Kai kuriems neretu atveju patyrus stresą tenka susidurti su tokiais virškinimo sutrikimais kaip pykinimas, viduriavimas, pilvo pūtimas ar vidurių užkietėjimas. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kad tai natūralu, nes nors ir gali pasirodyti neįprastai, mūsų nervų sistema išties turi daug įtakos virškinimo pokyčiams. Ji pataria, kaip palengvinti šiuos nemalonius požymius.

Žarnynas – mūsų „antrosios smegenys“

Iš smegenų siunčiami streso impulsai pirmiausiai pasiekia žmogaus žarnyną, pasakoja vaistininkė Elvyra Ramaškienė. Anot jos, ne veltui galima išgirsti palyginimą, kad žarnynas yra tarsi mūsų „antrosios smegenys“.

„Kartais žmonės kreipiasi į vaistininkus, ieškodami atsakymo į klausimą, ką daryti, kai iš streso pradeda pykinti. Stresas sulėtina mūsų skrandžio veiklą, dėl to maistas ne tik apdorojamas lėčiau, bet ir taip sukelia pykinimą. Tuo tarpu kitiems iš streso gali visiškai sustoti žarnyno veikla, ko pasekmė – užkietėję viduriai. O vienas dažniausių atvejų – viduriavimas, kai dėl streso mūsų žarnynas greitai susitraukinėja ir stengiasi kuo greičiau viską iš savęs pašalinti“, – pasakoja E. Ramaškienė.

Streso metu labiau norime cukraus

Vaistininkė pasakoja, kad pakilus streso lygiui mes nesąmoningai norime maisto gaminių, kuriuose būtų daugiau transriebalų ir cukraus. Ji prabrėžia, kad stresuojant šie maisto gaminiai gali tik dar labiau pabloginti virškinimo sistemos darbą.

„Vietoje to rinkitės maisto produktus, kuriuose gausu omega-3 rūgščių, magnio ir vitamino C. Pavyzdžiui, valgykite lašišą, nes joje esančios omega-3 rūgštys prisideda prie nuotaikos pagerinimo. Migdoluose yra gausu magnio, kuris palaiko nervų sistemą, o citrusiniuose vaisiuose yra daug vitamino C, kuris gali padėti sumažinti dėl streso pakilusį kraujospūdį. Taip pat norėdami palengvinti viduriavimą, valgykite bananus, jei užkietėjo viduriai – išbandykite linų sėmenis, o pykinant – imbierą“, – pasakoja E. Ramaškienė.

Valgykite dažnai ir lėtai

Pasak vaistininkės, svarbu ne tik maistas, kurį renkatės įtemptesnių dienų metu, bet ir tai, kaip valgote. Ji įvardija svarbiausias taisykles, kurių reikėtų ne tik neapleisti streso metu, bet ir laikytis kasdien:

„Streso pasekmės žarnynui gali būti dar rimtesnės, jeigu valgysite nedėmesingai. Pirmiausia, neskubėkite valgant – valgykite lėtai ir gerai sukramtykite kiekvieną kąsnį. Nepersivalgykite – tai galite padaryti sumažindami pagrindinių dienos valgių porcijas ir vietoje vieno sotaus valgymo per dieną, paskirstydami maistą į 5 valgius – pusryčius, pietus, vakarienę ir du užkandžius. Visa tai suteiks jūsų žarnynui stabilumo“, – pasakoja E. Ramaškienė.

Profilaktiškai – probiotikai

Vaistininkė pasakoja, kad streso poveikį virškinimui gali padėti suvaldyti ir tokie prevenciniai veiksmai kaip sąžiningas probiotikų vartojimas.

„Galima rasti daug patarimų, kaip gydyti virškinimo sutrikimus, tačiau iš tiesų norėtųsi pasidalinti patarimais, kaip šiuo metu palengvinti žarnyno veiklos darbą. Čia geriausiai gali padėti probiotikai, kurie padeda palaikyti normalią virškinamojo trakto veiklą, taip pat stiprina imunitetą. Tai padės išvengti didesnių virškinimo pokyčių ištikus stresui“, – pasakoja E. Ramaškienė.

Mankšta – tiek virškinimui, tiek gerai nuotaikai

Fizinis aktyvumas mūsų kūną veikia dvigubai, pasakoja vaistininkė. Anot jos, jis tiesiogiai daro įtaką tiek mūsų nervų sistemai, tiek žarnynui.

„Pirmiausia, mankšta ir joga paskatina mūsų smegenyse endorfinų išsiskyrimą, kurie malšina skausmą, pagerina mūsų nuotaiką ir sumažina stresą. Taip pat, susiduriant su tokiomis virškinimo problemomis kaip vidurių užkietėjimas, patariama mankštintis. Tik, žinoma, norint efektyvesnio poveikio, geriausia apie tai pasitarti su treneriu. O jau tuomet galėsite džiaugtis  ne tik pagerėjusia virškinimo sistema, bet ir puikia nuotaika“, – šypsosi vaistininkė.