Penktadienis, 30 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Lietuvos mokslininkų atrastos „genų žirklės“ gali padėti ir Baltijos jūrai

www.alkas.lt
2024-02-26 08:00:14
0
Lietuvos mokslininkų atrastos „genų žirklės“ gali padėti ir Baltijos jūrai | am.lrv.lt

Lietuvos mokslininkų atrastos „genų žirklės“ gali padėti ir Baltijos jūrai | am.lrv.lt

Kiekvieną vasarą Baltijos jūros vanduo nusidažo ryškiai žalia spalva – ir vandenyje, ir ant kranto atsiranda nemalonų kvapą skleidžiančios dumblių sankaupos.

Nesinori ne tik maudytis, bet ir būti paplūdimyje.

Tačiau ne visi žino, kad jūros „žydėjimą“ daugiausiai sukelia trąšos, naudojamos žemės ūkyje.

Augalų apsaugos gaminiai taip pat keliauja vandenimis į jūras, pakenkia ekosistemoms ir kaupiasi maisto grandinėse, taip pat maistui naudojamuose gaminiuose.

Jų reikėtų žymiai mažiau, jeigu žemės ūkio augalai būtų atsparesni ligoms, mažiau priklausomi nuo papildomo tręšimo sintetinėmis trąšomis.

Pavyzdžiui, dabartinių kviečių laukiniai gentainiai buvo daugiamečiai, sugebėję augti didelio šalčio ir karščio sąlygomis, neariamoje ir netręšiamoje dirvoje.

Naujos genominės technologijos (NGT), pavyzdžiui, Lietuvos mokslininkų aktyviai tyrinėjamos „genų žirklės“, leidžia praeities genus labai tiksliu būdu sugrąžinti dabarties kultūriniams augalams, lengviau įtvirtinti norimos augalo savybės paveldimumą, gerokai sutrumpina naujų veislių sukūrimo procesą, palyginus su tradiciniais selekcijos būdais.

Sparti klimato kaita ir aplinkos užterštumas skatina kurti veisles daug greičiau. Tarkime, miesto medžiai – niekam nekyla abejonių, kokie jie reikalingi ir svarbūs.

Lietuvos mokslininkų atrastos „genų žirklės“ gali padėti ir Baltijos jūrai | am.lrv.lt
Lietuvos mokslininkų atrastos „genų žirklės“ gali padėti ir Baltijos jūrai | am.lrv.lt

Vasarą jie kenčia nuo drėgmės trūkumo, žiemą nuo išbarstomos druskos ir grybinių ligų. Žydėjimo metu pasklidusios ore žiedadulkės ne vienam sukelia alergines reakcijas.

Bet yra laukinių medžių rūšių, natūraliai prisitaikiusių augti druskingame dirvožemyje, sausros sąlygomis arba yra natūraliai atsparesnės grybinėms ligoms.

Šias savybes, pasitelkiant NGT, būtų galima suteikti miesto medžiams.

Pastaraisiais metais pasaulyje naudojant naujas genomines technologijas kuriamos atsparios ligoms, nepalankioms aplinkos sąlygoms, didesnio derlingumo ir maistinės vertės augalų veislės.

Tačiau apie šiuos augalus sklando daug nepagrįstų pramanų, pavyzdžiui, jie tapatinami su genetiškai modifikuotais gyviais (GMO), kurie yra neretai laikomi pavojingais žmogui ir aplinkai, tad NGT aplinkosauginė nauda dažnai lieka neįvertinta.

Mokslininkai teigia, kad pasitelkus pažangiausius genų inžinerijos būdus ir naujoves gyvų kūnų genome galima atlikti tokius pakeitimus, kad sukurtos naujos augalų veislės būtų geriau prisitaikiusios kovoti su klimato kaitos iššūkiais, joms reikėtų mažiau cheminių apsaugos priemonių nuo piktžolių, kenkėjų bei mažiau trąšų.

