M. Puidokas. Landsbergių vedini Apokalipsės raiteliai jau Lietuvoje!?

Įsitraukę į piarinį tapininį ažiotažą, sukeltą Bayraktar TB2 pirkimo ir sekdami Ukrainos karo naujienas mūsų šalies žmonės nepastebi, kas vyksta jiems po nosimi.

Vaizdingai tariant, liberalkonservatorių apokalipsės raiteliai vandenį katile vis labiau kaitina, bet apakintos siaubingo karo ir jo dėka sumaniai naudojamos dūmų uždangos varlytės nepastebi, kad yra lėtai verdamos.

Pabusti, suprasti kas vyksta ir iššokti iš puodo laiku galimybių kasdien vis mažėja…

Lietuva iš visų Europos šalių yra blogiausioje ekonominėje padėtyje. Lyderiaujame pagal infliaciją ir kainų augimą.

Maisto kainos Lietuvoje išaugo drastiškiausiai iš visų ES šalių, tačiau nedaromi kompleksiniai veiksmingi sprendimai, siekiant efektyviai padėti žmonėms ir šalies ekonomikai.

Sunku suvokti, kodėl neieškoma būdų reaguoti į kasdien blogėjančią šalies ekonominę padėtį ir augantį žmonių skurdą.

Liberalkonservatorių lyderiai Vilniuje rinkos savireguliacijos galias seniai garbina kaip stabą. Skaudu stebėti, kai istoriškai galingos pasaulinės krizės akivaizdoje mąstoma taip pat sekliai ir tikima, kad rinka viską sureguliuos ir išgelbės šalies žmones bei ekonomiką.

Realybė tokiems stabų garbintojams ir karštame vandenyje apsnūdusioms ,,varlytėms” smogia žiauriai ir negailestingai.

Nestandartinėse ekonominių krizių situacijose būtinas greitas ir sumanus Vyriausybės darbas bei aktyvus valstybės įsitraukimas, siekiant suminkštinti žmonėms ir valstybės ekonomikai tenkančius smūgius.

Tokiais atvejais nėra laiko laukti stebuklų ir mokytis iš savo klaidų. Būtina atidžiai stebėti sėkmingus sprendimus priimančių šalių veiksmus ir, juos adaptavus prie mūsų specifikos, taikyti Lietuvoje.

Daugelis Europos valstybių daro viską, kad kuo labiau amortizuotų ir sumažintų kainų augimą. Jose priiminėjami jau treti ar net ketvirti ekonominės ir socialinės pagalbos paketai, o Lietuvoje net ir pirmo normalaus pagalbos paketo iki šiol nėra.

Turime priimtus tik atskirus, daugiausiai nesistemingus veiksmus, kurie bendros dramatiškai blogėjančios padėties nesprendžia.

Apokalipsės raiteliai, vedini Landsbergių, kariauja pergalingus karus su Kinija, Baltarusija ir Rusija, bet tyliai pamiršta verkia Tėvynė Lietuva…

Juk ekonominės rimtos bėdos Lietuvoje prasidėjo gerokai iki karo Ukrainoje pradžios. Panagrinėkime trumpai esminius sektorius, kurie svarbūs mums visiems ir kurie labiausiai daro įtaką visų gaminių ir paslaugų kainų augimui.

Naudosime elektrą ar grįšime į balanos „gadynę“!?

Šiuo metu elektros rinkoje vyrauja visiškas chaosas. Kaip neseniai  pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, „likus mažiau nei dviem savaitėms iki galutinio nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo, jo vis dar nepasirinko 309.600, arba 42% antrojo etapo vartotojų”.

Vadinasi, realiai nepasirinkusiųjų procentas dar didesnis, nes į antrą etapą įtraukti ne visi namų ūkiai. Žmonės intuityviai suvokia, kad kažkas su tais tariamai nepriklausomais elektros tiekėjais nėra gerai, todėl bijodami suklysti ir nepasitikėdami – renkasi nesirinkti.

Tiesa, tai nepasirinkusiųjų neišgelbės – kaip prognozuojama, elektros kaina galutiniam vartotojui gali brangti nuo 50% iki trijų kartų.

Vienintelė gana utopinė viltis – patys elektros tiekėjai susizgribs minti vartotojų užmintą mįslę ir darys spaudimą apokalipsės raitelių Vyriausybei, kuri minimaliai prisideda prie kainų reguliavimo.

Kol gyventojai galvoja, ką daryti su elektros tiekėju, verslas jau patiria elektros rinkos liberalizavimo pasekmes. Jam elektros kaina jau dabar yra drastiškai išaugusi.

Atitinkamai auga gamybos ir galutinio gaminio kaina. Tą neabejotinai visi spėjome pajusti „savo kailiu“.

Taigi iš esmės teigiamas liberalizavimo procesas buvo pradėtas kaip visada visiškai netinkamu laiku. Blogiausia, kad vartotojas net negali atskirti, ar kainos pakilo dėl nuo mūsų nepriklausiančių aplinkybių, ar dėl liberalizavimo proceso.

Valdantieji nesugeba to paaiškinti, o skandalas su valstybinės įmonės Ignitis elektros kainų viražais galutinai sužlugdė paskutinius vartotojų pasitikėjimo likučius.

Kas Lietuvos gyventojų laukia vėlų rudenį ir žiemą? Užteks pajamų užsimokėti už brangstančias paslaugas, ar teks atjungti elektros prietaisus, taupant žiebti žvakes ir grįžti į senuosius balanos laikus!?

Automobilių degalai – prabangos prekė ar būtinybė?

Praėjusią savaitę benzino kainos Lietuvoje perkopė 2 eurų ribą. Tai komentuodama apokalipsės raitelė, finansų ministrė Gintarė Skaistė pasakė, kad Vyriausybė neketina sekti kitų Europos šalių pavyzdžiu ir mažinti degalų akcizų, taip reaguojant į sparčiai kylančias jų kainas.

Ar nebus čia paslėptas siekis augančiomis degalų kainomis mažinti miestuose piko valandomis susidarančias automobilių spūstis? Juokas pro ašaras…

Tuo tarpu kitos šalys rūpinasi savo žmonėmis, mažina akcizą ir stengiasi palaikyti kuo mažesnę degalų kainą.

Pavyzdžiui, Vengrija įšaldė degalų kainų augimą, Lenkija sumažino akcizą degalams (to paties antiinfliacinio skydo dalis – sumažintas PVM dujoms, šilumai ir elektrai).

Vokietija, skatindama naudotis viešuoju transportu įvedė nors ir laikiną, 9 eurų mėnesinį tarifą kelionėms geležinkeliais.

Lietuva viena tų šalių, kur degalų  kaina aukščiausia, nes globalios krizės sąlygomis viskas paliekama savireguliacijai.

Jeigu tokios priemonės įmanomos, kai šalis išgyvena ekonominio klestėjimo ir ramybės laikotarpį, tai epinės krizės sąlygomis toks aplaidus nereagavimas – ekonominė savižudybė.

Ekonomikos laivas sugedusiu varikliu paliktas plaukti siautėjančios kainų kilimo audros sąlygomis. Akivaizdu, kad tokiu atveju ekonomika eina iš proto, nes verslas rūpinasi tik savo išgyvenimu ir kainų didinimu, o ne gyventojų gerove.

Tokiomis sąlygomis pati valstybė vienareikšmiškai privalo pasirūpinti savo šalies gyventojais. Tokia pareiga. Vadovėlinės tiesos, bet jos apokalipsės raiteliams nei motais…

Gal jie kitaip mąsto ir jų tikslai kiti?

Ar nuo rekordiškai augančių šildymo kainų išgelbės globalinis atšilimas?

Išaugusios gamtinių dujų kainos ir gerokai pabrangęs šildymas jau šiemet gyventojams kėlė šoką ir privertė ploninti pinigines.

Ateityje, nors ir žadamos dalinės kompensacijos, tai neatsvers prastėjančios situacijos.

Prognozuojama, kad šildymo kaina dar augs kelis kartus. Verslui jokių kompensacijų nežadama, taigi tai neišvengiamai iššauks dar didesnį visuotinį kainų augimą.

Žmonių perkamoji galia nedidės, nes atlyginimai taip sparčiai neauga kaip gaminių ir paslaugų kainos.

Rezultatas nuspėjamas: didės infliacija, nuvertės euras, mažės perkamoji galiu, o vis daugiau žmonių patirs skurdą.

Net ir norėdami taupyti šilumos sąskaita dauguma gyventojų to negalės daryti, nes centralizuotas šildymas tiekiamas nepriklausomai nuo butų savininkų/nuomininkų perkamosios galios.

Ne tiek daug namų ūkių turi įsirengę autonomines šildymo sistemas. Dar nemaža dalis senesnės statybos daugiabučių nėra susitvarkę šilumos punktų, dėl ko patiriami didžiuliai šilumos nuostoliai.

Gerai, kad Vyriausybė nors ir pavėluotai sureagavo ir pradėjo skatinti netvarkingų šilumos mazgų atnaujinimą senos statybos daugiabučiuose, dalinai prisidedant finansiškai.

Kas lieka kitiems!? Viltis ir melstis, kad orai vis tik šyla ir tinkamai vidaus temperatūrai palaikyti neprireiks viso gaunamo atlyginimo.

O jei pažiūrėjus rimčiau? Ima atrodyti, kad Landsbergių vedini liberalkonservatorių apokalipsės raiteliai siekia leisti išsipildyti Klauso Švabo pranašystei: „Nieko neturėsite ir būsite laimingi“?

Juk neišgalintys susimokėti už paslaugas žmonės pradės praradinėti savo būstus. Sunku net įsivaizduoti, kas laukia tų, kurie net neturi nuosavo gyvenamo ploto ir yra priversti nuomotis…

Ar ,,vergams” Lietuvoje reikalingi ir pinigai!?

Retas Lietuvos gyventojas pajėgia susitaupyti pinigų pirmam būstui ir jį įsigyti be paskolų iš bankų. Labai daug šeimų turi būsto paskolas.

Infliacijai augant ir užsitęsiant būtent šios šeimos gali susidurti su paskolų įmokų mokėjimo sunkumais, nes prognozuojamas palūkanų normos augimas. Didžioji dalis būsto paskolos turėtojų yra pasirinkę ne fiksuotą, o kintamą palūkanų normą.

Įprastai bankų siūloma fiksuota palūkanų norma yra gerokai didesnė, nei tuo metu galiojanti kintamoji palūkanų norma. Žmonės renkasi laikiną geriausią sprendimą ir viliasi…  Jiems palūkanos perskaičiuojamos du kartus per metus.

Kaip aiškina Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, „palūkanų normų didėjimas – kova su infliaciniais procesais, kad būtų išsaugota gyventojų reali perkamoji galia“.

Ką tai reiškia? Žmonės mokės daugiau bankams ir mažiau įpirks vis labiau brangstančių gaminių bei paslaugų.

Ar nenutiks taip, kad būstų savininkai bus priversti palikti savo namus? Vėl ta pati „nieko neturėsite ir būsite laimingi“ koncepcija?…

Vyriausybė taip pat nuolatos skolinasi, o valstybės skola jau pasiekė 24 milijardų eurų. Mokamos palūkanos už valstybės paskolas netrukus taip pat ženkliai padidės.

Lietuvos pasiekti rekordiniai infliacijos rodikliai verčia suabejoti ar visos skolintos lėšos naudojamos tikrai efektyviai.

Lieka sarkastiškai prisiminti didįjį machinatorių Ostapą Benderį ir jo įžymiąją frazę: „Kisa, kam tau pinigai, jei tu neturi fantazijos?“

Kyla klausimas ar Lietuvos gyventojai vis dar laikomi laisvais ir pilnateisiais piliečiais!?

O gal į mus žvelgiama kaip į vergus, kuriems nereikalingi pinigai!?

Liberalkonservatorių valdžios spjūvis į veidą vaikų ketinančioms susilaukti šeimoms

Lietuva – sparčiausiai nykstanti šalis pasaulyje, bet siekiama dar labiau pabloginti padėtį! Prioritetas politinėje darbotvarkėje – norma paversti vienalytes poras, kas veda valstybę į degradaciją ir garantuotą išnykimą.

Išmokos už tik gimusį kūdikį ir jo auginimą iki dviejų metų jaunoms mamoms stipriai mažinamos!!! Visa tai daroma Lietuvą purtančios globalios ekonominės krizės sąlygomis.

Kaip manote, ar tokie pakeitimai dabartinėje situacijoje įkvėps jaunus žmones susilaukti vaikų? Ar jie jausis saugūs, matydami, kad dabartinei valdžiai rūpi sukurti švabinį pakeistų vertybių pasaulį?!

Pateikiu tikslius skaičius: jei mama renkasi auginti vaiką du metus, pirmais metais išmoka mažėja nuo 55 proc iki 45 proc., o antrais metais išmoka mažėja nuo 31 iki 25 proc.!

Vyriausybė sako, kad viskas bus geriau, bet to argumentuotai paaiškinti ir nuraminti žmones negeba. Gal neįmanoma pateikti tai ko nėra?

O gal vis tik supranta, kad žmonių savais ,,makaronais” neįtikins? Juk naujoviškas sąlygas atitikti ir vaikus imti auginti tėčiams realiame pasaulyje bus dažnai neįmanoma.

Per pirmus du metus formuojamas pagrindas visam vaiko gyvenimui, o norima skurdinti jaunas šeimas ir siekiama mamas kuo greičiau išstumti į darbo rinką, nors visiškai neišspręsta darželių problema – jų vis dar trūksta! Darželių pritaikytų auklėti vaikus iki 3 metų su žiburiu nesurasi.

Mano pačio šeimos ir daugybės kitų šeimų patirtis – eilė vaikui eiti į darželį ateina vaikui sulaukus beveik 5 metų!!! Laipsniškas sąlygų bloginimas veda į dar didesnę ir gilesnę demografinę krizę.

Tuo tarpu, kai valdant socialdemokratams 2007 metais motinystės išmokos buvo padidintos, Lietuvoje sulaukėme vaikų gimimo bumo.

Valstybės parama šeimoms leidžia jaustis saugiau ir ramiau planuoti vaikų gimimą. Deja, konservatoriai kaip ir tuo laiku (valdė 2008-2012), ir dabar tik mažina paramą.

Naujame projekte atsirado 18 mėn. terminas vaiko auginimui, nors čia tik dar viena dūmų uždanga, leidžianti žongliruoti skaičiais!

Ja siekiama apdumti akis visuomenei ir Seimo nariams, kad paklusniai sutiktų su tariamai geromis naujovėmis.

O iš tiesų siunčiamas nedviprasmiškas signalas: negimdykite vaikų! Registravau pataisą bent jau nukelti šias ydingas pataisas iki 2024 metų, bet svarstymas Socialinių reikalų ir darbo komitete parodė, kad norima ją atmesti ir jokių argumentų negirdima.

Apokalipsės raiteliai jau pasiekė Lietuvą?

Kaip matote – brangsta ir brangs viskas. Vyriausybė blaškosi, o Seimas dėl valdančiųjų liberalkonservatorių arogancijos ir ciniško valdymo – jau skilo į dvi dalis.

Visa tai vyksta istorinės krizės sąlygomis. Straipsnyje detaliau net nepaminėjau kitų liberalkonservatorių valdžios „perliukų“: planuojamo įvesti visuotinio nekilnojamo turto mokesčio, mažinamų žaliųjų zonų, žūtbūtinio siekio įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystes ir, žinoma, dekriminalizuojant narkotikus paversti tautą apsirūkiusiais, apdujusiais, nemąstančiais, lengvai valdomais avinais.

Kas galėjo nuspėti, kad greta Laisvės partijos vedlės narkotikų dekriminalizacijos projekte kaip pataisų projekto autoriaus puikuosis Gabrielius Landsbergis!?

Šie apokalipsės raiteliai tarsi rodo mums, kad Apokalipsės pranašystės ima pildytis greičiau, nei galima buvo tikėtis.

Nors… Istorija linkusi kartotis ir tik žmonių užmaršumas leidžia prie valstybės vairo atsidurti tiems, kurie kartą jos vos nepaskandino.

Lieka tikėtis, kad blogėjanti ekonominė padėtis pažadins vis daugiau miegančiųjų ir žmonės pradės mąstyti ne įtakotukų ar TV kalbančių galvų sąvokomis, o įjungs savo kritinį mąstymą.

Noriu tikėti, kad su Dievo pagalba turime galimybę išsigelbėti ir dar liko trupinėlis laiko, kad varlytės pabustų ir laiku iššoktų iš kaistančio puodo…