Kovo 14 d. Konstitucinis teismas (KT) paskelbė savo išvadą, kad Stambulo konvencija („Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo“) neprieštarauja Konstitucijai.

Praėjusiais metais Seimas kreipėsi į KT, norėdamas įvertinti, ar ši konvencija nesukelia prieštaravimų Konstitucijai.

KT pirmininkas Gintaras Goda paaiškino, kad konvencijos tikslas yra apsaugoti moteris nuo smurto ir diskriminacijos bei skatinti lygybę, ir kad jos nuostatos turi būti aiškinamos siekiant šių tikslų.

Teismas pažymėjo, kad konvencijoje naudojamos sąvokos, tokios kaip „lyties socialinis aspektas“, sieja smurtą su stereotipiniais lyčių vaidmenimis, tačiau jos nepaneigia biologinės lyties binarumo.

Teismas taip pat pažymėjo, kad konvencijos nuostatos neprisideda prie šeimos sampratos ar santuokos santykių reguliavimo.

Seimas kreipėsi į Teismą, siekdamas įvertinti konvencijos nuostatas apie lytį socialiniu aspektu, smurtą prieš moteris ir švietimo programas. 

Seimo kreipimąsi į KT inicijavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, o daugelis politikų pasirašė nutarimo projektą, tačiau kai kurie opozicijos lyderiai šio kreipimosi nepalaikė.

Po KT sprendimo Seimo pirmininkė pareiškė besitikint, kad KT argumentai įtikins konvencijos kritikus, tačiau sakė esą neketinanti skubinti konvencijos ratifikavimo Seime.

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 m., o Lietuva ją pasirašė 2013 m. birželį, tačiau Seimas iki šiol konvencijos nėra ratifikavęs.

Stambulo konvencijos atsisakė ir pats Stambulas

Stambulo konvencija vadinama Stambulo vardu  nes buvo pasirašyta Stambule, Turkijoje 2011 m. vykusioje Europos Tarybos konferencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo. Šią konvenciją tuomet pasirašė 45 šalys ir Europos Sąjunga.

Stambulo konvencijos kritikai teigia, kad konvencija gali destabilizuoti tradicines šeimos vertybes ir santykius, nes ji įteisina ir skatina genderizmo propagandą keliančią pavojų tradiciniai šeimai ir lyčių santykiams. Be to, kritikuojama, kad konvencija palieka per daug vietos subjektyviam jos interpretavimui, o tai gali kelti ginčus ir nenumatytas pasekmes ją taikant.

2021 m. iš šios konvencijos pasitraukė net pati Turkija, šalis kurioje šį prieštaringai vertinama konvencija buvo priimta.

2021 m. kovo 20 d. Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdoğan) pasirašė dekretą, kuriuo paskelbė, kad Turkija pasitraukia iš  Stambulo konvencijos, o lepos 1 d. Turkija oficialiai pasitraukė iš Stambulo konvencijos.

Pasak jo LGBTQ judėjimas yra „nesuderinamas“ su Turkijos socialinėmis ir šeimos vertybėmis nors homoseksualumas Turkijoje yra legalus nuo Osmanų imperijos laikų.