Strateginės aplinkybės

Juodosios jūros dugne atgulė dar vienas Rusijos karinis laivas „Sergejus Kotovas“. Rusų laivas saugojo Kerčės sąsiaurį nuo galimų atakų, tačiau pats neapsisaugojo.

Ukrainos karinio jūrų laivyno dronams Magura V5 pataikius į „Sergejų Kotovą” laive įvyko sprogimas. Maždaug po 45 minučių prie rusų geldos atplaukė du vilkikai, dalis įgulos narių buvo evakuota, tačiau laivo išgelbėti rusams nepavyko: jis nuskendo likus 5 kilometrams iki kranto.

„Sergejaus Kotovo“ netektis yra dar vienas skaudus smūgis driskių Juodosios jūros laivynui. Tai vienas iš naujų, modernių didžiųjų patrulinių laivų, kainavusių daugiau nei 60 milijonų dolerių.

Nuo rusų ordų invazijos pradžios Kremlius jau neteko daugiau nei 20 laivų.

Kitas tokio pat tipo karinis laivas laivas „Pavel Deržavin“ buvo apgadintas netoli Krymo, kuomet užplaukė ant ukrainiečių įrengtų minų.

Net ir esant ypatingai sunkioms sąlygoms, ukrainiečiai kala driskius tiek jūroje, tiek ore. Stabdo ordą iš paskutiniųjų, laukdami generalinio pavasario puolimo.

Duokime ukrainiečiams visus reikalingus ginklus ir orda bus sustabdyta. Jei neduosime, ji žygiuos pirmyn.

Ir nebereikia svaigti apie jokius ukrainiečių apmokymus vakarietiškais karybos principais. Ukrainiečiams nereikia mokytis anglų kalba rašyti ataskaitų ar paišyti karinių veiksmų planų laiko ašyse ppt skaidrėse.

Ukrainiečiams reikia naikinti priešą. Tą jie jau moka geriau, nei bet kas kitas pasaulyje. Todėl ukrainiečiai ir tik ukrainiečiai šiandien yra geriausi kariai, galintys išmokyti likusį pasaulį kautis su užplūdusia orda.

Europos Komisija pristatė, kaip ji pati teigia, ambicingus planus dėl 1,5 mlrd. Gynybos programos, kuria siekiama 27 ES valstybės nares raginti iki 2030 m. įsigyti ne mažiau kaip 40 % savo gynybos įrangos, siekiant, kad ES vidaus prekyba gynybos klausimais sudarytų 35 % visos ES gynybos rinkos.

Programa siekiama didinti Europos gynybos pramonės pasirengimą, finansavimą numatant Europos Sąjungos biudžeto 2025–2027 m. laikotarpiui.

Estija, Prancūzija ir Lenkija paragino skubiai didinti Europos gynybos parengtį, nes dabar Europa „lenktyniauja su laiku“.

Atleiskite. Būsime atviri. Visi tokie Vakarų, o ir mūsų klerkų pezalai apie ketinimus, raginimus, pasirengimus, galimus planus, tėra gražūs žodžiai, bezdalai ir tuščias oro virpinimas. Atsakymų ieškojimas pagaliuku rausiantis šūdo krūvoje. Raketos ir sviediniai jau turi būti gaminami pilnu tempu. Turėjo.

Mums reikia ne gynybos planų ir strategijų ateičiai, o paprasčiausio veiksmų plano, kaip mes stabdome ordą šiandien.

Pabrėžiame, kad užtenka kalbų apie tai, kaip kažką ketiname, planuojame, rengiame. Stabdykime. Šiandien. Veiksmų planas turi būti ne komunikacinis, ne popierinis, o ant žemės stovintis, patikrintas, įgyvendinamas ir vykdomas jau dabar.

Todėl visa ši sočios Europos ir Lietuvos klerkų impotencija mums panaši į strateginį lego kaladėlių dėliojimą, kai galvažudys jau lipa per langą. Bejėgystės priežastys gali būti dvi: nepagydoma politinė silpnaprotystė arba moralinė degradacija.

Kaip sakoma, geri laikai gimdo silpnus žmones, o blogi – stiprius.

Reikšmingi postūmiai

Rusijos teroristai iš keturių krypčių atakavo Ukrainos teritoriją 42 „Shahed“ tipo skraidyklėmis. 38 driskių dronai buvo sunaikinti, praneša Ukrainos oro pajėgos .

Naktį okupantai taip pat paleido penkias priešlėktuvines valdomas raketas S-300.

Ši naktis nebuvo rami ir Rusijoje. Košmarą driskynui kėlė ukrainiečių dronai, kurie atakavo keletą objektų įvairiose lokacijose. Bepiločiais buvo atakuotas Baltimorės karinis aerodromas Voroneže.

Kiti bepiločiai atakavo kasybos ir perdirbimo gamyklą Železnogorske, Kursko srityje. Pranešama, jog orlaivis pataikė į gamyklos teritorijoje esančią degalų talpyklą. Įsiplieskė gaisras, kurį gesina iki šiol.

Dar dveji dronai atakavo naftos saugyklą Aninsko rajone.

