Penktadienis, 2 sausio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

AJ. Gyvenimo pamokos pagal Paulių Širvį (II)

AJ., www.punskas.pl, www.alkas.lt
2024-05-16 08:00:00
312
PERŽIŪROS
0
Gyvenimo pamokos pagal Paulių Širvį | punskas.pl nuotr.

Gyvenimo pamokos pagal Paulių Širvį | punskas.pl nuotr.

I dalis čia.

Atrodydavo, jog apie Paulių visi viską žino, visada žino, kur jis yra ar gali būti, kaip jis gyvena, kaip rašo eilėraščius. Ypač daug buvo ir yra žinančių apie Paulių ir „rašalą“. Labai jau mėgstama prisiminti jo garsią „granatą“.

Bet kitų lūpose ji nesprogsta, ištęžta, driekias kaip seilės. Nors ir stengiamasi apie tai daug ir (gal nesąžiningai?) kalbėti. Ne jam reikėjo to rašalo, mums, kad iš smėlio virvę nusivytume, prisirištume prie jo atlapo, atlaidaus ir tikro, todėl skaidraus gyvenimo.

Bendraudami su Pauliumi Širviu galėjom susidaryti nuomonę, kad jo niekada neslėgė praeities prisiminimai, nekaupė ir nepuoselėjo ateities vizijų. Niekada nekeikė klaidų, klystančių bičiulių. Jiems jis buvo dar nuoširdesnis.

Nemėgo tiesos agresyvumo. Nusišypsodavo, numodavo ranka: vyrai, geriau išgerkim… Jis niekada nekalbėjo apie nesėkmes, nesirovė plaukų nuo galvos, pakrizendavo, atrodė, jį žeidė galvojimas ir kalbėjimas apie asmenines nesėkmes, praradimus. Ne vienas ateidavo pas jį pasiguosti, lyg išpažinties.

Paulius nerinko nei kaltės, nei gėdos jausmų. Apsivalydavo keiksmu ar graudoku šypsniu. Jam tai buvo kalba, kaip moralinė kategorija. Kartais atrodydavo, kad jis sukurtas iš nieko, tik fotografija, akimirka išplėšta iš nebūties.

Iš skausmo krūtinės. Praeis ji ir vėl liks tik viešas nutolęs vaizdas, matytas ir girdėtas žmogus, klusniai einantis su didele nuostaba, niekada nepaniekinantis kito ir nepaniekinamas žmogus.

Paulius Širvys (1978 m.) | Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvas, G. Svitojaus nuotr.
Paulius Širvys (1978 m.) | Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvas, G. Svitojaus nuotr.

Kaip sunku kalbėti apie žmogų, kuris nemėgo kalbėti, mėgo žiūrėti į kalbančius, nuostabiai klausytis poezijos. Lyg kartodavo žodžius, kuriuos pirmą kartą girdėjo. Tame keistame lūpų virptelėjime galėjai jausti daugiau nei recenzijoj. Taip klausomasi muzikos.

Sakydavo: „Dieve mano, kaip gerai pasakyta… Šaunus vaikinas, geras poetas…“

Kai pasidarė madinga kalbėti apie egzistencializmą, modernizmą, jis išeidavo į tylą. Gal tai jam primindavo nebūties slenksčius, prieš kuriuos ne kartą stovėjo.

Stovėjo kaip kareivis. Kaip vėjo paukštis. Nesižemindamas, neieškodamas pavadinimo savo pergyvenimams ir jausmams. Pradėti iš pradžių jis nemokėjo, nemokėjo ieškoti priežasčių, o paties gyvenimo priežastis jam buvo poezija. Mokėjo slėptis savyje ir savyje surasti laisvę.

Ne kartą mačiau einantį ir, atrodė, nieko nematantį. Eina širdies laisvės vedamas. Gal net savęs išsižadėjęs. Švyti kantrybe, tarytum išsiruošęs į beviltišką kelionę. Su tokia kantrybe skamba tik varpai. Kol nežinai, kam.

Eina kaip pralaimėjęs. Niekada kaip į mūšį, niekada kaip nugalėtojas. Nei kiek nenustemba užkalbintas. „Ar tu žinai, na, gal girdėjai, kad Dievas dykumoj žydus piepelom, – krizena, – nugi, putpelėm, maitino.

