Skolinys ir terminas

Amatas, budelis, bulius, kalkės, durpė, yla, silkė, inkaras, ola, pašiūrė, rūmai, tulpė, vikis, spinta, pini(n)gas, būras, stinta, kunigas, skydas – tai puikiai žinomi žodžiai, vartojami lietuvių bendrinėje kalboje. Pas mus jie pakliuvo ir prie kalbos sistemos sėkmingai prisitaikė iš germanų kalbų, o patekti į lietuvių kalbą galėjo įvairiais būdais: ir per kryžiuočių nukariautą Prūsiją, ir su Hanzos pirkliais, ir per Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vartotą vokiečių kalbą.

Skoliniai yra svetimos kilmės žodžiai, per įvairius ryšius (ekonominius, politinius, kultūrinius ir kt.) atėję daugiausia iš kaimyninių kalbų. Germanizmai sudaro apie 0,5 % mūsų bendrinės kalbos žodyno ir jų skaičius lietuvių kalboje maždaug tris kartus mažesnis negu slavizmų.

Taigi nemažai senųjų skolinių į lietuvių kalbą atėjo iš slavų kalbų (rusų, baltarusių ir lenkų). Be germanizmų ir slavizmų, lietuvių kalboje yra žodžių, pasiskolintų iš suomių, latvių, prūsų, netgi ispanų kalbų.

Skolinių vartojimas būdingas visoms tautoms, šis reiškinys visada buvo abipusis. Vienas iš tokio apsikeitimo skoliniais pavyzdžių – baltų ir suomių kalbų ryšiai, nes ne tik Lietuvoje liko skolinių iš suomių kalbos, bet ir suomiai iš lietuvių perėmė nemažai leksikos.

Po 2500 m. pr. Kr. į pietinę Suomiją atsikėlė gentys iš piečiau Suomijos įlankos esančio regiono. Jų kultūra nuo ankstesnių skyrėsi tuo, kad vertėsi žemės ūkiu ir gyvulininkyste. Suomių kalbą veikė indoeuropiečių baltų kalbos. Iki šiol suomiai vartoja lietuvių kalbos žodžius, kuriais tuo metu finai įvardijo dar visiškai nepatirtas realijas: sielu ‘siela’, keli ‘kelias’, silta ’tiltas’, ratas ‘ratas’, pirtti ‘pirkia’ (plg. pirtis), seinä ‘siena’, reki ‘rogės’, terva ‘derva’, paimen ‘piemuo’, tarha ‘daržas’, jyvä ‘javai’, ruis ‘rugys’, vaha ‘vaškas’, vuota ‘oda’, porsas ‘paršas’, oinas ‘avinas’, metsä ‘miškas’ (plg. medžiai), kirves ‘kirvis’, lohi ‘lašiša’, sisar ‘sesuo’, tytär ‘duktė’, kauha ‘kaušas, samtis’. Iš viso suomių kalboje yra apie 1,1 procento iš baltų kalbų pasiskolintų žodžių.

Skoliniai atspindi žmonių gyvenamąją aplinką, šeimą, buitį, mitybą, apdarus, būsenas, valdžios įstaigas, žemės ūkį, kelius, skaičius, laiką. Iš jų galima spręsti apie krašto istoriją, įsivaizduoti, kaip tuo metu žmonės gyveno.

Vieni skoliniai struktūriškai ir semantiškai yra asimiliavęsi lietuvių kalboje, jie savo forma nesiskiria nuo neskolintų žodžių, kiti yra svetimybės – neatitinka bendrinės kalbos normų, turi lietuviškus pakaitalus.

Bendri daugelio kalbų skoliniai yra tarptautiniai žodžiai, jie prisitaikę prie kalbos fonetikos, gramatikos, rašybos dėsnių, vis dėlto suvokiami kaip svetimos kilmės žodžiai.

Skoliniai atsiranda iš noro ar būtinybės susikalbėti skirtingas kalbas vartojantiems žmonėms. Tai tam tikras sritis ir sąvokas nusakantys žodžiai, todėl dauguma jų tampa terminais.

Globalizacijos epochoje be terminų jau neįsivaizduojama nei mokslo, nei technologijų ar prekybos plėtra, jų gausa kiekvienai pasaulio visuomenei tapo kasdienybe. Tarptautinė veikla dabar įgavusi labai didelį mastą, žaliavų gavybos, produktų gaminimo ir prekybos vieta tapo visas pasaulis.

Pasaulinė konkurencija lemia visuotinį bendravimą. Šie procesai vyksta ir kultūros, teisėsaugos srityse (juk, sudarant sutartis, taip pat reikia visiems suprantamų teisinių terminų).

Tuo pačiu metu sparti mokslo ir technologijų plėtra lemia staigų žinių augimą ir poreikį greitai ir efektyviai perduoti informaciją. Labai išaugo dokumentų kūrimo, fiksavimo, apdorojimo, saugojimo, archyvavimo, paieškos ir vėlesnio įvertinimo apimtis.

Kiekvienoje iš mokslo ir technologijų veiklos sričių yra nuo kelių šimtų iki dešimties milijonų terminų, priklausomai nuo sistemos detalumo. Terminų skaičius kiekvienoje labai išsivysčiusioje kalboje paprastai yra 50 milijonų, neskaičiuojant produktų pavadinimų, kurie sudaro dar maždaug 100 milijonų terminų.

Kas yra terminas

Žodynuose terminas įvardijamas kaip tiksliai kurią nors mokslo, technikos, meno ar kitos srities sąvoką nusakantis žodis ar žodžių junginys.

Plačiau terminas (lot. terminus – riba, siena) apibrėžiamas Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje: tam tikros žmonių veiklos srities sąvoką pavadinantis specialus žodis. Siekiama, kad terminas būtų vienareikšmis (jo reikšmė tiksliai fiksuota, apibrėžta ir nepriklausoma nuo konteksto), neturėtų sinonimų, papildomų emocinių atspalvių.

Terminas yra apibrėžimas, ne žodis.

Pasak Vilniaus universiteto doc. dr. Antano Smetonos, terminas yra ilgos mokslinės veiklos rezultatas, tai žodžių junginys, dažniausiai daugiareikšmis šalto proto bejausmis kūrinys. Kuo mažiau kuriant terminą buvo vadovaujamasi jausmais, tuo jis tikslesnis. Pavyzdys – simbolis-terminas H²O.

Terminų šaltinis yra mokslas ir technologijos.

Dauguma terminų yra specialistų ir tarptautiškumo rezultatas.

Terminas yra mikrosistemos dalis.

Jei neatsižvelgiama į sistemą, kuriai jis priklauso, terminas tampa arba bereikšmis, arba netikslus, bet kuriuo atveju savo funkcijų neatlieka.

Terminai – specialistų darbo įrankis.

Į visuomenės gyvenimo sritis svetimžodžiai pakliūva diegiant mokslo naujoves ir technologijas, ką nors reklamuojant ir parduodant, todėl labai svarbu, kiek laiko jie formaliai vartojami, kol specialistai pasiūlo, kokiu žodžiu įvardyti naują reiškinį, daiktą ar paslaugą, kad taptų terminais.

Dažniausiai kaltinami kalbininkai, kad nesiūlo lietuviškų atitikmenų, leidžia į vartoseną plūsti ir įsigalėti tokiems žodžiams, kurių didelė dalis visuomenės nė nesupranta, nežino jų reikšmės.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis skyriaus vedėjas dr. Alvydas Umbrasas teigia, kad terminų kūrimas yra specialistų dalykinės srities darbas, padedant lingvistams, kai reikia įvertinti specialistų siūlomo termino darybą, junginio sintaksę, semantiką.

Terminai yra žinių visuomenės disciplina.

Dabartinė Lietuvos visuomenė yra išsilavinusi, ji naudojasi daugybe naujų technologijų, todėl vartoja daug nuolat atsirandančių naujų žodžių. Kokie tai žodžiai? 99,99 proc. šių žodžių yra terminai.

Doc. Antanas Smetona teigia, kad kol tokie žodžiai vartojami tik dalykinėje srityje, jie būna terminai, bet išsiveržę iš jos ribų tampa terminžodžiais, „šalutine terminų produkcija“.

Terminai yra technologijų šaka.

Idealiu atveju Valstybinė lietuvių kalbos komisija turėtų aprobuoti visus į vartoseną pakliūvančius terminus, bet ji negali lįsti į specialistų darbo lauką. Specialių žinių ir informacijos perdavimas susietas su terminų išteklių kūrimu ir sklaida. Šis procesas neapsiriboja mokslu ir inžinerija, jis gyvybiškai svarbus teisei, viešajam administravimui ir sveikatos apsaugai.

Visuomenei reikia terminologinio darbo švietimo.

Projekto „Pointer“ ataskaitos (Pointer Final Report) skyriuje „Terminologijos svarba“ (THE IMPORTANCE OF TERMINOLOGY, surrey.ac.uk) teigiama: „Terminų plėtra ir sklaida yra mokslo politikos dalis“. Deja, Lietuvoje mokslo sklaida vertinama prastai, todėl kalbos apie terminijos prasmę rezultatų neduoda. Vien terminžodžių taisymas yra beprasmis.

Terminai – terminologinio darbo rezultatas.

Dažnai elektronine forma sukurtos terminų bazės tampa pagrindine terminų sklaidos priemone.

Šiandien dauguma dokumentų yra skirti specialistų komunikacijai, taigi jie parašyti specialiąja kalba, kurios 30–80 % (priklausomai nuo konkrečios srities ir nagrinėjamo teksto tipo) sudaro terminai. Terminologija, kuri gali apimti ir nekalbinius elementus, tokius kaip formulės, kodai, simboliai ir grafika, yra pagrindinė priemonė, kuria pateikiami ir įvardijami faktai, nuomonės ir žinios.

Tikslūs terminai padidina aiškumą – kitaip tariant, specialistų bendravimo kokybė labai priklauso nuo vartojamos terminijos kokybės, todėl terminija gali būti saugos, kokybės ir produktyvumo veiksnys.

Kas yra rutulgrybis?

Rutulgrybis* – rutulgrybinių šeimos aukšliagrybių genties augalas (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2019 m. sausio 31 d. protokolinis nutarimas „Dėl rekomendacijos „Dėl kai kurių grybų ir į juos panašių organizmų bei jų sukeliamų ligų lietuviškų pavadinimų“).

Jau girdėti pasipiktinimo šūksnių: „Ir kam šauna į galvą taip grybą pavadinti? Vėl tie kalbininkai su savo nesąmonėmis!“

Dabar jau žinome – ne kalbininkai kuria terminus.

Autorė yra Valstybinės kalbos inspekcijos vyresnioji inspektorė

_______________________

Alkas.lt pastaba: Tiktai nepagalvokite apie grybavimą…  Rutulgrybis – lot. Mycosphaerella pini arba Dothistroma septosporum –  grybelis sukeliantis spygliuočių, dažniausia pušų ligą – raudonžiedę spyglių degligę

Spausdinti