Seimui ketinant šiandien, balandžio 20 d. svarstyti naujojo bankų pajamų mokesčio, vadinamo laikinuoju solidarumo įnašu, projekto pateikimą, Lietuvos bankų asociacija (LBA) prašo parlamento jam nepritarti. Įstatymas sukurptas skubotai, pažeidžia Konstituciją ir ignoruoja šalies didžiuosius bankus prižiūrinčio Europos centrinio banko (ECB) įvardytas grėsmes.
Šalies didžiausius ir ištikimiausius investuotojus ypač liūdina, kad dar vienas Konstituciją pažeidžiantis chaotiškas sumanymas papildomai apmokestinti sektorių tarptautinių investuotojų akyse griauna Lietuvos, kaip patikimos valstybės, turinčios skaidrią bei prognozuojamą mokesčių aplinką, įvaizdį.
Naujausią išvadą dėl projekto pateikęs Seimo Teisės departamentas akcentavo, kad mokestiniai įstatymai turi įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos, tuo metu projekte numatyta įsigaliojimo data – 2023 m. gegužės 1 d.
Esminės kritikos projekto turiniui anksčiau išsakė ECB ir Konkurencijos taryba (KT), tačiau į jų pastabas nebuvo atsižvelgta. ECB vertinimu, projektas negali būti svarstomas neatlikus išsamios ir objektyviais duomenimis pagrįstos galimų neigiamų padarinių bankų sektoriui analizės.
KT akcentavo būtinybę dėl siūlomo naujo sektorinio mokesčio konsultuotis su Europos Komisija (EK). Projektu nustatomas naujas mokestis praktiškai reiškia neteisėtą valstybės pagalbą vienoms ūkio subjektų grupėms kitos, t. y. bankų, sąskaita. Tačiau projektas Seimui teikiamas jo nesuderinus su EK.
Teisingumo ministerija konstatavo, kad mokestį norima taikyti visiems 2023 metams, kas reikštų bandymą įvesti apmokestinimą grįžtamąja galia. Tai prieštarauja teisės principams.
Ši į finansų įmones nutaikyta mokestinė iniciatyva, Seimo salę pasieksianti po pusantro mėnesio nuo pirmojo viešo jos pristatymo – nebe pirmoji tokia: Lietuvoje veikiantys bankai nuo 2020 m. moka į biudžetą trečdaliu didesnį pelno mokestį nei visi kiti ūkio subjektai, 20 proc. vietoje įprastinių 15 proc. Įvestas kaip laikinas, 2021-aisiais šis mokestis tapo nuolatiniu.
Savo pastabas dėl šio kompleksiško, ekonomikai ir šalies finansiniam stabilumui kenksmingo projekto LBA pateikė vos per kelias dienas – trumpas terminas buvo nustatytas motyvuojant skubos tvarka.
Rengėjų prašyta pratęsti pastabų pateikimo terminą ir pateikti informaciją apie planuojamus indėlių draudimo įmokų pakeitimus, kad būtų galima sistemiškai įvertinti pokytį. Tačiau informacijos negauta, o į didžiąją dalį esminių pastabų nebuvo atsižvelgta.