Valgys jie tau tuos „monus“… Tik žydai galėjo taip įsitaisyt… Dievo pažasty su putpelėm… Pamaitink taip lietuvius, jau niekaip nenuvarysi nuo tokio Dievo stalo…“ Iš kur tokius kepsnius ištraukei?

Kažkas iš pažįstamų atvežė iš kaimo seną maldaknygę. Ten pasiskaitė. Baimindamasis, kad nepatektų ateistams į muziejų, iš ankstaus ryto nunešė į Šv. Petro ir Povilo bažnyčią ir paliko ant lonkos.

Susitikau su Pauliumi grįžęs iš Jakutijos. Atvežiau jam dovanų ploną knygelę eilių nuo Semiono Danilovo, jakutų klasiko ar pradininko, nesupaisysi jų, kuris prašė įkalbėti Paulių atvažiuoti pas jį į svečius: paviešėtų, pamedžiotų ir išvažiuotų jau, šitai jis man žegnodamasis, kristaradi, garantavo, jakutų lyrikos klasiku, liaudies poetu.

Pol goda – i narodnyj. Paulius juokiasi atsilošdamas, o man pasirodė kaip iš kilpos ištrauktas. Kvatoja ir klausia: o jie ten visi klasikai? Kas antras, – sakau, – savo akim mačiau kelis pradininkus, klasikus, liaudies. Pasakoja, kad jis jam jau Maskvoj, kai studijavo M. Gorkio institute, ausis išūžė: važiuojam, su tokiais eilėraščiais klasiku būsi.

Berazumis… Sakau, pasiskaityk, ten lietuviai amžinam tavo įšale nagais, dantimis kabindamiesi eilių prirašė, pasiskaityk. Nusirašyk ir pats būsi klasikas… Šaunus vaikinas, nežinau, kaip jis ten rašo… Tada laikraščius eiliavo.

Ai, visi tada gal taip rašėm, Stalinui ant garbės… Paulius pavartė knygelę, pakrutino lūpas lyg įdėmiai skaitytų: tokių mes jau seniai neberašom, ir tokios laikraštienos nebeleidžiam, – krizena, – jakutas, sakiau jam, koks tu jakutas, jeigu jau Semionas, ir dar Danilovas… Tada jis man papasakojo, kaip juos krikštijo.

Ruseliai jų pavardžių neištardavo, kai nukariavo, visus suujino, suhujino… Nurgun – Nurgunskij, Ojhun – Ojhunskij… Tai kaip, sakau, kai ruskeliai jus krikštijo, ar nors marškinius davė. Ne, sako, degtinės atvežė.

Geras krikšto vanduo, – sriubčioja Paulius maigydamas cigaretę. – Šaipiausi, sakau, tai jūs mums tą Leniną nuo Lenos pakišot. Dėl Lenino aš nieko nežinau. Stalinas – tai tikras banditas. Aš apie jį nerašiau.

Jakutų epas labai gražus: pasakojo, dainavo, niurzgėjo, laižėsi kaip amžinai alkanas. Šitaip jie gali kelias paras… Paminėjau lietuvišką vardą Algis, Semionas nustėro: ką čia užkeiki? Nieko, toks vardas… O jakutiškai – tai užkeikimas – „algys“. Sakiau, Jūs ten visi lietuvių Algių užkeikti…

Bus daugiau

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Poetė Eglė Kirilauskaitė: kiekvieną gyvenimo tarpsnį galima paaiškinti mitu
  2. R. Jasukaitienė. Gyvenimo tempu į aukštą kalną
  3. O. Voverienė. Tautinis romantizmas mokslininko poezijoje
  4. Animacinio kino kūrėjui Algirdui Seleniui 65-eri (video)
  5. G. Labanausko kūrybos vakaras „Poetinių minčių versmė“
  6. Varėnos viešojoje bibliotekoje vyks vakaras „Stasį Stacevičių prisimenant“
  7. Mirė poetas Vytautas Vilimas Skripka (eilėraščiai)
  8. Įsimylėjęs Klaipėdą, jūrą ir gyvenimą
  9. Ainis Storpirštis: „Gyvenimas – atspindys tų, su kuriais susitikau“
  10. Poetui Vladui Braziūnui įteikta Bernardo Brazdžionio premija (nuotraukos)
  11. Ramutė Skučaitė – 2016-ųjų „Poezijos pavasario“ laimėtoja
  12. O. Voverienė. Laimingas, gimęs su lyrine pasaulėjauta ir meile literatūrai
  13. O. Voverienė. Lietuvos partizanas, poetas Bronius Krivickas (1919-1951)
  14. Vytautas Mačernis ir „Dūžtančios formos“
  15. Mirė garsus Lietuvos dainius – Algimantas Baltakis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Policija
Lietuvoje

