„Šventes švęsti turime, nes tai – svarbu visiems. Ypatingai šiuo metu dalintis laisve su pasauliu yra būtinybė, pareiga.

Laisvė yra mūsų identitetas, per kurį galime išlikti. Reikia skleisti šią žinią ir ją švęsti“, – valstybinių ir patriotinių švenčių svarba neabejoja…. (pirmas kalbėtojas).

Papročius kuria ir visuomenė

Istorikai patvirtina faktą, kad per pastarąjį dešimtmetį patriotiškumo ugdymas ir valstybiniai simboliai mūsų šalies visuomenei tapo itin svarbūs.

Eitynės, biografinės ir istorinės knygos, trispalvėmis dekoruoti aksesuarai, laužų deginimas ir partizanų dainų dainavimas, apie laisvės kovas primenančių muziejų lankymas – tai tik dalis veiklų bei detalių, vienijančių šiuolaikinę Lietuvos visuomenę, atstovaujamą skirtingų tautinių bendrijų.

„Mūsų užduotis yra ugdyti sveiką patriotiškumą, nes laisvė, kurią turime, labai daug kainavo“, – paskutinis pašnekovas, teininkas, šaulys T. Vagnorius.

Tam pritaria ir Oksfordo doktorantas A. Klimantas pabrėžiantis negalintis tėvynės laisvei būti abejingas, nes būtent ji jam dovanojo visas galimybes – studijuoti, keliauti, tobulėti, reikšti savo nuomonę, nebijoti.

„Nedvejodamas tai ginčiau“, – sako pašnekovas.

Savo krašto branginimą, pasak Strateginių sumanymų centro įkūrėjo Alko Paltaroko, skatina ir bendruomeniškumas.

„Noras švęsti patriotines šventes rodo visuomenės brandą.

Patys žmonės, o ne valdžia sukūrė ne vieną pakiliai nuteikiančią, pasididžiavimo jausmą kuriančią mūsų šalies paprotį.

Ir tai suteikia viltį, kad esant iš kaimyninės šalies kylančiam egzistenciniam pavojui, mes liksime vieningi.

Ir įvairių tautybių Lietuvos piliečiai parodo savo solidarumą“, – kalba ne vienos valstybingumo jausmui stiprinti skirto sumanymo autorius bei įgyvendintojas.

Dviguba šventė

Būtent Strateginių sumanymų centro bei jo partnerių sumanymu jau septynis metus Lietuvos patriotai vasario 16 – osios rytą renkasi kartu papusryčiauti.

Iškilmingas renginys kaskart svečius sukviečia vis į skirtingą garbingą sostinės vietą.

Pagrindinės renginių detalės – trispalviai maisto – kulinarijos bruožai, menininė programa ir simbolika.

Pusryčiuose šįmet, kaip ir ankstesniais metais, dalyvavo daugelis Lietuvoje žinomų verslo, kultūros, sporto, kariuomenės ir pramogų pasaulio, valstybinių institucijų atstovų.

Šįkart „Relais & Châteaux Stikliai Hotel“ vykusių iškilmių ambasadoriais tapo prof. dr.  Rimvydas Laužikas, advokatas Karolis Rugys, VDA profesorė Jolanta Talaikytė, VDU Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė Vilma Leonavičienė, verslininkas Robertas Juodka, primabalerina Olga Konošenko, operos solistas Rafailas Karpis, režisierius, skautas Paulius Tamolė, patriotinių akcijų lyderis Alkas Platarokas.

Ypatingam, skirtingas bendruomenes ir tautas vienijančiam renginiui, buvo paruošta ir speciali programa – grupės „Subtilus“ koncertas, trispavių papuošalų pristatymas, valstybingumo knygų paroda, mažųjų balerinų baletas, trispalvių pusryčių degustacija.

„Vasario 16 – oji yra valstybinė šventė, kuri turi pamatinę reikšmę mūsų demokratinei visuomenei.

Nepriklausomybės aktas nustatė, kad valstybės forma bus demokratinė. Tai suformavo tolesnę mūsų valstybės teisinę kryptį.

Šiuo aktu įprasmintas Lietuvos nepriklausomybės sumanymas, kurio puoselėjimas ir saugojimas vėliau lėmė, kad šiandien galime džiaugtis laisve bei turimomis teisėmis.

Tai ypač svarbu, kai matome, kaip greitai galima visko netekti, kokia trapi gali būti taika, nepriklausomybė.

Ši svarbi diena įkvepia vienybės, laisvės nuotaiką bei tapo tiek visuomeniniu, tiek ir teisiniu laisvės simboliu“, – neabejoja žinomas advokatas Karolis Rugys.

Vasario 16 – oji, pasak E. Kuckailio yra dviguba šventė, nes būtent tą dieną, tik skirtingais metais, įvyko esmeniai Lietuvos valstybingumui įvykiai.

Pirmasis – 1918 m., o antrasis – 1949 m. Būtent pastarųjų metų vasario 16 – ąją aštuoni partizanų vadai pasirašė svarbų dokumentą – deklaraciją.

Šiuo dokumentu buvo užtikrintas Lietuvos valstybės tęstinumas ir paskelbta lietuvių tautos valia atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę.

Kartu su kitais tuomet parengtais dokumentais, buvo sudarytas teisinis ir politinis Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindas, įteisintas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis kaip visuotinio rengto ginkluotojo pasipriešinimo organizacija, o Taryba – kaip vienintelė teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teritorijoje.

„1949 – ųjų įvykiai tapo stipriu tramplynu, rišančiu mūsų dvi nepriklausomybes – 1918 – ųjų ir 1990 – ųjų metų.

Partizanai padarė didžiulį gerą darbą ir mes įgijome dar vieną Lietuvos prezidentą.

Tai irgi reikia švęsti“, – neabejoja partizanų istorijos puoselėtojas, knygų autorius ir rekonstruktorius E. Kuckailis.