Radiologiniais tyrimais nustatoma arba patikslinama onkologinės ligos diagnozė, tačiau prieš atvykstant tirtis, neretam žmogui, kyla pačių įvairiausių klausimų.
Ar prieš radiologinius tyrimus galima pavalgyti? Ar tokius tyrimus galima atlikti nėščioms moterims? Ar tyrimai yra skausmingi? Ar per radiologinius tyrimus patiriama apšvita pavojinga žmogui? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Nacionalinio vėžio instituto (NVI) specialistai.
Kas yra radiologiniai tyrimai?
Radiologiniai tyrimai ir spindulinė terapija yra du skirtingi dalykai, tačiau pasitaiko atvejų, kai žmonės šiuos terminus painioja ir mano, kad jiems paskirtas atlikti ne radiologinis tyrimas, o spindulinės terapijos seansas.
„Radiologiniai tyrimai – tai galimybė pamatyti žmogaus vidaus organus ir juose esančius pakitimus elektromagnetinių bangų pagalba. Tyrimams naudojama tiek jonizuojanti, tiek nejonizuojanti spinduliuotė.
Tiriamoji sritis gali būti peršviečiama rentgeno spinduliais – atliekant rentgeno, mamografijos ir kompiuterinės tomografijos tyrimus. Atliekant kaulų ar skydliaukės scintigrafiją gali būti naudojami radioaktyvūs izotopai.
Atliekant magnetinio rezonanso tomografijos tyrimus naudojamas magnetinis laukas ir radijo dažnio bangos.
Akustinės bangos
Atliekant ultragarsinį tyrimą naudojamos akustinės bangos. Radiologinių tyrimų metu tiriamoji sritis yra „peršviečiama“ tam tikra spinduliuote, matyt dėl to juos ir sumaišo su švitimu ar radioterapija kai spinduliuotė naudojama ne diagnostikos, o gydymo tikslais,“ – kuo radiologiniai tyrimai skiriasi nuo spindulinės terapijos paaiškina Nacionalinio vėžio instituto Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėja, gydytoja radiologė dr. Jurgita Ušinskienė.
NVI atliekami rentgeno tyrimai, mamografija, ultragarso tyrimai, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, branduolinės medicinos tyrimai.
Kaip pasiruošti radiologiniams tyrimams?
Dar vienas, neretai kylantis klausimas – ar radiologiniams tyrimams reikia specialiai pasiruošti? Anot dr. J. Ušinskienės, reikia ruoštis ar ne, priklauso nuo tiriamos kūno srities, radiologinio tyrimo metodikos.
„Specialaus pasiruošimo galvos, galvos-kaklo, stuburo, krūtinės ląstos tyrimams nereikia. Paprastai vidaus organų tyrimams rekomenduojama būti nevalgius bent 2-3 val. iki tyrimo.
Mamografijos tyrimą patartina derinti su mėnesiniu ciklu ir krūtų jautrumu, kadangi atliekant mamografiją krūtis yra suspaudžiama.
Tą atlikti reikia dėl geresnės vaizdo kokybės ir dėl mažesnės apšvitos – kai krūtis suspausta, ji yra plonesnė, todėl jai ištirti reikia mažiau jonizuojančių spindulių. Vyrų krūtų tyrimai taip pat atliekami – jų oda pakankamai tampri, kad pasiduotų suspaudimui. Prostatos tyrimus rekomenduojama atlikti išsivalius tiesiąją žarną mikroklizma.
Galvos smegenų tyrimams magnetiniu rezonansu nenaudokite stiprių plaukų fiksavimo priemonių,“ – ką ligoniams reikėtų padaryti prieš atliekant radiologinius tyrimus, paaiškina dr. J. Ušinskienė.
Be to, prieš atvykstant atlikti kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo, reikia atlikti kreatinino kraujo tyrimą.