Policija paskelbė sausio patikras

2026 01 02
Ginkluotė
Lietuvoje

2025 m. krašto apsaugos biudžetas įvykdytas pagal planą

2026 01 02
Šilumos siurblys
Energetika

Nuo sausio – naujas kvietimas šildymo įrenginių keitimui

2026 01 02
Automobiliai
Lietuvoje

Naudotų automobilių rinkoje numatomas kainų augimas

2026 01 02
Naujagimis
Gamta ir žmogus

Metų pradžioje Santaros klinikose pasaulį išvydo 5 naujagimiai

2026 01 02
Siuntos
Gamta ir žmogus

Spustelėjęs šaltis kelia pavojų siuntoms

2026 01 02
Pinigai
Lietuvoje

Atsirado daugiau pasirinkimo galimybių pensijų kaupimo dalyviams

2026 01 02
Žemės sklypai
Lietuvoje

Įsigalioja nauji žemės verčių žemėlapiai

2026 01 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Saulės Vilna apie Išleistas 2025 metų 12-asis „Gimtosios kalbos“ numeris
  • Maksas Bliumentalis apie T. Baranauskas. Antisemitizmo plitimas Lietuvoje
  • Ministrui Kondratovičiui apie V. Budnikas. Seime klastinga dvikalbystės legalizacija: „techninėmis“ pataisomis paneigtas valstybinis lietuvių kalbos statusas
  • ♕ LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Policija paskelbė sausio patikras
  • Kokie biurų privalumai bus paklausiausi šiemet?
  • 2025 m. krašto apsaugos biudžetas įvykdytas pagal planą
  • Nuo sausio – naujas kvietimas šildymo įrenginių keitimui

Kiti Straipsniai

Ponis Naikas

Zoologijos sodas kviečia susipažinti su Šetlando poniais

2026 01 02
Lėktuvas

Kaip nesuklysti perkant lėktuvo bilietus?

2026 01 02
Telefonas

Daugiau nei pusė lietuvių vairuodami griebiasi telefono

2026 01 02
Vaistai

Kompensuojamųjų vaistų kainyne – didesnės galimybės rinktis

2026 01 01
Atšauktas ar nekokybiškas renginys: ką svarbu žinoti?

Atšauktas ar nekokybiškas renginys: ką svarbu žinoti?

2026 01 01
Fejerverkų spalvos: mineralai danguje ir jų pėdsakas aplinkoje

Fejerverkų spalvos: mineralai danguje ir jų pėdsakas aplinkoje

2026 01 01
Abipus Vandenynų fragmentas

Dokumentinis filmas, kurį verta pamatyti

2026 01 01
Gimtoji kalba

Išleistas 2025 metų 12-asis „Gimtosios kalbos“ numeris

2026 01 01
Konservavo Andrius Salys, rest. prot. Nr. 386/22641

Valdovų rūmų parodoje – pusfalkonečio sviedinys

2026 01 01
Kas naujo mokslo, švietimo ir sporto pasaulyje nuo 2026 m. sausio?

Kas naujo mokslo, švietimo ir sporto pasaulyje nuo 2026 m. sausio?

2026 01 01

Skaitytojų nuomonės:

  • Saulės Vilna apie Išleistas 2025 metų 12-asis „Gimtosios kalbos“ numeris
  • Maksas Bliumentalis apie T. Baranauskas. Antisemitizmo plitimas Lietuvoje
  • Ministrui Kondratovičiui apie V. Budnikas. Seime klastinga dvikalbystės legalizacija: „techninėmis“ pataisomis paneigtas valstybinis lietuvių kalbos statusas
  • ♕ LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
  • jo apie V. Budnikas. Seime klastinga dvikalbystės legalizacija: „techninėmis“ pataisomis paneigtas valstybinis lietuvių kalbos statusas
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

L. Astra, S. Buškevičius. Šiandien Ukraina gina mus

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai