Netikėtai ausyse ar galvoje atsiradęs ūžesys, kitaip dar vadinamas tinitu, daugelį žmonių gali ne juokais išgąsdinti ir sutrikdyti. Dėl kokių priežasčių jis kyla ir ar dėl jo reikėtų sunerimti? Kauno „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytoja neurologė Radvilė Gabrinovičienė pastebi, kad toks ūžesys dažnais atvejais nėra pavojingas, bet kartais gali įspėti ir apie rimtus sveikatos sutrikimus.
„Tinitas (ūžesys) – garso suvokimas ausyse ar galvoje, nesant išorinio ar vidinio garso šaltinio. Iš tiesų, tai gana dažnas reiškinys, su kuriuo, mokslinės literatūros duomenimis, susiduria maždaug 10–19 proc. žmonių“, – sako gydytoja neurologė.
Atsiradimo priežastys ne visada žinomos
Dažniausiai tinitas yra požymis, nesusijęs su konkrečia struktūrine, otologine, neurologine ar kita patologija.
„Tokio tipo ūžesys vadinamas pirminiu, arba idiopatiniu, ir jo atsiradimo priežastys nėra tiksliai žinomos. Visgi, jos neretai siejamos su neurosensoriniu klausos sutrikimu, nulemtu dėl amžiaus atsiradusių pokyčių ar triukšmo traumų“, – pažymi R. Gabrinovičienė.
Dažniausiai idiopatiniu ūžesiu skundžiasi vyresnio amžiaus žmonės, turintys ir klausos sutrikimų, taip pat asmenys, dirbantys triukšmingoje aplinkoje, nors neretai dėl jo kreipiasi ir jauni ar vidutinio amžiaus asmenys. Idiopatinis ūžesys paprastai būna lėtinis, abipusis, pastovus, nepulsuojančio pobūdžio (žmonės jį dažnai apibūdina kaip nuolatinį ūžesį, cypimą, spengimą, ošimą ar svirpimą ausyse, ypač jaučiamą tyloje). Nors tokio tipo ūžesys dažniausiai nėra pavojingas, vis dėl to gali reikšmingai bloginti gyvenimo kokybę: daliai žmonių ūžesys sukelia distresą, nerimo bei miego sutrikimus, depresiją ar pablogina koncentraciją.
Tuo metu antrinis tinitas atsiranda dėl aiškios priežasties, paprastai turi kitokį ūžesio pobūdį bei sąsajas su kitais požymiais. Jo atsiradimą sukėlusių priežasčių spektras gali būti labai platus: nuo metabolinių, toksinių, infekcinių būklių iki įvairių otologinių ligų bei žandikaulio sąnario disfunkcijų. Tik itin retais atvejais šis sutrikimas gali signalizuoti apie rimtą, sveikatai grėsmingą neurologinę, kraujagyslinę ar kitą struktūrinę patologiją.
„Siekiant nustatyti gydomas ar net grėsmingas antrines tinito priežastis, kurios yra sąlyginai retos, bet reikalauja specifinio gydymo, itin svarbi detali ligonio apklausa, ūžesio pobūdžio įvertinimas bei objektyvus ištyrimas“, – pasakoja gydytoja neurologė.
Kada kreiptis į gydytoją?
Atsiradus ūžesiui ausyse, pirmiausiai padeda šeimos bei ausų, nosies ir gerklės (LOR) gydytojų konsultacijos. Jei pasireiškia netipinis ūžesys, pavyzdžiui, pulsuojančio pobūdžio, vienpusis ar asimetrinis, ypač jei yra susijęs su kitais neurologiniais požymiais, reikalinga gydytojo neurologo konsultacija.
„Neurologinės ūžesio priežastys yra itin retos, tačiau dalis iš jų gali būti pavojingos. Sunerimti reikėtų, jei ūžesys atsirado staiga, progresuoja, ypač jei yra susijęs su klausos sutrikimu ar kitais negalavimasi – skausmu, galvos svaigimu, regos sutrikimu, taip pat patyrus kaklo, galvos traumas“, – atkreipia dėmesį R. Gabrinovičienė.
Minėti požymiai gali išduoti apie struktūrinę, kraujagyslinę ar kitą patologiją. Šiais atvejais reikalingas detalus ištyrimas, atliekant vaizdinius ar kitus diagnostinius tyrimus.
Kaip gydomas tinitas?
Jei identifikuojama antrinė ūžesio priežastis, taikomas specifinis, konkrečiai ligai pritaikytas gydymas. Idiopatinio (pirminio) tinito atveju gydymas nėra specifinis, neretai – sudėtingas.
„Jei ūžesys netrikdo miego ir kitų gyvenimui svarbių funkcijų, dažnai užtenka ligonį nuraminti, suteikti tam tikrų žiniųi. Visgi, kai ūžesys yra varginantis, stiprus, reikšmingai bloginantis gyvenimo kokybę, ligoniui taikomos įvairios gydymo metodikos, kurios ūžesio simptomų paprastai nepanaikina, bet gali reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti asmens, susiduriančio su stipriu tinitu, patiriamą nepatogumą“, – pastebi „Kardiolitos klinikų“ gydytoja neurologė R. Gabrinovičienė.
Kognityvinė elgesio terapija yra daugiausiai įrodymų turintis idiopatinio tinito gydymo metodas, kuris padeda kontroliuoti ūžesio keliamą diskomfortą, pagerina psichologinę, emocinę gerovę bei miego kokybę. Ligoniui gali būti taikomi ir kiti gydymo metodai: garso terapija, siekiant ūžesį maskuoti aplinkos garsais, esant klausos pažeidimui – svarstoma dėl klausos aparatų ar kitų pagalbinių priemonių. Jei žmogus turi gretutinių ligų, atsižvelgiant į jas, aptariami ir medikamentinio gydymo variantai. Deja, specifinio idiopatiniam ūžesiui skirto efektyvaus medikamentinio gydymo kol kas nėra.
Profilaktikos vaidmuo – itin svarbus
Esant idiopatiniam (pirminiam) tinitui, svarbu rūpintis savo emocine-psichologine sveikata, stebėti kraujo spaudimą, reguliariai pasitikrinti klausą bei laikytis gydytojų patarimų.
„Norint išvengti klausos pakenkimo bei ūžesio ateityje, svarbu vengti triukšmo traumų – dirbant triukšmingose sąlygose būtina naudoti apsaugines priemones, taip pat reikėtų vengti garsios muzikos klausymosi per ausines ar kitus įrenginius“, – teigia R. Gabrinovičienė.
Be to, svarbi kraujagyslinių rizikos veiksnių stebėsena ir kontrolė – arterinės hipertenzijos, cholesterolio apykaitos sutrikimo, cukrinio diabeto gydymas. Taip pat reikėtų vengti neatsargaus, besaikio vaistų vartojimo, nerūkyti, palaikyti fizinį aktyvumą bei laikytis kitų sveikos gyvensenos principų – tai prisideda ne tik prie tinito, bet ir daugybės kitų lėtinių ligų profilaktikos.