Lietuvos mokslininkų atrastos „genų žirklės“ gali padėti ir Baltijos jūrai | am.lrv.lt
Lietuvos mokslininkų atrastos „genų žirklės“ gali padėti ir Baltijos jūrai | am.lrv.lt

Tai prisideda prie Biologinės įvairovės, „Nuo ūkio iki stalo“ strategijų, Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo, pavyzdžiui, naudoti mažiau pesticidų.

„Naujomis genominėmis technologijomis sukurti augalai iš esmės skiriasi nuo genetiškai modifikuotų gyvių, nes jų genomuose indukuojami tik nedideli pakeitimai, kurie įprastai aptinkami ir gamtoje ar augalų atrinkėjų rinkiniuose“, – aiškina Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vadovas dr. Gintaras Brazauskas.

Šie pakeitimai leidžia suteikti augalui naudingų savybių, tokių kaip atsparumas patogenams ar geresnes maistines savybes.

Šiuo metu pasaulyje rinkai tiekiama vos keletas tokių augalų gaminių, tačiau artimiausiu laiku jų turėtų atsirasti gerokai daugiau.

Mokslines žinias apie juos kaupiančioje duomenų bazėje šiuo metu yra net 853 įrašai apie NGT augalus: ryžius, kukurūzus, kviečius, įvairias daržoves, vaismedžius.

Be to, pasak G. Brazausko, dauguma šių augalų atsparesni ligoms ar nepalankioms auginimo sąlygoms.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pasitelkus NGT kuriant naujas augalų rūšis atliekama ne genų modifikacija, kaip GMO gaminių atveju, kai į augalą įvedami papildomi genai, o esamų genų redagavimas (koregavimas).

Tam plačiausiai naudojama molekulinė CRISPR-Cas technologija, populiariai vadinama „genų žirklėmis“, kuri leidžia tiksliai redaguoti DNR seką.

Ši technologija atrasta tik 2012 m., o prie jos vystymo prisidėjo ir Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto mokslininkų grupė, vadovaujama prof. Virginijaus Šikšnio.

Vienas jos narių, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslo darbuotojas dr. Giedrius Gasiūnas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje NGT šiuo metu dar nėra plačiai vystomos, tačiau, esant tokiai galimybei, jos galėtų turėti reikšmingą aplinkosauginę ir ekonominę naudą.

„Tai sudarytų sąlygas didinti kultūrinių augalų atsparumą ligoms, sausroms ir šalnoms, derlingumą, maistinę vertę taip padedant išvengti su šiomis problemomis susijusių nuostolių ir aplinkos taršos.

Taip pat padėtų sumažinti pasėliams naudojamus žemės plotus ir palikti gyvybinės erdvės laukinei faunai ir florai“, – pastebi G. Gasiūnas.

Vienas iš galimų tikslų – sukurti veisles, kurios būtų atsparios Lietuvai specifinėms nepalankioms aplinkos sąlygoms vis labiau išryškėjančioms dėl staigios klimato kaitos.

Mokslininko teigimu, augalai, kuriuose yra išsivystę sudėtingi prisitaikymo prie klimato pokyčių mechanizmai, gali geriau pakelti nepalankias sąlygas.

Pasitelkiant genetinius ir genominius tyrimus buvo atskleisti genai, dalyvaujantys šiuose sudėtinguose mechanizmuose.

Daugelio tokių genų vaidmuo užtikrinant atsparumą vandens trūkumui, druskingumui, šalnoms jau įrodyti naudojant tradicinius augalų transformacijos būdus.

Žemės ūkyje naudojami augalai susiduria su ligų sukėlėjais virusais, bakterijomis, grybais. Išplitusios augalų ligos gali padaryti didžiulių nuostolių.

Tradiciškai kultūrinių augalų apsaugai sunaudojama milijonai tonų augalų apsaugos gaminių, kurie pasiekia ir žmogaus kūną.

Kai kurios augalų rūšys yra natūraliai atsparios ligoms, pavyzdžiui, yra obelų, nesergančių rauplėmis, dėl to jų nereikia purkšti fungicidais.

Išsiaiškinus ligas sukeliančio patogeno molekulinį veikimo mechanizmą ir kokie genai lemia atsparumą ligai, šios žinios galėtų būti panaudotos „genų žirklėmis“ kuriant ligoms atsparias naujas veisles.

Pasitelkus „genų žirklių“ technologiją genetiškai redaguoti kūnai JAV, Japonijoje, kai kuriose kitose pasaulio šalyse nėra vadinami GMO, kadangi svetimi genai juos kuriant nebuvo įterpti.

Tačiau Europos Sąjungoje pagal galiojantį teisinį reguliavimą jie būtų priskirti GMO.

Šiuo metu Europos Taryba svarsto Europos Komisijos pateiktą reglamento pasiūlymą dėl naudojant tam tikras naujas genomines technologijas gautų augalų ir iš jų gaminamo maisto bei pašarų reguliavimo.

Plačiau apie šį pasiūlymą galite sužinoti čia.

„Deja, ne visos šalys pripažįsta NGT potencialą ir kol kas taiko laikmečio neatitinkantį teisinį reguliavimą naujų veislių kūrimui“, – apgailestauja G. Brazauskas.

– Tai stipriai apriboja ES ir Lietuvos galimybes kurti naujas augalų veisles ir efektyviai reaguoti į klimato ir biologinės įvairovės nykimo krizes.

Tikiuosi, kad šiuo metu ES vykstančios viešos diskusijos dėl NGT teisinio reguliavimo, kurias palaiko ir 37 Nobelio premijos laimėtojai, leis pasiekti, kad NGT proveržis įvyktų ir mūsų šalyje.

Pasak dr. G. Gasiūno, sveikintina, kad Europos Sąjunga aktyviai dalyvauja šios srities tyrimuose ir veikloje, stengdamasi įdiegti regionui specifinius genomo redagavimo saugos ir etikos standartus.

Taip siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, padėti mokslininkams, ūkininkams ir verslininkams taikyti NGT.

Visuomenė, mokslininkai ir politikai turėtų dirbti kartu, kad minėti standartai atitiktų visų poreikius ir užtikrintų saugų ir ilgalaikį NGT naudojimą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Gyventojai pasisako už bioįvairovės didinimą, bet stokoja žinių kaip gali prisidėti
  2. Mokslininkų tyrimas – įtakingame mokslo žurnale
  3. Pokalbyje – netikėti mokslininkų patarimai jauniesiems mokslininkams
  4. Ekologinis žemės ūkis: gali būti pelningas?
  5. Stebimas azoto kiekio padidėjimas Baltijos jūroje
  6. Dėl žvejybos Baltijos jūroje galimybių vyksta derybos
  7. Mokslininkas paaiškino, kaip kasdienė buitis prisideda prie Baltijos jūros taršos
  8. Žalieji finansai – Lietuvos ateitis
  9. Žiedadulkės gali pakeisti vandens telkinių spalvą
  10. R. Karbauskio prašymu Seimui ir visuomenei bus pateiktos objektyvios žinios apie padėtį žemės ūkyje
  11. Maistas gali netapti atlieka: planuoti, mažiau vartoti, kompostuoti
  12. Rengiamos priemonės Baltijos jūros aplinkos būklei gerinti
  13. Jūrų muziejuje atidarytas Baltijos jūros gyvūnų centras
  14. Nuo alergijos gali apsaugoti bučinys šuniui
  15. JT susitikime – dėmesys Lietuvos miškams

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

V. Zelenskio ir D. Trampo susitikimas Ovaliajame kabinete
Ukrainos balsas

V. Zelenskis: Rusija daro viską, kad kitas galimas susitikimas būtų bevaisis

2025 05 30
Mitingas prieš nekilnojamojo turto mokestį
Pilietinė visuomenė

Birželio 10 d. – antrasis mitingas prieš NT mokestį

2025 05 30
Andrius Kubilius ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas su EK nariu A. Kubiliumi aptarė gynybos stiprinimą

2025 05 30
Prezidentas apdovanojo tėvus ir globėjus
Lietuvoje

Prezidentas apdovanojo nusipelniusius tėvus ir globėjus

2025 05 30
Šaltibarščių festivalis
Gamta ir žmogus

Didžiulė vėliava ant TV bokšto atidarė šaltibarščių šventę

2025 05 30
Eismo ribojimai
Lietuvoje

Per Vilniaus viršūnių susitikimą – eismo ribojimai

2025 05 30
Išrinkti vardai sostinės laivams
Gamta ir žmogus

Išrinkti vardai naujiems elektriniams sostinės laivams

2025 05 30
Žemės ūkis | zum.lrv.lt
Lietuvoje

Prezidentas pasirašė pataisas dėl valstybinės žemės naudojimo

2025 05 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie R. Tumino kūrybai įprasminti atidengta skulptūrinė kompozicija
  • Rimvydas apie R. Tumino kūrybai įprasminti atidengta skulptūrinė kompozicija
  • +++ apie V. Jakubonis. Motiejus Valančius – ne tautos žadintojas…
  • Rimvydas apie Žmogaus teisių gynėjai: puolimas prieš A. Valotką – tai ideologinis spaudimas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • V. Zelenskis: Rusija daro viską, kad kitas galimas susitikimas būtų bevaisis
  • Birželio 10 d. – antrasis mitingas prieš NT mokestį
  • Prezidentas su EK nariu A. Kubiliumi aptarė gynybos stiprinimą
  • Prezidentas apdovanojo nusipelniusius tėvus ir globėjus

Kiti Straipsniai

Turizmas | visalietuva.lt nuotr.

Turizmo poreikiai keičiasi: Lietuva ruošia žinovus naujoms kryptims

2025 05 30
Kaune bus pristatyta T. Medelio paroda „Pankai dar nemirė (Punk Is Not Dead)“ | ciurlionis.lt nuotr.

Kaune bus pristatyta T. Medelio paroda „Pankai dar nemirė“

2025 05 30
Knygos, skaitymas | pixabay.com nuotr.

Atnaujintame Skaitymo skatinimo veiksmų plane – dėmesys kritiškai mąstančiai ir kūrybingai visuomenei

2025 05 30
Nuo birželio 4 d. gyventojai Nacionalinėje bibliotekoje galės pasiimti nurašytas knygas | lnb.lt nuotr.

Nuo birželio 4 d. gyventojai Nacionalinėje bibliotekoje galės pasiimti nurašytas knygas

2025 05 30
Vilniaus universitetas | vu.lt nuotr.

VU pernai išdalijo rekordinį skaičių specialių stipendijų – kviečia teikti paraiškas ir šiais metais

2025 05 30
Darbą pradeda naujoji Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija | D. Rimeikos nuotr.

Darbą pradeda naujoji Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija

2025 05 30
Zarasai kviečia į parodos „Laukinės sienos – laikas" atidarymą

Zarasai kviečia į parodos „Laukinės sienos – laikas” atidarymą naujose erdvėse

2025 05 29
Vilnius | S. Žiūros nuotr.

Pradedamas įgyvendinti Vilniaus Žaliojo miesto veiksmų planas

2025 05 29
Geros kaimynystės ir bendruomeniškumo skatinimas – nuolatinis rūpestis | V. Daraškevičiaus nuotr.

Geros kaimynystės ir bendruomeniškumo skatinimas – nuolatinis rūpestis

2025 05 29
Parodos vizualizacija 2025 m. | dail. J. Zovės darbas

Kviečia virtuali paroda, skirta prof. Zigmui Zinkevičiui

2025 05 29

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie R. Tumino kūrybai įprasminti atidengta skulptūrinė kompozicija
  • Rimvydas apie R. Tumino kūrybai įprasminti atidengta skulptūrinė kompozicija
  • +++ apie V. Jakubonis. Motiejus Valančius – ne tautos žadintojas…
  • Rimvydas apie Žmogaus teisių gynėjai: puolimas prieš A. Valotką – tai ideologinis spaudimas
  • Dainius Razauskas apie V. Jakubonis. Motiejus Valančius – ne tautos žadintojas…
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vaisiai, kriaušė | pixabay.com, Hansbenn nuotr.

Kriaušės padovanos aibę vitaminų

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai