Nors kalendorinis pavasaris jau įsibėgėjo, orai mus lepina ne visuomet. Prie pavasarinių temperatūrų kontrastų pridėjus po žiemos nusilpusį imunitetą, tampa aišku – pavasarį žmonės ne rečiau nei žiemą serga įvairiomis peršalimo ligomis, skundžiasi padidėjusiu nuovargiu ar bendru savijautos suprastėjimu. Specialistų teigimu, tam kad žmogaus kūnas prisitaikytų prie permainų, kurias atneša sezonų kaita, kūnui reikia pagalbos – vengti streso, subalansuotai maitintis, kokybiškai miegoti bei nepamiršti fizinio aktyvumo.
Pasak Šeškinės poliklinikos šeimos gydytojos Agatos Janovskos, nors daugelis šiltų orų laukia su nekantrumu, dalies žmonių kūnai šį pokytį pakelia sunkiai. Šiuo laikotarpiu daugėja nusiskundimų dėl kamuojančio nuovargio, energijos trūkumo, peršalimo ligų. Tokius sveikatos nusiskundimus dažniausiai lemia žiemos laikotarpiu nusilpęs imunitetas.
Kaltas sėslesnis gyvenimo būdas ir skurdi mityba
„Šaltuoju metų laiku žmonės yra linkę pasyviau leisti laisvalaikį, mažiau judėti, gyvenimo būdas tampa sėslesnis, mažai laiko yra praleidžiama gryname ore. Gaunant mažiau saulės spindulių sutrinka ir vitamino D sintezė, o tai lemia bendrą savijautos suprastėjimą bei silpstantį imunitetą.
Žiemą žmonės taip pat yra linkę vartoti mažiau šviežių vaisių ir daržovių, o jų mityboje nemažą dalį užima termiškai apdoroti, riebesni maisto gaminiai, rafinuoti angliavandeniai. Termiškai apdorotas maistas pasižymi gerokai mažesniais svarbiausių mikro bei makroelementų ir mineralinių medžiagų kiekiais, todėl organizmas gali nusilpti ir dėl nepakankamo maistinių medžiagų bei vitaminų kiekio mityboje“, – sako A. Janovska.
Gydytojos teigimu, dėl skurdesnės mitybos gali būti pastebimi ir žarnyno veiklos sutrikimai, atsirasti viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, padidėti skrandžio rūgštingumas. Gera žinia yra ta, kad būtent pavasarį prasideda žalių lapinių daržovių ir prieskoninių žolelių sezonas, kuriose esančios naudingos medžiagos ir vitaminai gali pagerinti žarnyno veiklą.
„Šiuose gaminiuose gausu kūnui itin svarbių vitaminų ir skaidulinių medžiagų, kurios užtikrina gerą virškinamojo trakto veiklą. Nemažiau svarbu, kad organizme netrūktų ir gerųjų bakterijų, kurios būtinos sklandžiai virškinimo veiklai. Pastarųjų gausu natūraliai fermentuotuose maisto gaminiuose, pavyzdžiui, kefyre, jogurte ar raugintuose kopūstuose. Jeigu šių gaminių mityboje trūksta, galima vartoti probiotikų ir prebiotikų maisto papildus. Ne paslaptis, kad gera virškinimo sistemos veikla taip pat prisideda prie stipraus imuniteto palaikymo, tad subalansuota mityba atsiperka dvejopai“, – aiškina A. Janovska.
Nenuginčijama miego svarba imunitetui
Pasak A. Janovskos, keičiantis metų laikams slogią nuotaiką, nuovargį, energijos trūkumą bei mažesnį atsparumą peršalimo ligoms gali lemti ir besikeičiantis poilsio režimas bei dėl to suprastėjusi miego kokybė.