Kadangi intraveninė kontrastinė medžiaga išsiskiria per inkstus, prieš atliekant minėtus tyrimus, reikia įvertinti inkstų funkciją. Jei kreatinino tyrimas parodo, kad inkstų funkcija sutrikusi, magnetinio rezonanso tomografijos ar kompiuterinės tomografijos tyrimai atliekami be kontrasto.
Anot dr. J. Ušinskienės, kontrastas reikalingas tam, kad atliekant tyrimą paryškintų tiriamąją kūno sritį. Gydytoja radiologė atkreipia dėmesį, kad kontrastas gali sukelti šalutinių poveikių, todėl juos pajutus, apie tai būtina nedelsiant informuoti tyrimą atliekantį personalą.
„Šalutiniai reiškiniai gali būti dėl alerginių reakcijų – ūmių ar vėlyvų, kaip odos paraudimas, niežėjimas, pykinimas, vėmimas, dusulys.
atveju reikėtų nedelsiant informuoti tyrimą atliekantį radiologijos technologą, o atsiradus reakcijoms vėliau, po tyrimo – kreipti į šeimos gydytoją. Kontrastinė medžiaga gali pabloginti inkstų funkciją, kontrastas gadolinio pagrindu, naudojamas magnetinio rezonanso tomografijos tyrime, retais atvejais gali sukelti nefrogeninę sisteminę fibrozę, inkstų nepakankamumą,“ – pasakoja dr. J. Ušinskienė.
Gydytoja radiologė taip pat atkreipia dėmesį, kad į jums paskirtą radiologinį tyrimą reikėtų atvykti maždaug 15 minučių anksčiau – pacientas supažindinamas su tyrimo metodika, pasirašo dokumentus, kad sutinka atlikti tyrimą.
Kompiuterinės tomografijos tyrimas paprastai užtrunka apie 5-10 minučių, tai yra neskausmingas tyrimas. „Tyrimo metu žmogus paprastai guli ant nugaros, stalas juda, o įrangos viduje aplink jį sukasi rentgeno vamzdis ir detektoriai. Prieš tyrimą gali būti punktuojama periferinė vena, tai gali sukelti nedidelį diskomfortą,“ – pasakoja dr. J. Ušinskienė.
Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas užtrunka ilgiau – 30-45 minutes. Tai – visiškai neskausmingas tyrimas. Jei žmogus turi klaustrofobiją, prieš tyrimą jis nuraminamas aprodant įrangą, aparate pritvirtinamas veidrodėlis, kad tiriamasis galėtų matyti aplinką ir technologą kitoje patalpoje, tyrimo metu personalas bendrauja, praneša jam apie tyrimo eigą, planuojamą pabaigą.
Tačiau gydytoja radiologė atkreipia dėmesį, kad patiems be reikalo kalbinti personalo per tyrimus nereikia. Pvz., atlikdami ultragarso tyrimą, gydytojai kartais susiduria su ligoniais, kurie nekantrauja sužinoti tyrimo rezultatus ir medikus šnekina nepasibaigus tyrimui.
Tai trikdo medikų darbą. Kalbant gali padažnėti kvėpavimas, dėl ko atsiranda vidaus organų judesiai ir gydytojui gali būti sunkiau atlikti vaizdinimą. „Rekomenduojama neblaškyti, nenukreipti gydytojo dėmesio papildomais klausimais, leisti ramiai atlikti apžiūrą, tyrimą,“- kantrybės prašo dr. J. Ušinskienė.
Radiologiniai tyrimai ir apšvita: kodėl tokių tyrimų be reikalo prašyti nereikia?
Ar radiologinius tyrimus atlikti saugu nėščioms moterims? Tam tikri radiologiniai tyrimai atliekami naudojant jonizuojančiąją spinduoliuotę – pvz., plaučių, žarnyno, kaulų rentgeno tyrimai; mamografija (kai krūtys tiriamos rentgeno spinduliais), visų anatominių sričių kompiuterinė tomografija.
