Nuo balandžio 1 d., Kauno valstybinėje filharmonijoje, veikia V. Kašinsko tapybos paroda „Liaudies dainos vaizduose“. Paroda veiks iki balandžio 30 d.
Virginijus Kašinskas gimė 1955 Šilalės rajone, Žemaitijoje. 1981–1987 studijavo ir baigė Vilniaus dailės institute (dabar Dailės akademija) tapybos specialybę.Nuo 1992 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Lietuvių etninės kultūros draugijos narys. Nuo 2005 suteiktas meno kūrėjo statusas.
Parodose dalyvauja nuo 1987 m.
Surengęs 96 asmenines tapybos ir piešinių parodas Lietuvoje ir užsienyje. Respublikinių ir tarptautinių tapybos parodų ir plenerų Lietuvoje ir užsienyje dalyvis.
Menininko paveiksluose atsiskleidžia gilus lietuvių mitologijos ir tautosakos suvokimas, kuris yra neatsiejama Lietuvos istorijos ir kultūros dalis.
Šimtmečius kauptas dvasinis paveldas, išreikštas mituose, legendose, pasakose ir ypač liaudies dainose, yra atkuriamas
tapybos priemonėmis suteikiant galimybę šiuolaikiniam žiūrovui patirti senovės lietuvių pasaulėvaizdį, pasaulėjautą ir estetiką.
Dailininko paveiksluose atgyja lietuvių tautosdvasia, sukaupta kultūriniame pavelde, atsispindinti papročiuose, kalboje ir liaudies
dainose.
Menininkas, pasirinkdamas siužetus iš įvairių liaudies dainų – karinių-istorinių, kalendorinių, apeiginių, darbo, šeimos ir vestuvinių – atskleidžia tautos dvasinio paveldo įvairovę ir gilumą.
Paveikslai ne tik vaizduoja, bet ir perduoda giluminę dainų vertę, jų jausminį ir dvasinį krūvį.
Tapybos priemonėmis V. Kašinskas atveria duris į senovės lietuvių pasaulio suvokimą, padeda atpažinti ir įvertinti Lietuvos kultūros paveldo svarbą dabarties kontekste.
Sąmoningas autoriaus gilinimasis į liaudies dainų turinį ir meninę raišką atskleidžia nuostabius tautos pasaulėjautos ir pasaulėžiūros bruožus, padedančius žiūrovui geriau suvokti ir vertinti mus supantį pasaulį.
Virginijaus Kašinsko tapyba saugo ir interpretuoja lietuvių liaudies dainas šiuolaikinėmis meninėmis raiškos priemonėmis.
Šie kūriniai skatina mums suprasti ir įvertinti lietuvių kultūros išskirtinumą ir gilumą, suteikiantys galimybę patirti bei pajausti senuosius lietuvių išgyvenimus, tikėjimus ir vertybes kurios tarsi feniksas iš pelenų atgyja šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje.
