Vyriausybė patvirtino europinės vėžės projekto „Rail Baltica“ Kauno geležinkelio mazgo infrastruktūros vystymo planą. Trečiadienį vykusiame posėdyje taip pat nutarta pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams veiksmus.
„Kauno geležinkelio mazgas apjungs geležinkelių kelius, kurie Kauną apjuos iš pietinės ir šiaurinės pusių, apims Kauno geležinkelio stotį ir Kauno intermodalinio terminalo prieigas. Naujoji europinio geležinkelio infrastruktūra – reikšmingas impulsas ilgalaikiam viso regiono socialiniam ir ekonominiam augimui bei geresniam susisiekimui“, – sako susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.
„Artimiausiu metu bus pasirašoma sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo bei įgyvendinimo Kauno geležinkelio mazge. Be to, paraleliai ruošiamasi ir Kauno keleivinės stoties, taip pat atskirų infrastruktūros objektų – automobilių ir geležinkelių viadukų, pervažų – šiame geležinkelio ruože projektavimo veikloms. Planuojama, kad pastarųjų infrastruktūros objektų projektavimo darbai prasidės šių metų pirmąjį ketvirtį“, – sako „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas Dovydas Palaima.
Kauno mazge bus nutiesti europinės vėžės pagrindiniai ir atvykimo bei išvykimo keliai prie esamų Kauno stoties rūmų. 1520 mm pločio vėžės keliai bus perkelti į pietinę stoties pusę.
Siekiant geresnio susisiekimo ir eismo saugumo, įrengiant Kauno geležinkelio mazgą, planuojama pastatyti 5 naujus geležinkelio viadukus ir 2 naujus tiltus virš Jiesios upės, rekonstruoti arba išplatinti 5 jau esamus tiltus. Taip pat numatoma pastatyti geležinkelio tunelį planuojamam dvikeliui Palemono stoties prieigose, o saugiam pėsčiųjų ir automobilių judėjimui įrengti 7 automobilių tunelius, rekonstruoti automobilių viadukus, įrengti pėsčiųjų perėjas.
Įgyvendinat infrastruktūros vystymo plano sprendinius bus įrengtas geležinkelio kelias ruožuose Palemonas–Kaunas–Jiesia ir Palemonas– Kauno hidroelektrinė–Rokai–Jiesia. Iš viso bus įrengta arba rekonstruota 120,8 km geležinkelio kelių, visas ruožas bus elektrifikuotas.
Kauno mazgo infrastruktūros vystymo plano sprendiniai visuomenei pristatyti pernai kovą. Vyriausybė birželio mėnesį jau patvirtino ir priežiūros depų Kaune ir Panevėžyje specialųjį planą.
Šiuo metu vyksta baigiamosios teritorijų planavimo veiklos ir kituose ruožuose: nuo Kauno iki Vilniaus ir nuo Jiesios (Kauno) iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos. Numatoma, kad jų infrastruktūros vystymo planai bus patvirtinti iki 2024 m. vidurio.
Geležinkelio mazgų įrengimo idėja iš principo yra atgyvenęs dalykas, tai prieštarauja ir tolygiam Lietuvos regioniniam vystymui. Be to, tam, kad galėtum atvykti į sostinę, teks vykti į mazgą Kaune ir tik per jį pasiekti Vilnių (19 amž. supratimas). Taip pat iš tokio maršruto nėra jokios naudos geresniam Lietuvos gyventojų susisiekimui su pajūriu. Tai tiesiog gramozdiškas geležinkelis Kaune, skirtas nežinia kokiu tikslu pravažiavimui per Lietuvos teritoriją ta kryptimi link Lenkijos sienos, kad kuo ilgesnis “Rail Baltica” kelio dalis eitų Lenkijos, o ne Lietuvos teritorija. Taip Lenkijai gaunant kombinuotai didesnę pajamų dalį už infrastruktūrą (už apie 200 km papildomą pasivažinėjimą po Lenkiją).
Tai atrodo tarsi ne Lietuva kaip valstybė tiestųsi geležinkelį, o Lenkija joje kaip savo teritorijoje.