Ateinančiais metais numatote statybas? Statybų sektoriaus laukia rimti pokyčiai

Aukščiausia energinio veiksmingumo klasė A++ žymi energijos beveik nevartojantį pastatą. Būtent tokie namai Lietuvoje bus statomi nuo 2021 m. sausio 1 d., kai visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigalios aukščiausi energinio veiksmingumo reikalavimai pastatams. Kokie su šiais reikalavimais susiję pokyčiai laukia numatančių statybas po 2021 metų privačių asmenų ir verslininkų?

Svarbiausia šiluminės ypatybės ir ekonomiškumas

ES parlamentas yra patvirtinęs Energinio namų veiksmingumo direktyvą 2010/31/EU, pagal kurią ES, vadinasi, ir Lietuvoje, privaloma statyti tik energijos beveik nevartojančius namus. Sparčiai didėjančios šilumos energijos kainos sukūrė naują požiūrį į energijos vartojimą. Itin svarbiais namo vertės bruožais tapo jo šiluminės ypatybės ir ekonomiškumas.

Remiantis Aplinkos ministerijos statybos techniniu reglamentu STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ nuo 2021 m. visi naujai projektuojami pastatai turi būti aukščiausios energinio veiksmingumo klasės, dar oficialiai vadinami A++ klasės, t. y. energijos beveik nevartojančiais. Tokio namo šiluminės energijos poreikis yra beveik lygus nuliui, o didžiąją suvartojamos energijos dalį sudaro atsinaujinančių išteklių energija. Tokio tipo namas energijos suvartoja minimaliai – jis sutaupo iki 90 proc. šildymo išlaidų, palyginti su įprastais namais.

Atsižvelgiant į mūsų šalyje vyraujančias klimatines sąlygas, A++ energinės klasės namai užtikrina palankiausią sąnaudų santykį. Tai reiškia, kad per penkiasdešimt metų (toks nustatytas pastato gyvavimo ciklas) bus pasiektos mažiausios jo išlaikymo sąlygos ir padaryta mažiausia žala aplinkai.

Statybos pirmenybės – ekologija, tvarumas ir darni aplinka

Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidento Daliaus Gedvilo, ateities statyba neišvengiamai turės būti nukreipta į ekologiją, į tvarumą ir darnios aplinkos kūrimą. Turėsime statyti tokius pastatus, kurie tausotų aplinką viso gyvavimo ciklo metu ir atitiktų beveik nulinės energijos suvartojimo reikalavimus, naudojant atsinaujinančios energijos šaltinius. Pasak Jungtinių Tautų Organizacijos, 2030 m. naujų namų reikės maždaug trims milijardams, arba 40 proc. Žemės gyventojų, todėl ateities statybai ir infrastruktūrai turės būti skiriamas ypatingas dėmesys.

Pagal naująjį ES žaliąjį kursą, iki 2050 m. Europa sieks tapti klimatui neutraliu regionu, o visi statiniai turės atitikti nulinės energijos sąnaudų reikalavimus.

Pastatų sektorius turi labai dideles galimybes taupyti energiją. Pagal naująjį reikalavimą 50 proc. energijos pastate turės būti iš atsinaujinančios energijos šaltinių, todėl atsiras neišvengiamas poreikis rinkai investuoti į tokius sprendinius kaip saulės baterijos, vėjo jėgaines, hidroturbinos, biokuro ir geoterminės energijos naudojimas. Atsinaujinančios energijos šaltinius reikės numatyti jau projektavimo stadijoje, siekiant išvengti papildomų sąnaudų ar nuostolių, o tą įgyvendinti leis statinio duomenų modeliavimo (BIM) taikymas. Taip pat atsiras poreikis investuoti ir į pastatų šildymo ir vėdinimo sistemas.

Aukštesnės energinės klasės pastatą pastatyti kainuoja brangiau nei žemesnės energinės klasės pastatus, tačiau tvarių pastatų nauda yra gerokai didesnė ir jų poreikis vis labiau auga, nes aukšto energinio naudingumo būstų eksploatacija yra daug pigesnė nei žemesnių klasių. Kuo energiškai veiksmingesnis pastatas statomas, tuo mažesnis energijos poreikis reikalingas.

Tačiau šiandien visuomenė dar nėra pakankamai apšviesta apie tai, ką reiškia reikalavimas statiniams atitikti A++ klasę. Registrų centro duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra tik daugiau nei 60 patvirtintų A++ energinės klasės pastatų.

Kokie pagrindiniai skirtumai tarp A+ ir A++ pastatų energinio veiksmingumo?

Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos vadovas dr. Karolis Banionis sako, jog kalbant apie pagrindinius skirtumus tarp A+ ir A++ energinio naudingumo pastatų vertėtų paminėti tai, kad, įvedus reikalavimą statyti A++ energinio naudingumo pastatus, pusė ar daugiau pastato metinių pirminės energijos sąnaudų turės būti iš atsinaujinančios energijos šaltinių: saulės energijos, vėjo, hidroelektrinių, biokuro. Pasak pašnekovo, naudojant vien tik elektrinius radiatorius ar kilimėlius, pastatas nepasieks A++ energinio naudingumo klasės. Tikėtina, kad namui šildyti naudojant anglį, dujas, elektrą ar kitą kurą iš neatsinaujinančių šaltinių pastatas taip pat neatitiktų A++ energinio naudingumo klasės reikalavimų. Kai naudojama šilumos tinklų energija, tai papildomų atsinaujinančių šaltinių nereikia, nes Lietuvoje pastaruoju metu naudojama daugiau biokuro arba energijos iš kitų atsinaujinančių šaltinių.

A++ energinio naudingumo klasės pastatuose turi būti apie 15 proc. mažesni norminiai savitieji nuostoliai per atitvaras. Paprasčiau kalbant, šiluminės pastato savybės turi būti nuo 15 iki 20 procentų geresnės negu A+ klasės. A++ klasės pastatų energijos norminės sąnaudos turi būti apie 10 proc. mažesnės negu A+ energinio naudingumo klasės.

UAB ROCKWOOL techninis vadovas dr. Andrius Buska sako, kad didelę reikšmę užtikrinant aukštas pastato šilumines savybes turi tinkamų medžiagų ir patikrintų sprendimų pasirinkimas. O geriausias termoizoliacinis sprendimas yra toks, kuris per visą pastato eksploatacijos laiką išlaiko savo savybes neprarasdamas veiksmingumo. Įmonės atliktų tyrimų duomenimis, tokia medžiaga yra – ROCKWOOL (https://www.rockwool.lt/) akmens vata, kuri išlaiko savo pirmines savybes daugiau kaip 55 metus. Todėl ši izoliacinė medžiaga plačiai naudojama, o projektuotojai ir statybininkai dažnai ją renkasi. Priežastis paprasta. Ne kiekviena izoliacija užtikrina atitinkamą apsaugos laipsnį, kurio reikalauja griežti statybos techniniai reglamentai, ir tuo labiau ne kiekviena juos pranoksta. O šilumos izoliacija iš ROCKWOOL akmens vatos užtikrina natūralią apsaugą nuo šalčio, karščio, triukšmo ir ugnies. Taigi siekiant patenkinti net ir aukščiausius pastatų energinio veiksmingumo reikalavimus ROCKWOOL siūlo kompleksinį požiūrį taikant įvairius sprendimus, paremtus ilgamete praktika, kurie užtikrina pastate esančių žmonių patogumą ir saugumą bei užtikrina mažus eksploatacinius kaštus.

Nuo šių metų rugsėjo 28 dienos įsigaliojo reikalavimas dėl pirminės energijos naudojimo apribojimo. Remiantis šiuo reikalavimu, nustatytos lubos ne tik energijos šildymui sąnaudoms, bet ir pirminės viso pastato energijos (vėdinimo, vėsinimo, elektros, karšto vandens) naudojimo. Tai reiškia, kad bus apribojimų atsinaujinančios energijos bendram vartojimui.

Kuomet A++ klasės pastatuose yra įrengta mechaninė vėdinimo sistema su rekuperacija, šių vėdinimo įrenginių rekuperatoriaus naudingumas turi būti didesnis lyginant su A+ (A+ buvo 75 proc., o A++ turi būti bent 80 proc.), o elektrinė ventiliatorių galia vienam kubiniam metrui oro reikalingos elektros energijos kiekiui turi būti atitinkamai mažesnė nuo 0,55 Wh/m³ (A+) iki 0,45 Wh/m³ (A++), o t. y. apie 10 proc. mažesnis elektros energijos suvartojimas vėdinimui. Šis reikalavimas yra netaikytinas atskirų srautų rekuperatoriams. Karšto vandens ruošimo sistemų naudingumo rodikliai turi būti aukštesni 15 proc. lyginant su A+. Sandarumo reikalavimai išlieka nepakitę.

Statybų sektoriaus laukiantys iššūkiai

Dr. Karolis Banionis įvardija du su būsimais pokyčiais susijusius iššūkius. Pirmasis – energijos šaltinio pasirinkimo klausimas. Jeigu iki šiol kai kuriuose regionuose buvo patogiausia pasirinkti dujinį šildymą, tai, įvedus A++ energinio naudingumo klasės reikalavimus, teks rinktis energijos tiekimą iš šilumos tinklų. Nors naudojant dujas energinės prasmės rodikliai gana aukšti, tačiau tai yra neatsinaujinanti (iškastinė) energija.

Antras iššūkis – vėsinimo klausimai. Jau šiuo metu vėsinimo poreikiai svarbūs administracinės paskirties pastatuose, ypatingai biuruose, turinčiuose daug skaidraus įstiklinto ploto. Tokie pastatai pusę ir daugiau energijos suvartoja šildymui, kitą dalį – vėsinimui. Atsiradus A++ energinio naudingumo klasės pirminės energijos vartojimo luboms iššūkiai bus didesni. Reikės galvoti apie vėsinimo galimybę, ieškoti sprendimų, kad vasaros metu patektų mažiau saulės spinduliuotės, o įrengiant vėsinimo įrenginius, pasirinkti energiškai veiksmingesnius sprendinius.

Statybos sektoriui reikalingos kryptingos investicijos

Anot D. Gedvilo, reikia pripažinti, kad užsibrėžtų ES tikslų nepasieksime be skaitmeninių technologijų ir duomenų kaupimo. Norėdami veiksmingai įgyvendinti tvarios statybos reikalavimus, privalome investuoti į statinio duomenų modeliavimo (BIM) taikymą Lietuvos statybos sektoriuje, į struktūruotų skaitmeninių duomenų apie statinių gyvavimo ciklą surinkimą ir apdorojimą bei darbuotojų gebėjimų ugdymą. Perėjimas prie žiedinės ekonomikos yra sisteminis pokytis, kuriam lemiamos įtakos turi politinė valia ir valstybės vaidmuo, siekiant skaitmenizuotis ir diegti naujoves. Norint mažinti klimato kaitos įtaką, reikalinga ne tik verslo iniciatyva, bet ir savivaldybių bei valstybinių institucijų pirmavimas.

Pasak D. Gedvilo, šiandien statybos sektoriui reikalingos kryptingos investicijos ne tik į infrastruktūros, bet ir į ilgalaikę pridėtinę vertę kuriančius projektus, kurie būtų nukreipti į verslo konkurencingumo didinimą ir skaitmeninį perginklavimą, suteiktų galimybę įsigyti naujas technologijas ir įrengimus, kelti darbuotojų gebėjimus, didinti darbo našumą ir veiklos veiksmingumą. Tai – investicijos į ateitį.

Europos Komisija, plėtodama žaliojo kurso politiką, numato daug lėšų skirti tvarumo priemonėms įgyvendinti, tame tarpe, ragina greitinti ir senų pastatų atnaujinimo mąstą, dvigubinant anksčiau numatytus renovavimo rodiklius. Pasak A. Buskos, atnaujinimo spartinimas bei didesnis lėšų skyrimas, suteikiant prioritetą pastatų energinio veiksmingumo ir tvarumo didinimui, gali teigiamai atsiliepti mūsų ekonomikos atsigavimui ir augimui.

Dar vienas klausimas – ar šiuo metu atnaujinami statiniai tikrai sulauks 2050 metų? Akivaizdu, kad reikia spręsti renovacijos koncepcijos atnaujinimo klausimą. Nauja strategija ir naujas atnaujinimo būdas – paskatintų proveržį.