Pirmadienis, 4 gruodžio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Kada ir kam skiriami radiologiniai tyrimai?

www.alkas.lt
2022-06-18 17:10:22
1
Gerėja brangių medicinos priemonių kokybė ir prieinamumas

sam.lt nuotr.

Radiologiniais tyrimais nustatoma arba patikslinama onkologinės ligos diagnozė, tačiau prieš atvykstant tirtis, neretam žmogui, kyla pačių įvairiausių klausimų.

Ar prieš radiologinius tyrimus galima pavalgyti? Ar tokius tyrimus galima atlikti nėščioms moterims? Ar tyrimai yra skausmingi? Ar per radiologinius tyrimus patiriama apšvita pavojinga žmogui? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Nacionalinio vėžio instituto (NVI) specialistai.

Kas yra radiologiniai tyrimai?

Radiologiniai tyrimai ir spindulinė terapija yra du skirtingi dalykai, tačiau pasitaiko atvejų, kai žmonės šiuos terminus painioja ir mano, kad jiems paskirtas atlikti ne radiologinis tyrimas, o spindulinės terapijos  seansas.

„Radiologiniai tyrimai – tai galimybė pamatyti žmogaus vidaus organus ir juose esančius pakitimus elektromagnetinių bangų pagalba.  Tyrimams naudojama tiek jonizuojanti, tiek nejonizuojanti spinduliuotė.

Tiriamoji sritis gali būti peršviečiama rentgeno spinduliais – atliekant rentgeno, mamografijos ir kompiuterinės tomografijos tyrimus. Atliekant kaulų ar skydliaukės scintigrafiją gali būti naudojami radioaktyvūs izotopai.

Atliekant magnetinio rezonanso tomografijos tyrimus naudojamas magnetinis laukas ir radijo dažnio bangos.

Akustinės bangos

Atliekant ultragarsinį tyrimą naudojamos akustinės bangos. Radiologinių tyrimų metu tiriamoji sritis yra „peršviečiama“ tam tikra spinduliuote, matyt dėl to juos ir sumaišo su švitimu ar radioterapija  kai spinduliuotė naudojama ne diagnostikos, o gydymo tikslais,“ – kuo radiologiniai tyrimai skiriasi nuo spindulinės terapijos paaiškina Nacionalinio vėžio instituto Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėja, gydytoja radiologė dr. Jurgita Ušinskienė.

NVI atliekami rentgeno tyrimai, mamografija, ultragarso tyrimai, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, branduolinės medicinos tyrimai.

Kaip pasiruošti radiologiniams tyrimams?

Dar vienas, neretai kylantis klausimas – ar radiologiniams tyrimams reikia specialiai pasiruošti? Anot dr. J. Ušinskienės, reikia ruoštis ar ne, priklauso nuo tiriamos kūno srities, radiologinio tyrimo metodikos.

„Specialaus pasiruošimo galvos, galvos-kaklo, stuburo, krūtinės ląstos tyrimams nereikia. Paprastai vidaus organų tyrimams rekomenduojama būti nevalgius bent 2-3 val. iki tyrimo.

Mamografijos tyrimą patartina derinti su mėnesiniu ciklu ir krūtų jautrumu, kadangi atliekant mamografiją krūtis yra suspaudžiama.

Tą atlikti reikia  dėl geresnės vaizdo kokybės ir dėl mažesnės apšvitos – kai krūtis suspausta, ji yra plonesnė, todėl jai ištirti reikia mažiau jonizuojančių spindulių. Vyrų krūtų tyrimai taip pat atliekami – jų oda pakankamai tampri, kad pasiduotų suspaudimui.  Prostatos tyrimus rekomenduojama atlikti išsivalius tiesiąją žarną mikroklizma.

Galvos smegenų tyrimams magnetiniu rezonansu nenaudokite stiprių plaukų fiksavimo priemonių,“ – ką ligoniams reikėtų padaryti prieš atliekant radiologinius tyrimus, paaiškina dr. J. Ušinskienė.