„Ilgėjančios dienos vilioja eiti miegoti vėliau. Žmonės, kurie nekokybiškai ar per trumpai miega, yra labiau linkę sirgti peršalimo ligomis nei tie, kurie pakankamai išsimiega, todėl suaugusiems žmonėms miegui patariama skirti 7–9 val. per parą. Miegas yra vienas svarbesnių veiksnių išsaugant stiprią imuninę sistemą, jis yra būtinas ir sklandžiai nervinės sistemos veiklai, todėl šiuo periodu labai svarbu laikytis darbo ir poilsio režimo, patartina visada keltis bei eiti miegoti tuo pat metu“, – pabrėžia gydytoja.
Anot medikės, tiek miego kokybę, tiek imuninės sistemos darbą ženkliai pagerina aktyvi veikla: pasivaikščiojimai gryname ore, įvairūs fiziniai pratimai.
„Fizinis aktyvumas nėra užsiėmimas, skirtas tik raumenims auginti ir riebalams deginti – jis taip pat padeda palaikyti sveiką imuninę sistemą. Vidutinio intensyvumo treniruotės gali suaktyvinti imunines ląsteles ir taip apsaugoti kūną nuo ligų, todėl fizinei veiklai patariama skirti bent 150 minučių per savaitę. Reguliarus fizinis aktyvumas sumažina ir kitų ligų bei sutrikimų riziką, yra gera prevencija širdies ir kraujagyslių ligoms, cukriniam diabetui ar depresijai“, – pasakoja A. Janovska.
Imuniteto stiprinimas – ilgas ir nuoseklus
Pasak BENU vaistininkės Loretos Tamošauskienės, pavasarį daugelis jaučia poreikį papildomai pasirūpinti sveikata. Jos teigimu, po žiemos nusilpusį kūną efektyviai gali sustiprinti vitaminai, tačiau pastaruosius irgi reikėtų vartoti tik tinkamai įsivertinus jų poreikį.
„Renkantis maisto papildus svarbu įsiklausyti į organizmo siunčiamus signalus. Pavyzdžiui, jei skilinėja lūpų kampučiai, tirpsta rankos ar kankina vidurių užkietėjimas, tai gali rodyti apie B grupės vitaminų trūkumą. Padidėjęs odos jautrumas gali byloti apie vitamino A deficitą, o esant mėšlungiui, galima įtarti, jog trūksta magnio. Jaučiamas energijos stygius, apatija gali išduoti, kad verta išsitirti feritino ir vitamino D kiekį kūne“, – pasakoja vaistininkė.
L. Tamošauskienė pabrėžia, kad maisto papildai gali padėti tik tada, kai žmogus taip pat laikosi ir tinkamo darbo bei poilsio režimo, sveikai maitinasi. Jos teigimu, stiprinant imunitetą gal net svarbesnį vaidmenį nei vitaminai vaidina subalansuota mityba.
„Čia svarbu atkreipti dėmesį į saiką, nes ir reikalingos maisto medžiagos, jeigu jų vartojama per daug, irgi kenkia. Valgant derėtų pagalvoti ir apie maisto medžiagų įvairovę bei tinkamą baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų balansą. Taip pat reikėtų nepamiršti išgerti bent po du litrus vandens kasdien, valgyti kuo daugiau daržovių, seleno, cinko turinčių produktų, sumažinti sočiųjų riebalų kiekį, susilaikyti nuo valgio bent dvi valandas iki miego. Be abejo, subalansuota mityba bus veiksmingesnė atsisakius žalingų įpročių“, – akcentuoja vaistininkė.
Anot L. Tamošauskienės, geriausias metas pradėti rūpintis sveikata yra tuomet, kai jaučiatės puikiai ir nevargina jokie negalavimai. Kaip tik tokiu metu lengviausia suformuoti sveikos gyvensenos principus atitinkančius įpročius. Tas pats galioja ir kūno imuniteto stiprinimui natūraliomis priemonėmis bei maisto papildais, mat imuninės sistemos veikla negali būti pagerinta vos per keletą dienų. Tam reikia laiko bei nuoseklių pastangų.
