviesos;
- Vairuodami pasirinkite saugų greitį, kad prireikus galėtumėte į iškilusią situaciją tinkamai sureaguoti, o jei iškils būtinybė – nedelsiant sustoti;
Žalas, patirtas susidūrus su žvėrimis kelyje, padeda amortizuoti savanoriškas (kasko) transporto priemonės draudimas.