Be to, prieš atvykstant atlikti kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo, reikia atlikti kreatinino kraujo tyrimą.

Kadangi intraveninė kontrastinė medžiaga išsiskiria per inkstus, prieš atliekant minėtus tyrimus, reikia įvertinti inkstų funkciją. Jei kreatinino tyrimas parodo, kad inkstų funkcija sutrikusi, magnetinio rezonanso tomografijos ar kompiuterinės tomografijos tyrimai atliekami be kontrasto.

Anot dr. J. Ušinskienės, kontrastas reikalingas tam, kad atliekant tyrimą paryškintų tiriamąją kūno sritį. Gydytoja radiologė atkreipia dėmesį, kad kontrastas gali sukelti šalutinių poveikių, todėl juos pajutus, apie tai būtina nedelsiant informuoti tyrimą atliekantį personalą.

„Šalutiniai reiškiniai gali būti dėl alerginių reakcijų – ūmių ar vėlyvų, kaip odos paraudimas, niežėjimas, pykinimas, vėmimas, dusulys.

atveju reikėtų nedelsiant informuoti tyrimą atliekantį radiologijos technologą, o atsiradus reakcijoms vėliau, po tyrimo – kreipti į šeimos gydytoją. Kontrastinė medžiaga gali pabloginti inkstų funkciją, kontrastas gadolinio pagrindu, naudojamas magnetinio rezonanso tomografijos tyrime, retais atvejais gali sukelti nefrogeninę sisteminę fibrozę, inkstų nepakankamumą,“ – pasakoja dr. J. Ušinskienė.

Gydytoja radiologė taip pat atkreipia dėmesį, kad į jums paskirtą radiologinį tyrimą reikėtų atvykti maždaug 15 minučių anksčiau – pacientas supažindinamas su tyrimo metodika, pasirašo dokumentus, kad sutinka atlikti tyrimą.

Kompiuterinės tomografijos tyrimas paprastai užtrunka apie 5-10 minučių, tai yra neskausmingas tyrimas. „Tyrimo metu žmogus paprastai guli ant nugaros, stalas juda, o įrangos viduje aplink jį sukasi rentgeno vamzdis ir detektoriai. Prieš tyrimą gali būti punktuojama periferinė vena, tai gali sukelti nedidelį diskomfortą,“ –  pasakoja dr. J. Ušinskienė.

Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas užtrunka ilgiau – 30-45 minutes. Tai – visiškai neskausmingas tyrimas. Jei žmogus turi klaustrofobiją, prieš tyrimą jis nuraminamas aprodant įrangą, aparate pritvirtinamas veidrodėlis, kad tiriamasis galėtų matyti aplinką ir technologą kitoje patalpoje, tyrimo metu personalas bendrauja, praneša jam apie tyrimo eigą, planuojamą pabaigą.

Tačiau gydytoja radiologė atkreipia dėmesį, kad patiems be reikalo kalbinti personalo per tyrimus nereikia. Pvz., atlikdami ultragarso tyrimą, gydytojai kartais susiduria su ligoniais, kurie nekantrauja sužinoti tyrimo rezultatus ir medikus šnekina nepasibaigus tyrimui.

Tai trikdo medikų darbą. Kalbant gali padažnėti kvėpavimas, dėl ko atsiranda vidaus organų judesiai ir gydytojui gali būti sunkiau atlikti vaizdinimą. „Rekomenduojama neblaškyti, nenukreipti gydytojo dėmesio papildomais klausimais, leisti ramiai atlikti apžiūrą, tyrimą,“- kantrybės prašo dr. J. Ušinskienė.

Radiologiniai tyrimai ir apšvita: kodėl tokių tyrimų be reikalo prašyti nereikia?

Ar radiologinius tyrimus atlikti saugu nėščioms moterims? Tam tikri radiologiniai tyrimai atliekami naudojant jonizuojančiąją spinduoliuotę – pvz., plaučių, žarnyno, kaulų rentgeno tyrimai; mamografija (kai krūtys tiriamos rentgeno spinduliais), visų anatominių sričių kompiuterinė tomografija.

Todėl nėščiosioms dažniausiai skiriami tie tyrimai, kurie jonizuojančiosios spinduliuotės neturi, pvz., ultragarso ar magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai. Tačiau esant ūmioms būklėms, kai reikalingas skubus gydymas ar būklės įvertinimas, pvz. įtariant insultą, hemoragiją, daromi tyrimai ir su jonizuojančia spinduliuote.

O ar atlikti radiologinius tyrimus galima, jei pašalinta tulžis, žmogus turi pakeistą sąnarį ar širdies stimuliatorių?

„Galima atlikti visus tyrimus – tiek rentgeno, tiek kompiuterinės tomografijos, tiek magnetinio rezonanso tomografijos, ultragarso. Šiuo metu magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą galime atlikti ir su kardiostimuliatoriais, kurie suderinami su magnetiniu rezonansu, bet prieš ir po tokio tyrimo būtina elektrofiziologo konsultacija ir išrašas, kad tyrimą atlikti saugu,“ – į ligoniams kylančius klausimus atsako dr. J. Ušinskienė.

Skirtinga apšvita

Anot gydytojos radiologės, skirtingų tyrimų metu patiriama skirtinga apšvita. „Rentgeno spinduliai – tai jonizuojančiosiosios spinduliuotės rūšis. Apšvita priklauso nuo tiriamosios srities, tyrimo trukmės, tiriamojo kūno sudėties. Įprastai atliekant tyrimus su rentgeno spinduliais apšvita yra ~1-3mSv., kompiuterinės tomografijos metu iki 10mSv. Lietuvos gyventojai kiekvienais metais gali gauti ~2,5mSv apšvitos tiesiog nuo gamtoje esančių šaltinių,“ – pasakoja dr. J. Ušinskienė.

Tačiau gydytoja radiologė pabrėžia, kad radiologiniai tyrimai, kurių metų naudojami rentgeno spinduliai, šiaip sau neskiriami. Todėl ir pacientai be reikalo reikalauti medikų skirti tokių tyrimų neturėtų.

„Radiologiniai tyrimai, turintys jonizuojančiąją spinduliuotę turėtų būti skiriami atsakingai. Apšvitai jautriausi yra akies lęšiukai, skydliaukė, kraujo ląstelės, lytiniai organai, tad tikrai nederėtų piktnaudžiauti tokiais tyrimais ir be reikalo tirtis.

Apie tyrimo reikalingumą ir kaip dar vienas papildomas tyrimas pakeis gydymo taktiką, sprendžia gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į tyrimo privalumus ir trūkumus,“ – apibendrina dr. J. Ušinskienė.

„Žmonija nuolat yra veikiama jonizuojančiosios spinduliuotės ir ląstelės yra prisitaikę gyventi tokiomis sąlygomis, todėl nedidelis kiekis jonizuojančiosios spinduliuotės reikšmingos įtakos organizmo pažeidimams neturi.

Paprastai rentgeno tyrimų metu jonizuojančiosios spinduliuotės kiekis yra nedidelis, todėl tokių tyrimų bijoti nereikėtų, tačiau tyrimus kartojant nepagrįstai dažnai, galima ir pakenkti,“ – papildo NVI Medicinos fizikos skyriaus vedėjas, vyresnysis medicinos fizikas dr. Jonas Venius.

Tyrimo būtinybė

Todėl, anot medicinos fiziko, prieš skirdamas tyrimą su rentgeno spinduliais, gydytojas vertina, ar toks tyrimas yra tikrai būtinas.

„Kalbant apie tyrimus jonizuojančiąja spinduliuote, labai svarbu yra pagrįstas tyrimo paskyrimas. Paskirdamas tyrimą gydytojas visada įvertina, ar medicininei informacijai gauti yra būtinas rentgenologinis tyrimas ir ar toks tyrimas nebuvo darytas paskutiniu metu. Būtent vertinant klinikinės naudos ir galimos žalos santykį yra sudėlioti ir profilaktiniai patikrinimai, ir atrankinės programos tvarkaraščiai,“ – kalba dr. J. Venius.

Tad kaip atliekant radiologinius tyrimus įvertinama pusiausvyra tarp paciento patiriamos apšvitos ir tyrimo vaizdo kokybės? Anot dr. J. Veniaus, vaizdo kokybės  ir  dozės, reikalingos vaizdui gauti, parinkimas yra ilgas procesas, kurio metu yra sukuriamas tam tikro susirgimo ar tam tikros lokalizacijos rentgenologinio ištyrimo protokolas.

„Rutininės kokybės kontrolės patikrinimų tikslas, vertinti, jog tiek vaizdo kokybė, tiek dozė, reikalinga tokiam vaizdui gauti, išliktų nekintanti. Tam reikalui yra naudojamos standartizuotos modelinės sistemos – kokybės kontrolės fantomai. Tai yra prietaisai, leidžiantys objektyviai įvertinti įvairius parametrus, pvz. vaizdo tolygumą, kontrastą, skyrą, ir pan.,“- kalba medicinos fizikas.

„Apibendrinus galima teigti, kad optimalus radiologinis tyrimas yra suvokiamas kaip tinkamiausių tyrimų parinkimas pagal iškeltus klinikinius uždavinius, kai tyrimai atliekami konkrečiai situacijai optimaliu tyrimo metodu (kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, ultragarsas), optimaliai parinktais techniniais parametrais, optimaliu laiku ir adekvačiai įvertinus galimus rezultatus.

Radiologijos technologas, gydytojas radiologas ir medicinos fizikas turi bendradarbiauti ir siekti gauti optimalios kokybės vaizdus su mažiausia apšvitos doze, panaudojant kompiuterinės tomografijos įrangos gamintojų įdiegtus optimizavimo algoritmus, leidžiančius sumažinti tyrimų metu gaunamą jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitą,“ – pasakoja dr. J. Venius.

NVI aparatūra – kruopščiai tikrinama

Kadangi radiologinių tyrimų nauda ir ligonio patiriama apšvita turi būti kruopščiai įvertinama, labai svarbus vaidmuo tenka medicinos fizikams: šios srities specialistai vertina aparatūros saugumą, kuris be galo svarbus ir pacientui, ir personalui.

Taigi, NVI, priklausomai nuo rentgenologinės įrangos tipo, kokybės kontrolės patikrinimai gali būti atliekami net ir kiekvieną dieną, tuo tarpu tam tikri, mažiau kintantys, parametrai gali būti tikrinami ir vieną kartą metuose.

„Pavyzdžiui, mamografinės įrangos kokybiškas veikimas yra tikrinamas vieną kartą per savaitę, įvertinant vaizdo kokybę bei dozės stabilumą, o išsamiai dozimetriniai parametrai yra patikrinami vieną kartą į pusmetį.

Kito, dažnai sutinkamo rentgenologinio ištyrimo – kompiuterinės tomografijos – kokybiško veikimo patikrinimas prasideda vos įjungus aparatą. Prietaisas pats sutikrina rentgeno spindulių šaltinio (rentgeno vamzdžio) charakteristikas, o išsamus generuojamos dozės patikrinimas vykdomas vieną kartą metuose. Papildomai, nuolat (kartą per savaitę) yra kontroliuojama vaizdo kokybė, taip užtikrinant, jog pacientui atlikus tyrimą vaizduose nestebėsime artefaktų dėl įrangos nekokybiško veikimo,“ – reziumuoja dr. J. Venius.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Antibiotikai dažniausiai skiriami „iš akies“ ir be reikalo
  2. VLK primena, kokie tyrimai COVID-19 persirgusiems ligoniams turi būti atliekami nemokamai
  3. Kada reikėtų kreiptis į vidaus ligų specialistą?
  4. L. Nosevič. Medicininis atsistatymas grius po pertvarkos volu – kas laukia ligonių?
  5. Latvijoje gydytojai streikuoja. Ar to reikėtų laukti ir Lietuvoje?
  6. Pasaulis vėžio gydyme patiria proveržį, o Lietuva atsilieka
  7. Pasiūlytas paprastas būdas kaip išgelbėti penkiskart daugiau žmonių nuo staigios mirties
  8. Jaunųjų gydytojų siekis – daugiau galimybių ligoniams
  9. Šeimos gydytojai reikalauja mažinti biurokratiją
  10. Kuria planą, kaip per 10 metų suvaldysime vėžį
  11. Negalavimai, į kuriuos negalima nekreipti dėmesio
  12. Gyventojai raginami neatidėlioti apsilankymų pas gydytojus
  13. Suprastėjusią sveikatą lemia ir baimė
  14. Cholesterolis: blogąjį būtina „numušti“, gerąjį – išsaugoti
  15. Sveikatos dieną – raginimas pasitikrinti sveikatą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. O slenkstį ar peržengė? says:
    1 metai ago

    Pirma reikia patekti pas ŠG, kad siuntimą parašytų… O tada gal sužinosi, jog šiemet nebent mokamiems tyrimams vilties yra. Na, o kitąmet – kaip Dievas duos. Ir su visais kitais tyrimais ta pati istorija…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Metraščio „Terra Jatwezenorum“ sutiktuvės, minint partizano Vytauto Prabulio 100-ąsias gimimo metines | Rengėjų nuotr.

Metraščio „Terra Jatwezenorum“ sutiktuvės, minint partizano Vytauto Prabulio 100-ąsias gimimo metines

2023 12 04
Uždarant parodą „Europos Gulagas“ aptartos sovietinės represijos. Diskusijos dalyviai | LGGRTC nuotr.

Uždarant parodą „Europos Gulagas“ aptartos sovietinės represijos

2023 12 04
Zohreh Saberi (viduryje) ką tik atvykusi į Vilnių, kartu su kolegomis iš Lietuvos – Olga Posaškova (dešinėje) ir Jonu Staseliu | Rengėjų nuotr.

Įvyko 17 tarptautinė fotožurnalistikos šventė „Vilniaus fotografijos ratas“

2023 12 04
Vitaminas E | pixabay.com, Buntysmum nuotr.

Vitaminas E – naudingas ne tik grožiui

2023 12 03
Kavą gerti sveika, tačiau ne daugiau nei tris puodelius per dieną

Kava – ir po eglute, ir į puodelį

2023 12 03
Užkandžių lenta | pixabay.com, RitaE nuotr.

Ar gebate atskirti jausminį ir kūnišką alkį?

2023 12 03
Avarija | pixabay.com, Viktorpugno6 nuotr.

Prastėjant orams sparčiau sukasi kelių sukčiai

2023 12 03
Medžiai | vilnius.lt nuotr.

Vilniuje tęsiamas medžių surašymas

2023 12 03
Telefonas | pixabay.com, Niekverlaan nuotr.

Gyventojai pervertina žinias apie sukčiavimą

2023 12 03
Namas su terasa | pixabay.com, Monikos nuotr.

Tik užrakinti sodybų duris neužtenka

2023 12 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Metraščio „Terra Jatwezenorum“ sutiktuvės, minint partizano Vytauto Prabulio 100-ąsias gimimo metines | Rengėjų nuotr.
Istorija

Metraščio „Terra Jatwezenorum“ sutiktuvės, minint partizano Vytauto Prabulio 100-ąsias gimimo metines

2023 12 04
Uždarant parodą „Europos Gulagas“ aptartos sovietinės represijos. Diskusijos dalyviai | LGGRTC nuotr.
Istorija

Uždarant parodą „Europos Gulagas“ aptartos sovietinės represijos

2023 12 04
Zohreh Saberi (viduryje) ką tik atvykusi į Vilnių, kartu su kolegomis iš Lietuvos – Olga Posaškova (dešinėje) ir Jonu Staseliu | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Įvyko 17 tarptautinė fotožurnalistikos šventė „Vilniaus fotografijos ratas“

2023 12 04
Unsplash.com, D. Fonteino nuotr.
Ukrainos balsas

Putino pašalinimas: planai, prasimanymai ir tikrovė

2023 12 03
Medžiai | vilnius.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniuje tęsiamas medžių surašymas

2023 12 03
Telefonas | pixabay.com, Niekverlaan nuotr.
Gamta ir žmogus

Gyventojai pervertina žinias apie sukčiavimą

2023 12 03
Čiuožykla | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Sostinės čiuožykla atidaroma išskirtinėje vietoje

2023 12 02
Saulius Pečeliūnas | saeima.lv nuotr.
Žmonės

Mirė Kovo 11-osios akto signataras Saulius Pečeliūnas PAPILDYTA

2023 12 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • dar apie J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?
  • >Pajūriečiui apie J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?
  • I eto vsio o NIOM... apie Putino pašalinimas: planai, prasimanymai ir tikrovė
  • Gintaras Šiaudinis apie J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Metraščio „Terra Jatwezenorum“ sutiktuvės, minint partizano Vytauto Prabulio 100-ąsias gimimo metines
  • Uždarant parodą „Europos Gulagas“ aptartos sovietinės represijos
  • Įvyko 17 tarptautinė fotožurnalistikos šventė „Vilniaus fotografijos ratas“
  • J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Metraščio „Terra Jatwezenorum“ sutiktuvės, minint partizano Vytauto Prabulio 100-ąsias gimimo metines

by Kristina Aleknaitė
2023 12 04
0
Metraščio „Terra Jatwezenorum“ sutiktuvės, minint partizano Vytauto Prabulio 100-ąsias gimimo metines | Rengėjų nuotr.

Gruodžio 16 dieną, Punsko valsčiaus konferencijų salėje, minint partizano Vytauto Prabulio 100-ąsias gimimo metines, vyks Metraščio „Terra Jatwezenorum“ sutiktuvės. Visam...

Skaityti toliau

Uždarant parodą „Europos Gulagas“ aptartos sovietinės represijos

by Kristina Aleknaitė
2023 12 04
0
Uždarant parodą „Europos Gulagas“ aptartos sovietinės represijos. Diskusijos dalyviai | LGGRTC nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras tyrinėjo ne tik lietuvių trėmimus, bet ir jų išsiuntimą į Gulagą – vyriausiąją lagerių...

Skaityti toliau

Įvyko 17 tarptautinė fotožurnalistikos šventė „Vilniaus fotografijos ratas“

by Kristina Aleknaitė
2023 12 04
0
Zohreh Saberi (viduryje) ką tik atvykusi į Vilnių, kartu su kolegomis iš Lietuvos – Olga Posaškova (dešinėje) ir Jonu Staseliu | Rengėjų nuotr.

Gruodžio 2 dieną Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos mokymo rūmuose vyko jau septynioliktą kartą sostinėje rengiama tarptautinė fotožurnalistikos šventė „Vilniaus...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • dar apie J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?
  • >Pajūriečiui apie J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?
  • I eto vsio o NIOM... apie Putino pašalinimas: planai, prasimanymai ir tikrovė
  • Gintaras Šiaudinis apie J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?
  • Pajūrietis apie J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?
Kitas straipsnis
Ventės ragas lauks laivybos mėgėjų

Ventės ragas lauks laivybos mėgėjų

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai