Strateginės aplinkybės

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Graikijos ministro pirmininko Kyriako Mitsotakio susitikimo Odesoje metu teroristinės Rusijos kriminaliniai nusikaltėliai paleido į miestą raketas.

Tuo metu Zelenskis ir Mitsotakis kaip tik buvo Odesos jūrų uoste ir kalbėjo apie jo svarbą, prekybos infrastruktūrą bei civilinę laivybą. Tada ir nugriaudėjo sprogimai, o šalių lyderiai nespėjo net sureaguoti.

„Jau pačioje susitikimo pabaigoje išgirdome sirenų garsą ir sprogimus, kurie įvyko visai netoli mūsų. Neturėjome laiko pasitraukti į kokią nors saugomą vietą. Ir taip, tai labai įspūdinga patirtis.

Supratome, kad šis karas paliečia visus. Nėra žmonių, kurie būtų už šio karo ribų. Šis karas niekam nėra gailestingas“, – sakė Graikijos premjeras.

„Šiandien matėme šį smūgį. Jūs matote, su kuo mes turime reikalų, jiems nerūpi, kur smogti”, – sake V. Zelenskis, atakos organizatorius pavadindamas nekontroliuojamais pamišėliais.

Rusijos raketų atakomis Odesoje buvo nužudyti penki žmonės.

Graikijos premjeras ir Ukrainos prezidentas buvo per plauką nuo mirties. Tačiau V. Zelenskis klysta – ataką organizavę Kremliaus balvonai yra visiškai prognozuojami nusikaltėliai, o ne pamišėliai. Jų tikslas labai aiškus.

Dar labiau įbauginti Vakarų šalių atstovus, kad pastarieji prikrautų į kelnes tiesiogine šio žodžio prasme. Tokių nusikaltimų toleravimas, Vakarų skystakiaušiškumas taip pat yra nusikaltimas.

Būtent todėl dar labiau ir žiauriau siautės nevaldoma ir nebaudžiama teroristinė Rusija. Ryt paleis raketą už Ukrainos ribų, poryt – į kokį nors Europos miestą. Testuos NATO.

Rengs teroro aktus Europos Sąjungos šalyse, dalyvaus JAV rinkimuose. Kiek dar Vakarai kęs šį Rusijos „biezpriedielą”, kuris jau seniai peržengė visas civilizacijos taisykles, į kurias Kremliaus kriminalinė chunta valosi kruvinas kojas?

Šio teroro akto fone keistokai skamba abiejų JAV partijų kongresmenų prašymas Pentagono vadovui Loidui Ostinui kuo greičiau perduoti ATACMS Ukrainai. Tuo tarpu Pentagonas kreipiasi į Kongresą prašydamas nedelsiant patenkinti prašymą dėl papildomo Ukrainos finansavimo.

Kol JAV valdžios rūmai svaidosi karšta bulve, Ukrainoje reikalai prastėja. Rusai braunasi pirmyn, kai kuriose srityse po keletą kilometrų per dieną. Ir nors JAV žiniasklaida skelbia ir viešina Ukrainos karių neviltį, negalinčių kirsti priešui dėl ginklų trūkumo, užuojautos ir paramos iš Vakarų nesulaukiama.

CNN kalbinti ukrainiečių kariai klausia amerikiečių, ką jie darytų ir kaip elgtųsi, jei priešas brautųsi į jų namus, žudytų jų vaikus, žagintų jų moteris. Ar tuomet irgi ramiai posėdžiautų?

Tačiau panašu, jog šiuolaikinis žmogus šiame globaliame pasaulyje tapo sužvėrėjusiu egoistu, galvojančiu tik apie save. Žodis empatija šiandien turėtų būti išbrauktas, kaip netinkamas naudoti.

Ukrainiečiai teisūs – vakariečiams karas atrodo tolimas, jų neliečiantis.

Nors teoriškai šiuolaikinis žmogus tarsi ir turėtų suvokti, kad ateinanti grėsmė savaime neišnyks, savisaugos instinktai nebeveikia.

Elektromobilyje sėdintis, gūgl akinius dėvintis šiuolaikinio pasaulio „dievaitis” mentaliai yra žemesniame savivokos lygmenyje, nei neandartalietis, kurio vienintelis tikslas – kuo didesnis nudobtas mamutas ir kuo saugesnis urvas. Mūsų pirmtakas mokėjo saugotis. Mes – nebe.

Šiandieninio žmogaus smegenų veikla, analizuojant aplinkinį pasaulį, grėsmes, suvokiant taip, tarsi tai būtų teorija, filmas, nuomonė, išsigalvojimas; masinių žudynių, karo teoretizavimas, vertinimas, dėliojimas į lentynėles, yra anomalija, vedanti į susinaikinimą.

Panašu, jog šis informaciniuose, teorinių modelių katakombų šiukšlynuose pasiklydęs žmogus gali pabusti tik tada, kai netektį ir karo siaubą pajus fiziškai bei asmeniškai.

Reikšmingi postūmiai

Per praėjusią parą fronto linijoje įvyko 92 koviniai susirėmimai. Rusų teroristai atliko 6 raketų, 90 oro smūgių, 115 kartų apšaudė Ukrainos teritoriją iš reaktyvinių sistemų.

Ukrainos kariuomenė smogė 7 driskių koncentracijos rajonams.

Ukrainiečiams pasitraukus iš Avdejevkos, buvo skelbiama, jog trys Rusijos užgrobti kaimai – Lastočkino, Stepovoje ir Severnoe – mažareikšmiai. Naują gynybinę liniją skubiai imta įrengti kitų trijų kaimų – Orlovkos, Tonenkojės ir Berdyčių ašyje, tačiau rusai jau gyvenviečių prieigose.

Ukrainos kariuomenėje didėja nepasitenkinimas dėl vadovybės nepasiruošimo gynybiniams veiksmams. Dėl to intensyvų priešo puolimą reikia stabdyti gyvąja jėga.

Ukrainos partizanai netoli Maskvos, Solnečnogorsko rajone, sunaikino sistemą, skirtą geležinkelio eismo komunikacijai. Partizanų teigimu, ši geležinkelio linija buvo naudojama kariniams tikslams.

Trumpai

Ukrainoje žuvo Vokietijos pilietė savanorė Diana Savita Vagner. Diana Ukrainoje tarnavo kaip karo medikė, niekada nedalyvavusi jokiuose koviniuose veiksmuose. Moteris iki karo dirbo matematikos, lotynų, vokiečių kalbų mokytoja.

Moters gyvenimas pasikeitė 2022 m. kovą, kai ji pamatė karą naujienų kanaluose ir išvyko į Ukrainą. Karo siaubas ir rusų žvėriškumas moters nesustabdė. Atvirkščiai, Vagner liko Ukrainoje. Pramokusi ukrainiečių kalbos, vokietė buvo paskirta į užsieniečių dalinį.

Dianą trikdė tai, jog dauguma karių užsieniečių buvo iš JAV, o ne iš Europos. „Mažai tikėtina, kad Putinas numestų atominę bombą ant Jungtinių Valstijų. Bet jei Ukraina pralaimės šį karą, Putinas nesustos, ir visa Europa turės didžiulę problemą.“

Viena iš milijonų vokiečių suvokusių Tai. Tai, ko iki šiol nesupranta Šolcas.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Deividas Kameronas pareiškė, kad jo kantrybė prieš susitikimą su Izraelio vyriausybės nariais, gali išsekti. Londonas reiškia didelį nerimą dėl karo veiksmų Gazoje, humanitarinės katastrofos ir nuo bado mirštančių žmonių.

Teigiama, jog Ukrainos sąjungininkai surinko visas lėšas, reikalingas 800 000 artilerijos sviedinių, kurie į frontą gali būti pristatyti per kelias savaites. Tikslus laikas priklausys nuo sutarčių ir pristatymo grafikų. Šaudmenų tiekimui ir įsigijimui tarpininkauja Čekija.

Kare svarbi kiekviena diena. Tuo tarpu Europa paskendusi ataskaitose ir terminų dėlionių grafikuose.

Lietuvoje

Karštos diskusijos dėl gynybos, planų, karo ir taikos bei kita priešrinkiminė košė.

Vėl ir vėl atsiranda „rimti” vyrai ir ponios iš Vakarų su Rusijos tvaiku, kurie, pagal senas komunistinės nomenklatūrinių gaujų tradicijas, skambinėja, ragina nerašyti to ir ano, negadinti miego tam ir anam, ištrinti šitą ir kitą.

Nieko netrynėme, netrinsime ir nekeisime. Gyvename laisvoje šalyje.

Ir joks tautietis, juolab atvykėlis rusas ar baltarusis, gyvenantis patogų „opozicijos“ gyvenimą vietoje to, kad su ginklu rankoje stabdytų savo tėvynainių siautėjimą Ukrainoje, neužčiaups mums burnos.

Bet į tų rusų, kurie yra Ukrainoje ir stabdo ordą, kaip gali ir moka, žodžius mes visada atsižvelgsime. Tai nereiškia, kad darysime, bet tikrai išklausysime. Ir vėl gi, niekas mums nenurodys, daryti tą, ar ne.

Mes esame kare prieš teroristus ir karo nusikaltėlius. Jei kažkas to vis dar nesuvokia ir dėl politinės silpnaprotystės tiki savaimine Rusijos demokratijos pergale, jo/jos vieta yra istorijos sąvartyne.

Šiame kare su blogio gaivalu tinka visos priemonės, ir mes jas pasirinksime patys, be „pagalbininkų“, kurie norėtų mus užčiaupti.

Būsime atviri ir nuoširdūs. Jei ne grėsmės ir pavojai, kuriuos matome ir apie kuriuos skelbiame – neužsiimtume šia veikla, o tyliai dirbtume širdžiai mielus, įprastus, streso nekeliančius darbus.

Visgi, manome, kad tai, apie ką kalbame, šiandien yra gyvybiškai svarbu. Visiems mums. Todėl mes džiaugiamės, kad mūsų nuomonės paisoma, ji girdima, į ją atsižvelgiama, ir ne tik Lietuvoje.

Tačiau norime priminti, kad kasdien dėlioti naujus grėsmių ir pasipriešinimo scenarijus, vykdyti sklaidą, aiškinamąjį darbą mes neturime resursų. Esame du su puse informacinio fronto kario, kurių neišlaiko jokia valstybės institucija, jokia organizacija.

Mes neturime piaro specialistų, administracijos ir kabinetų, kuriuose už mus kažkas dėliotų žinutes, atsakinėtų, bendrautų. Darome tą patys, todėl prašome supratimo, jei ne visiems jums išsyk atsakome, patariame, susitinkame.

Bet galime užtikrinti – mes niekam nepriklausome. Tiksliau, priklausome jums. Tai mūsų didžiausia stiprybė.

Į jūsų nuomones mes atsižvelgiame, jūsų saugumu rūpinamės. Būtent todėl dažnai mūsų kritikos strėlės būna aštrios ir negailestingos.

Jei rūpėtų tik asmeninis kailis ir saugumas – šioje vietoje būtų tuščias, baltas popieriaus lapas.