Todėl nėščiosioms dažniausiai skiriami tie tyrimai, kurie jonizuojančiosios spinduliuotės neturi, pvz., ultragarso ar magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai. Tačiau esant ūmioms būklėms, kai reikalingas skubus gydymas ar būklės įvertinimas, pvz. įtariant insultą, hemoragiją, daromi tyrimai ir su jonizuojančia spinduliuote.
O ar atlikti radiologinius tyrimus galima, jei pašalinta tulžis, žmogus turi pakeistą sąnarį ar širdies stimuliatorių?
„Galima atlikti visus tyrimus – tiek rentgeno, tiek kompiuterinės tomografijos, tiek magnetinio rezonanso tomografijos, ultragarso. Šiuo metu magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą galime atlikti ir su kardiostimuliatoriais, kurie suderinami su magnetiniu rezonansu, bet prieš ir po tokio tyrimo būtina elektrofiziologo konsultacija ir išrašas, kad tyrimą atlikti saugu,“ – į ligoniams kylančius klausimus atsako dr. J. Ušinskienė.
Skirtinga apšvita
Anot gydytojos radiologės, skirtingų tyrimų metu patiriama skirtinga apšvita. „Rentgeno spinduliai – tai jonizuojančiosiosios spinduliuotės rūšis. Apšvita priklauso nuo tiriamosios srities, tyrimo trukmės, tiriamojo kūno sudėties. Įprastai atliekant tyrimus su rentgeno spinduliais apšvita yra ~1-3mSv., kompiuterinės tomografijos metu iki 10mSv. Lietuvos gyventojai kiekvienais metais gali gauti ~2,5mSv apšvitos tiesiog nuo gamtoje esančių šaltinių,“ – pasakoja dr. J. Ušinskienė.
Tačiau gydytoja radiologė pabrėžia, kad radiologiniai tyrimai, kurių metų naudojami rentgeno spinduliai, šiaip sau neskiriami. Todėl ir pacientai be reikalo reikalauti medikų skirti tokių tyrimų neturėtų.
„Radiologiniai tyrimai, turintys jonizuojančiąją spinduliuotę turėtų būti skiriami atsakingai. Apšvitai jautriausi yra akies lęšiukai, skydliaukė, kraujo ląstelės, lytiniai organai, tad tikrai nederėtų piktnaudžiauti tokiais tyrimais ir be reikalo tirtis.
Apie tyrimo reikalingumą ir kaip dar vienas papildomas tyrimas pakeis gydymo taktiką, sprendžia gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į tyrimo privalumus ir trūkumus,“ – apibendrina dr. J. Ušinskienė.
„Žmonija nuolat yra veikiama jonizuojančiosios spinduliuotės ir ląstelės yra prisitaikę gyventi tokiomis sąlygomis, todėl nedidelis kiekis jonizuojančiosios spinduliuotės reikšmingos įtakos organizmo pažeidimams neturi.
Paprastai rentgeno tyrimų metu jonizuojančiosios spinduliuotės kiekis yra nedidelis, todėl tokių tyrimų bijoti nereikėtų, tačiau tyrimus kartojant nepagrįstai dažnai, galima ir pakenkti,“ – papildo NVI Medicinos fizikos skyriaus vedėjas, vyresnysis medicinos fizikas dr. Jonas Venius.
Tyrimo būtinybė
Todėl, anot medicinos fiziko, prieš skirdamas tyrimą su rentgeno spinduliais, gydytojas vertina, ar toks tyrimas yra tikrai būtinas.
„Kalbant apie tyrimus jonizuojančiąja spinduliuote, labai svarbu yra pagrįstas tyrimo paskyrimas. Paskirdamas tyrimą gydytojas visada įvertina, ar medicininei informacijai gauti yra būtinas rentgenologinis tyrimas ir ar toks tyrimas nebuvo darytas paskutiniu metu. Būtent vertinant klinikinės naudos ir galimos žalos santykį yra sudėlioti ir profilaktiniai patikrinimai, ir atrankinės programos tvarkaraščiai,“ – kalba dr. J. Venius.
Tad kaip atliekant radiologinius tyrimus įvertinama pusiausvyra tarp paciento patiriamos apšvitos ir tyrimo vaizdo kokybės? Anot dr. J. Veniaus, vaizdo kokybės ir dozės, reikalingos vaizdui gauti, parinkimas yra ilgas procesas, kurio metu yra sukuriamas tam tikro susirgimo ar tam tikros lokalizacijos rentgenologinio ištyrimo protokolas.
„Rutininės kokybės kontrolės patikrinimų tikslas, vertinti, jog tiek vaizdo kokybė, tiek dozė, reikalinga tokiam vaizdui gauti, išliktų nekintanti. Tam reikalui yra naudojamos standartizuotos modelinės sistemos – kokybės kontrolės fantomai. Tai yra prietaisai, leidžiantys objektyviai įvertinti įvairius parametrus, pvz. vaizdo tolygumą, kontrastą, skyrą, ir pan.,“- kalba medicinos fizikas.
„Apibendrinus galima teigti, kad optimalus radiologinis tyrimas yra suvokiamas kaip tinkamiausių tyrimų parinkimas pagal iškeltus klinikinius uždavinius, kai tyrimai atliekami konkrečiai situacijai optimaliu tyrimo metodu (kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, ultragarsas), optimaliai parinktais techniniais parametrais, optimaliu laiku ir adekvačiai įvertinus galimus rezultatus.
Radiologijos technologas, gydytojas radiologas ir medicinos fizikas turi bendradarbiauti ir siekti gauti optimalios kokybės vaizdus su mažiausia apšvitos doze, panaudojant kompiuterinės tomografijos įrangos gamintojų įdiegtus optimizavimo algoritmus, leidžiančius sumažinti tyrimų metu gaunamą jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitą,“ – pasakoja dr. J. Venius.
NVI aparatūra – kruopščiai tikrinama
Kadangi radiologinių tyrimų nauda ir ligonio patiriama apšvita turi būti kruopščiai įvertinama, labai svarbus vaidmuo tenka medicinos fizikams: šios srities specialistai vertina aparatūros saugumą, kuris be galo svarbus ir pacientui, ir personalui.
Taigi, NVI, priklausomai nuo rentgenologinės įrangos tipo, kokybės kontrolės patikrinimai gali būti atliekami net ir kiekvieną dieną, tuo tarpu tam tikri, mažiau kintantys, parametrai gali būti tikrinami ir vieną kartą metuose.
„Pavyzdžiui, mamografinės įrangos kokybiškas veikimas yra tikrinamas vieną kartą per savaitę, įvertinant vaizdo kokybę bei dozės stabilumą, o išsamiai dozimetriniai parametrai yra patikrinami vieną kartą į pusmetį.
Kito, dažnai sutinkamo rentgenologinio ištyrimo – kompiuterinės tomografijos – kokybiško veikimo patikrinimas prasideda vos įjungus aparatą. Prietaisas pats sutikrina rentgeno spindulių šaltinio (rentgeno vamzdžio) charakteristikas, o išsamus generuojamos dozės patikrinimas vykdomas vieną kartą metuose. Papildomai, nuolat (kartą per savaitę) yra kontroliuojama vaizdo kokybė, taip užtikrinant, jog pacientui atlikus tyrimą vaizduose nestebėsime artefaktų dėl įrangos nekokybiško veikimo,“ – reziumuoja dr. J. Venius.
Pirma reikia patekti pas ŠG, kad siuntimą parašytų… O tada gal sužinosi, jog šiemet nebent mokamiems tyrimams vilties yra. Na, o kitąmet – kaip Dievas duos. Ir su visais kitais tyrimais ta pati istorija…