Neramiai miegojo ir Belgorodas. Rusai praneša numušę vieną ukrainiečių bepilotį orlaivį,

Fronto linijoje įvyko 86 koviniai susirėmimai. Driskiai surengė 4 raketų ir 106 oro smūgius, daugiau nei 154 apšaudymus iš salvinių raketų sistemų. Rusų teroristų atakų metu buvo sužeisti civiliai gyventojai, sugriauti gyvenamieji namai, kita civilinė infrastruktūra.

Ukrainos karinės oro pajėgos valkatoms sudavė 11 oro smūgių, raketinės pajėgos pataikė į 2 vadavietes, ginklų, marodierių ir karinės technikos židinį, šaudmenų sandėlį, priešlėktuvinių raketų sistemą „Buk-M1“ ir priešlėktuvinę radiolokacinę sistemą „Zoopark-1“.

Trumpai

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas paragino Europos šalis vienytis ir palaikyti Ukrainą, siekiant atremti Rusijos invaziją. „Be abejo, artėjame prie momento Europai, kai reikės nebūti bailiais“, – sakė jis, – Ar tai mūsų karas, ar ne? Ar galime žvelgti į šalį tikėdami, kad galime leisti reikalams eiti savo vaga?”

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad tai, kad Rusija įrašė ir nutekino jautrią diskusiją apie „Taurus“ raketas, kurią vykdė aukšto rango Vokietijos karininkai, yra dalis „klastingo“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino plano „įkalti pleištą“ Vokietijos politikai ir visuomenei.

Žinoma. Dabar Berlynas turi ką veikti, pamiršęs ginklų tiekimą ir visiškai užmiršęs „Taurus” pažadus Ukrainai.

Maždaug 20 000 NATO karių, kovos tankai, šarvuočiai ir kita karinė technika treniravosi forsuodami Vyslos upę šiaurės Lenkijoje. Taip vyko operacija „Dragon 24“, kuri yra NATO „Steadfast Defender“ pratybų dalis.

Kita džiugi žinia – Ukrainoje jau baigiami ruošti naikintuvų F-16 kilimo ir tūpimo takai. Driskiams dar labiau pasunkės smūgiai iš oro.

58 proc. ukrainiečių neigiamai vertina Ukrainos prezidento kanceliarijos darbą, rodo naujausia apklausa. 86,2 proc. ukrainiečių mano, kad efektyviausiai dirba Ukrainos ginkluotosios pajėgos. 41,7 % respondentų mano, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis savo darbą atlieka efektyviai, o 48,3 % mano, kad valstybės vadovo darbas yra neefektyvus.

Lietuvoje

Karas ir taika. Viename. Du viename, kaip sakoma. Kadangi lyderių galvose košė ir nesutarimai, tas atsiliepia ir visuomenės gyvenime.

Vieni sako, kad karo nebus. Nes nėra kam ir su kuo mūsų pult. Kiti tauzija apie kokias tai mitines grėsmes. Kaukia sirenos. Vyksta pratybos.

Kam ir dėl ko tos pratybos, niekas nesusigaudo. Gal nuo raketų, gal nuo Astravo bezdalo, o gal nuo masinės trydos. Nesuprasi. Žmonės nežino, ką visa tai reiškia, nes nesusigaudo, nuo ko ir kur slėptis – poliklinikoje ar skladuke tarp raugintų agurkų.

Tuo tarpu vyriausi krizių suvaldytojai vapa apie kažkokį pilietinės visuomenės dalyvavimą kažkokių grėsmių užkardyme. Kiti gi proto bokštai, knyginiai politpatalogijos ekspertai, analizuoja atsargos karininkų pareiškimą dėl nepakankamos krašto mobilizacijos ir pasirengimo gynybai ir kliedi, jog problemos priežastis yra paprasčiausia diskomunikacija.

Kitaip tariant, kažkoks „konfliktas“ esą atsirado dėl to, kad viešųjų ryšių atstovai laiku nesuderino tekstų, nebendrauja tarpusavyje, o gal ir neišgėrė… bokalo arbatos.

Ir vėl žodžiai, kliedesiai, svarstymai, atsikirtimai, už kurių nėra nieko. Tik tuščias tabalavimas liežuviais. Kuris jau, atleiskit, vimdo.

Mieli ponai krizių ir karų suvaldytojai, jei sakote A, tarkite ir B. Ne tik kasdien šerkite žmones tuščiomis kalbomis apie orą ir bites, bet pateikite konkrečius planus ir darykite konkrečius žingsnius. Jūsų rankose visi įrankiai, galios ir svertai.

Planai turi įgauti kūną, tapti bunkeriais, gelžbetoninėmis užkadromis, minų laukais, apkasais, pratybomis, o ne lindimu į šikną viršininkei su eiline ataskaita apie „suvaldytą krizę” ir „diskomunikaciją“.

Norint iškasti apkasą, reikia jį kasti. Kastuvu. Jeigu vietoje to prirašysite tūkstantį ataskaitų, planų, proceso kipiaisų, apkasas neišsikas pats savaime. (Užuomina: apkasui kasti reikia ne kompiuterio ir ppt skaidrių, o kastuvo ir kasėjo.)

Laikas nelaukia.