Sekmadienis, 13 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Mokslininkas paaiškino, kaip kasdienė buitis prisideda prie Baltijos jūros taršos

www.alkas.lt
2023-07-14 11:00:13
0
Vienkartinis plastikas | ztl.lt nuotr.

Vienkartinis plastikas | ztl.lt nuotr.

Mikroplastiko dalelės aptinkamos įvairiuose Lietuvos vandens telkiniuose.

Baltijos jūroje, prie kurios poilsiautojai kasmet plūsta atostogauti, jų kiekis – linkęs didėti, irimo laikotarpis – sunkiai apibrėžiamas, o poveikis – gali būti pražūtingas.

Mokslo žurnale „National Geographic“ rašoma, kad daugiau nei 80 proc. jūrų taršos sklinda iš sausumoje esančių šaltinių, pavyzdžiui, žmonių buities.

KU Jūros tyrimų instituto mokslininkas Arūnas Balčiūnas sako, kad taršos lygis didėja, nes dažnai plastiku teršiame to nė nežinodami.

„Antikos laikais nuskendęs laivas, pagamintas iš medžio, jūros dugne dar randamas iki šiol.

Taigi įsivaizduokite, jei tokia draugiška aplinkai medžiaga kaip medis gali išlikti jūrinėje aplinkoje tiek daug metų, kokį neapibrėžiamą laiką vandenyje išlieka sunkiai skaidomas plastikas“, – sako A. Balčiūnas.

Plika akimi nematoma tarša

Daugiau nei 90 proc. visų Baltijos jūroje aptinkamų mikrošiukšlių sudaro mikropluošto šiukšlės – įvairių spalvų, nuo kokio nors audinio, pakuotės ar maišelio nuplyšę fragmentai.

Mokslininko teigimu, tai labai mažos siūlelio formos mikroplastiko dalelės.

Visos jos dydžiu nesiekia net 5 mm, o kai kurios gali būti vos mikrometro dydžio, vadinasi, plika akimi žmogui – nematomos.

„Tokia tarša yra siejama su plastiku, dirbtiniu polimeru – žmogaus pagamintu junginiu, kuris atsidūrė jūrinėje aplinkoje.

Šios dalelės, pakliuvusios į jūrinę aplinką, joje išlieka labai ilgo laiko tarpą.

Be to, tai nėra organiniai junginiai, todėl jų skaidymas yra labai sudėtingas.

Dalelių kiekis vis didėja, o Baltijos jūros šiukšlių sriuba vis tirštėja“, – pasakoja A. Balčiūnas.

Vienas iš tiesioginio mikroplastiko poveikio pavyzdžių – jūros vandenį filtruojančių kūnų filtravimo kanalo užsikimšimas ir nebegalėjimas atlikti savo funkcijos.

Taip pat atsitinka ir planktoniniams kūnams, kurie savo virškinimo traktą prisipildo šiomis šiukšlėmis ir nebegali tinkamai gauti maisto medžiagų.

Baltijos jūra | am.lt nuotr.
Baltijos jūra | am.lt nuotr.

Jūrą teršiame to nesuvokdami

Pasak pašnekovo, nors labiausiai matoma tarša yra fiziškai paliekant šiukšles prie jūros, augančią mikroplastiko taršos tendenciją lemia ne tai.

Didžioji dalis mikroplastiko taršos daugiausiai susijusi su kasdieniame gyvenime aktyviai naudojamomis dirbtinėmis polimerinėmis medžiagomis.

„Šių medžiagų turi tam tikri audiniai, taip pat mūsų drabužiai.

Tai reiškia, kad kiekvieno drabužių skalbimo metu su nutekamaisiais vandenimis mes nuleidžiame tikrai didžiulius mikroplastiko, mikropluošto dalelių kiekius.

Svarbiausia sąmoningai suprasti savo veiksmų pasekmes, ir tik tada tarša gali pradėti mažėti“, – paaiškina KU Jūros tyrimų instituto mokslininkas.

Žinovas sako, kad dirbtinių polimerų yra labai daug, daugelis žmonių nesąmoningai juos įsigyja ir naudoja kasdienėje buityje.

Todėl prieš perkant drabužius reikėtų atkreipti dėmesį, iš ko jie yra pagaminti ir pagalvoti, ar tai nebus perteklinis, plastiko savo sudėtyje turintis gaminys.

Jūros valymo sumanymai – reikalingi

Baltijos jūra užteršta ne tik mikro šiukšlėmis, kurioms priklauso mikroplastikas, bet joje randama ir makro šiukšlių – įvairių nuskendusių žvejybinių tinklų, kurie laikomi antriniu mikroplastiko taršos šaltiniu.

Plastikas, iš kurio dažniausiai būna gaminami tinklai, yra veikiamas saulės radiacijos, fizinių jėgų, trinties, tuomet jis trupa ir iš jo atplyšta smulkios mikroplastiko dalelės.

Mokslininko teigimu, džiugu, kad per pastaruosius penkerius metus tenka stebėti, kaip vis daugiau žmonių ir įmonių atkreipia dėmesį į jūros užterštumo problematiką.

Pradedant nuo medžiagų atgavimo iš jūrinės aplinkos ir net aktyvaus jūros valymo išimant joje plūduriuojančias ar nuskendusias šiukšles.

Praėjusių metų rudenį bendrovė „Neste Lietuva“ kartu su asociacija „Nardymo akademija“ tuo metu vykusio Vilniaus maratono metu surengė iniciatyvą „Žingsnis dėl Baltijos“.

Jos metu surinkta daugiau nei 4500 eurų suma buvo skirta jūros švarinimui.

Birželio pradžioje „Nardymo akademijos“ narai leidosi į jūros dugną, iš kurio jau pavyko ištraukti nemažą kiekį žvejybinių tinklų.

Siekdama ir toliau prisidėti prie jūros švarinimo, „Neste Lietuva“ liepą ir rugpjūtį nuo kiekvieno kliento apmokėjimo, perkant degalus programėle, skiria 0,10 euro tolesniems sumanymo darbams.

„Tyrimai patvirtina, kad Baltijos jūros tarša mikroplastiku yra pasiekusi kritinį tašką.

Tai yra problema, kuri liečia mus visus, todėl labai svarbu, kad savo veiksmais judėtume link švaresnės jūros būklės.

Prie pokyčio prisidedame remdami jūros švarinimo darbus ir vykdoma kampanija skatindami kitus nelikti abejingais gamtą skausmingai paveikti galinčioms problemoms“, – teigia „Neste Lietuva“ vadovė Julija Matisonė.

Siekiant mažinti Baltijos jūros užterštumą, daugėja net tam tikrų raginimų iš Europos Sąjungos institucijų – priimamos direktyvos, kurios įpareigoja vartotojus mokėti už aplaidžiai tvarkomas savo šiukšles.

Dr. Arūnas Balčiūnas | Asmeninė nuotr.
Dr. Arūnas Balčiūnas | Asmeninė nuotr.

Vykdant panašius sumanymus ir aktyviai, o ypač sąmoningai, prisidedant prie užterštumo mažinimo A. Balčiūnas Baltijos jūrai numato teigiamus pokyčius.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Rengiamos priemonės Baltijos jūros aplinkos būklei gerinti
  2. Jūrų muziejuje atidarytas Baltijos jūros gyvūnų centras
  3. Kokiomis atliekomis nuklotas jūros dugnas?
  4. Stebimas azoto kiekio padidėjimas Baltijos jūroje
  5. Dėl žvejybos Baltijos jūroje galimybių vyksta derybos
  6. Klaipėda ruošiasi 89-ajai Jūros šventei
  7. „Negyvoji zona“ Baltijos jūroje – viena didžiausių pasaulyje
  8. Nuo spalio 15 d. įsigaliojo siauražnyplių vėžių gaudymo draudimas
  9. Lietuvos vandens telkinius papildė virš 6 milijonų vėgėlių
  10. Žuvyse ir moliuskuose buvo tiriamas gyvsidabris
  11. Mėlynosios vėliavos ženklu šią vasarą bus pažymėti 8 Lietuvos paplūdimiai
  12. Ruošiamasi stebėti žiemojančius paukščius
  13. Poilsiaujant Latvijoje – atidumas paukščiams

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius | vstt.lrv.lt nuotr.
Kultūra

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius

2025 07 12
Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones, įstaigas
Kalba

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones

2025 07 12
ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus
Gamta ir žmogus

ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus

2025 07 12
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis
Lietuvoje

Liberalas prašo Seime tirti Kauno mero ryšius

2025 07 11
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Darbai Klaipėdos atgimimo aikštėje juda į priekį

2025 07 11
Mopedas
Lietuvoje

Siūloma mopedų vairuotojams laikyti praktikos egzaminą

2025 07 11
„Bitė“
Lietuvoje

Laikinai neveiks kai kurios „Bitės“ paslaugos, ryšys nesutriks

2025 07 11
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Dėl valstybinių brandos egzaminų liberalai kviečia ministrę

2025 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie G. Navaitis. Švietimo šūdmalos
  • >Skutui apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • P.Skutas apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Bartas apie G. Navaitis. Švietimo šūdmalos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip susikurti jaukią užuovėją namuose?
  • Darbo stalas gali apie jus papasakoti daugiau, nei manote
  • Kad telefonas tarnautų ilgai ir patikimai
  • G. Navaitis. Švietimo šūdmalos

Kiti Straipsniai

Būstas | IKEA nuotr.

Kaip susikurti jaukią užuovėją namuose?

2025 07 13
Kompiuteris,užrašai

Darbo stalas gali apie jus papasakoti daugiau, nei manote

2025 07 13
Telefonas

Kad telefonas tarnautų ilgai ir patikimai

2025 07 13
Dirbtinis intelektas nuotr.

Kaip atpažinti DI sukurtą tikrovišką vaizdą?

2025 07 13
Šuo

Tyrimas atskleidė, kas lietuviams suteikia daugiausia saugumo

2025 07 13
Tris vasaros savaitgalius atgis senasis Kleboniškių kaimas | daugyvenesmuziejus.lt nuotr.

Tris vasaros savaitgalius atgis senasis Kleboniškių kaimas

2025 07 12
UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius | vstt.lrv.lt nuotr.

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius

2025 07 12
Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones, įstaigas

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones

2025 07 12
ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus

ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus

2025 07 12
LNM Istorijų namuose – šeimų savaitgalis: nuo karūnų gaminimo užsiėmimų iki dvaro šokių

LNM Istorijų namuose – šeimų savaitgalis: nuo karūnų gaminimo užsiėmimų iki dvaro šokių

2025 07 11

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie G. Navaitis. Švietimo šūdmalos
  • >Skutui apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • P.Skutas apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Bartas apie G. Navaitis. Švietimo šūdmalos
  • Naivus klausimas apie G. Navaitis. Švietimo šūdmalos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Gėlės Šiauliuose | Vitalio Lebedžio nuotr.

Šiauliai puošiasi margaspalvėmis gėlėmis

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai