Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą.
Pempės – įprasti pievų paukščiai
Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo pievomis, taip pat dirbamus laukus.
Pempės mielai įsikuria žmogaus kaimynystėje, tiek santykinai intensyviai ūkinę veiklą vykdomose vietose, jei tai nekelia grėsmės jų lizdams ar jaunikliams, pavyzdžiui, ganomi gyvuliai, šienaujama ar ariama gretimuose plotuose.
Pavasarį galima pastebėti pempių tuoktuves ore ir ant žemės: būtent patinų būrius kylant ir smingant žemyn, taip kartojant vėl ir vėl. Tuo metu padaromos kelios lizdinės duobutės, tačiau vėliau tik viena išklojama žole ir joje patelė deda kiaušinius.
Kiaušinius deda balandžio-gegužės mėn., ir tik ypač ankstyvais pavasariais pavienės poros juos pradeda dėti kovo paskutinę savaitę. Inkubacijos pradžioje žuvus dėčiai, peri pakartotinai.
Dažniausiai deda 4-5 kiaušinius, peri apie 25 dienas, tik išsiritę jaunikliai su tėvais palieka lizdus, ir pasitraukia kur yra geresnės mitybos sąlygos, dažniausiai prie balučių ar atvirų vandens telkinių pakrančių.
Į pempių veisimosi laikus svarbu atsižvelgti ūkininkams, pavyzdžiui, ganyti pempių veisimosi vietose reikėtų pradėti ne anksčiau gegužės vidurio, o žemės darbus baigti iki arimuose atsirandant pirmosioms dėtims.
Norint išlaikyti pempių rūšį – būtinas darnus ūkininkavimas
Nors Lietuvoje pempės yra gan plačiai paplitusios, tačiau stebima rūšies mažėjimas visoje Europos Sąjungoje. Apibendrintais Europos Komisijos duomenimis, visoje ES teritorijoje 1990-2012 m. pempių populiacija sumažėjo vidutiniškai 40 proc.
Kalbant apie Lietuvą, pempės susiduria su ne vienu pavoju: pradedant žemės ūkio veikla ir baigiant natūraliomis gamtoje tykančiomis grėsmėmis. Viena jų – plėšrūnai. Tai gali būti varniniai paukščiai, lapės, mangutai, kanadinės audinės, taip pat naminės katės, o salose ir sidabriniai ar kaspijiniai kirai.
Antra – gamtiniai faktoriai, tokie kaip pavasarinės sausros arba vėlyvi pavasariniai snygiai, taip pat atvirų pelkių ar pievų užaugimas sumedėjusią augalija. Na, o trečia – intensyvi žemės ūkio veikla, kas siejama su derlingų pievų suarimu, pempių lizdų sunaikinimu dėl žemės ūkio veiklos, sutrikusių melioracijų sistemų rekonstrukcija ar net naujų sistemų diegimu, taip pat pesticidų naudojimu.
„Jei vykdant vėlyvas žemės įdirbimo veiklas (aparimas, akėjimas ir pan.), sunaikinamos pempių dėtys, tai dėl pesticidų naudojimo, ženkliai pablogėja paukščių mitybinė bazė, žinomi net ir letalūs suaugusių paukščių bei jauniklių apsinuodijimo atvejais.
Tuo tarpu dėl melioracijos prarandami seklūs vandenys – pelkutės ar balutės, išdžiūsta grioviai, kurie yra būtini pempių jaunikliams maitintis. Deja, žemės ūkio veiklos siejamos su pagrindine pempių nykimo priežastimi tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje.
Ir tai nekelia nuostabos, nes naujausiais 2019-2021 metais Lietuvos ornitologų draugijos vykdytais paprastųjų pempių perinčios populiacijos tyrimais mūsų šalyje, buvo nustatyta, jog daugiau nei 99 proc. šių paukščių peri agrariniame kraštovaizdyje“, – teigia Liutauras Raudonikis, Lietuvos ornitologų draugijos vadovas.
Norint išsaugoti ir toliau džiaugtis pempėmis būtinas darnus ūkininkavimas. Lietuvos ornitologų draugija ragina šalies ūkininkus jungtis prie Kaimo plėtros programos agroaplinkosauginių schemų, taikant pievų paukščiams palankias ūkininkavimo praktikas ir taip laikantis jose numatytų bazinių ūkininkavimo principų.
Svarbu nesausinti esamų šlapynių, taip pat ribojant teritorijų melioraciją, kur stebimas kadaise nusausintų šlapynių atsikūrimas. Siekti pesticidų naudojimo žemės ūkyje ženklaus mažinimo, kas sudarytų palankesnes veisimosi sąlygas žemės ūkio naudmenų plotuose. Vykdant atvirų salų gamtotvarkos darbus, jų metu numatyti atvirų pakrančių formavimo bei palaikymo priemones.
Skatinti išeksploatuotų durpynų hidrologinio režimo atkūrimą, kartu formuojant/atkuriant atviras buveines juose ir jas tinkamai palaikyti. Tai svarbu, kadangi pempės mielai kuriasi tokiose buveinėse ir čia stebimas santykinai didelis jų tankumas.
Šiai dienai tokių buveinių plotas šalyje yra santykinai nedidelis, tačiau, turint galvoje išeksploatuotų ir apleistų durpynų plotą, jų tinkamas atkūrimas galėtų daryti įtaką palankios perinčių paprastųjų pempių būklės užtikrinimui.