Bankuose sąskaitas turintys, o ypač jose savo santaupas laikantys Lietuvos žmonės turėtų būti itin atsargūs – į jų pinigus nusitaikė ir bankai, ir valdžia. Paprasti piliečiai, kasdien besinaudojantys mokėjimo kortelėmis ir kitomis bankų paslaugomis, o ypač turintieji paskolų, jau moka bankams užkrautą „solidarumo mokestį“. Lyg to būtų maža, valdžia dar gviešiasi ir žmonių sąskaitose esančių santaupų – esą šias geriau būtų investuoti į gynybą. Arba, kitaip sakant, už žmonių santaupas valdžia norėtų nusipirkti tankų.

Bankų pelnas Lietuvoje išaugo dvigubai ir pasieks 1 milijardą eurų ar net daugiau

Panašu, kad žmonių pinigų nusavinimo procesai jau yra sparčiai pajudėję. Ir atrodo, kad jie prasidėję ne bet kur kitur, o pačiuose bankuose.

Ar ne keistai atrodo, kai ekonominės krizės akivaizdoje, kai viskas kone kasdien brangsta,  grasoma vis naujais mokesčiais, o žmonės be paliovos gąsdinami karu, mūsų šalyje veikiantys bankai toliau kraunasi milžiniškus pelnus?

Daugumos bankų pelnai vien per pastaruosius metus pasiekė neregėtas aukštumas – žmonėms skurstant, bankai lobsta. Vien per 2023-ųjų pirmuosius tris ketvirčius Lietuvoje veikiančių bankų bendras pelnas siekė 757,5 mln. eurų ir buvo net 2,2 karto didesnis negu per tą patį 2022-ųjų laikotarpį, kai siekė 342,9 mln. eurų pelno, o per visus 2022-uosius pasiekė 468 milijonus. Ankstesniais metais bankų pelno rodikliai buvo kiek kuklesni: 2021 metais bankų pelnas siekė 329 milijonus, o 2020 m. – 280 milijonų eurų.

Prognozuojama, kad šiemet suskaičiavus visus 2023-ųjų bankų veiklos rezultatus, išvysime šokiruojančius skaičius – bankų pelnas Lietuvoje pasieks 1 milijardo eurų ribą ar ją net viršys. Esame unikali šalis, kurioje bankuose gyventojai moka už kiekvieną krustelėjimą! Dažnai girdžiu iš žmonių, kad turime prasčiausias sąlygas bankuose iš visų Europos šalių gyventojų.

Panašu, kad valdantieji liberalkonservatoriai dirba bankams ir atstovauja bankininkus

Akivaizdu, kad bankų apetitas auga sulig kiekvienais metais! Arba yra tiesiog proporcingas Lietuvos žmonių gyvenimo kokybės prastėjimui – kuo blogiau žmonės gyvena ir yra smaugiami įvairių ribojimų bei gniuždomi valdžios bauginimų, tuo didesnius pelnus skaičiuoja ne kas kitas, o bankai.

Matome, kad vos per ketverius metus bankų pelnai patrigubėjo. Ir jie su kiekvienais metais tik dar labiau augs, nes valdančioji dauguma galimai ir dirba ne kam kitam, o pirmiausia – bankams. Ir atstovauja veikiausiai bankininkams. Faktai apie jų augančius pelnus leidžia daryti ir tokias išvadas.

Įteisintas draudimas išmokėti atlyginimus kitaip nei tik pervedant juos į darbuotojų sąskaitas, pensijų išmokėjimas tik į sąskaitas, ribojimai atsiskaitant grynaisiais ir daugybė kitų įstatymais apibrėžtų absurdiškų dalykų Lietuvos gyventojus varo į bankų glėbį ir kontrolę, o šie, žinoma, nemokamai paslaugų neteikia ir pelnosi nuo kiekvieno pavedimo, pinigų išėmimo ir visų kitų operacijų, jau net nekalbant apie naudojimąsi tais pinigais, kurie yra žmonių sąskaitose.

Bankų „solidarumo“ mokestį moka visai ne bankai

Matyt, galime tik pasidžiaugti, kad lietuviai yra tokie turtingi, kad gali savo sunkiai uždirbtais pinigais pasidalinti su bankais!

Net nereikia didelės analizės norint suprasti, kas lėmė išaugusius bankų pelnus.

Būsto paskolos Lietuvoje brangiausios visoje Europoje. Jei žmogus nori pasiimti paskolą būstui, tai Lietuvoje veikiantys bankai nuo jo numaus paskutines kelnes – jaunos šeimos apie nuosavą būstą dabar gali tik pasvajoti!!!

Apie vartojimo paskolas jau net ir nėra ką kalbėti.

Jau net ir visą mūsų ekonomiką įsukančios paskolos verslo vystymui pas mus taip pat yra vienos iš brangiausių Europoje, tad verslai lėšas savo investicijoms jau skolinasi užsienio bankuose.

O ir eilinių operacijų bankuose įkainiai stiebiasi vis aukštyn.

Tai kaip bankų pelnas neaugs, o žmonių skurdas nedidės? Tiesiog taip užprogramuota. Pabrėžiu, kad valdantiesiems bankus užkrovus „solidarumo“ mokesčiu, įvyko tai, kas ir buvo prognozuota: – šį mokestį moka visai ne bankai, o paprasti žmonės – bankai iš jų pinigus „solidarumo“ mokesčiui surenka per padidintus savo paslaugų įkainius ir žvėriškai iškeltas paskolų palūkanas. – Ir bankai dar drįsta viešai skųstis, kad jie yra „vargšeliai“, nes moka „solidarumo mokestį“, taip dalindamiesi gėriu su žmonėmis!

Ar neatrodo, kad šis bankų solidarumo mokestis jau pavirto į gerą schemą bankams tyliai nurašyti iš žmonių kišenių santaupas ir taip lengva ranka padidinti savo pelnus Lietuvos žmonių gerovės sąskaita?“

Laikas galvoti apie valstybinio banko steigimą!

Lietuvos valdantiesiems būtina nedelsiant imtis realių veiksmų ir pagaliau pradėti ginti ne bankininkų, o Lietuvos žmonių interesus. Laikas galvoti apie tai, kaip mūsų šalyje turėtų atsirasti toks bankas, kuris siektų ne „nugręžti“ žmones, o teiktų paskolas palankiomis sąlygomis būsto įsigijimui bei verslų vystymui.

Vienas iš būdų pažaboti įsisiautėjusius skandinaviškus komercinius bankus – valstybinio banko įsteigimas. Vis tik nėra nė mažiausių vilčių, kad tokį banką įsteigtų šioji Ingridos Šimonytės Vyriausybė.

Šios Vyriausybės ministrai geba galvoti tik apie tai, kaip nuskurdinti žmones: jau net pasigirdo siūlymų pirkti tankus už žmonių santaupas. Tai ko galima tikėtis iš tokios valdžios, kuri ne rūpinasi žmonėmis, o taikosi į jų pinigines?

Man labai gėda dėl tokios mūsų valdžios ir jos užmojų. Bet tokia valdžia – mūsų pačių žmonių valia. Rinkimuose daug žmonių balsavo už liberalkonservatorių koalicijos partijas ir per mažai žmonių savanoriškai pasirinko tapti stebėtojais ir stebėjo rinkimus, siekdami apsaugoti mus nuo balsų klastojimo!

Todėl kitais kartais, kurie šiemet bus net trys – būtina rinktis kur kas atsakingiau ir būti kuo aktyvesniais per rinkimus! Tikiuosi, jau dauguma iš mūsų įsitikino, kad už klaidas prie balsadėžių susimokame savo pačių uždirbtais pinigais. Sąžiningiems rinkimams Lietuvoje užtikrinti reikalingi apie 4.000 papildomų tinkamai apmokytų stebėtojų. Siekis vienas – būtina užtikrinti, kad rinkimai vyktų skaidriai.

Bankų pelnas Lietuvoje:

2023 m. – < 1 mlrd. Eur*

2022 m. – 468 mln. Eur

2021 m. – 329 mln. Eur

2020 m. – 280 mln. Eur

*prognozė