Klaipėdos jūrų uosto investicijos kreipiamos į konkurencingumui svarbią uosto infrastruktūrą, naujo pajėgumo kūrimą bei žaliuosius projektus. Tai numato artimiausių ketverių metų AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos strateginis veiklos planas.
2024–2027 m. į Klaipėdos uosto infrastruktūros vystymą suplanuota investuoti 234 mln. Eur.
„2023 metai buvo pozityvūs investicijų požiūriu – atliktos investicijos dvigubai lenkė planuotas. Pernai investavome apie 98 mln. eurų, už kuriuos buvo ypač daug padaryta: iki 15,5 metro išgilintas uosto kanalas, rekonstruota daugiau kaip kilometras krantinių, atlikti kiti darbai. Tačiau to neužtenka. Planuojant uosto ateitį yra numatyta tęsti vykdomus ir pradėti naujus projektus.
Du trečdalius suplanuotų investicijų esame numatę skirti naujų veiklų, naujo pajėgumo kūrimui, apie trečdalį – esamos infrastruktūros palaikymui. Tokiu būdu esame pasirengę išlaikyti Klaipėdos uosto pozicijas Baltijos jūros regione“, – teigia AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Vienas svarbiausių uostų konkurencinį pranašumą lemiančių veiksnių – uosto infrastruktūra ir jos pritaikymas prie kintančių tendencijų rinkoje. Uosto direkcijos investicijos kreipiamos į esamos uosto infrastruktūros tobulinimą, naujos kūrimą, atsižvelgiant į rinkos pokyčius ir poreikius, siekiant užtikrinti uosto konkurencingumą.
Naujų veiklų uoste vystymui, naujo pajėgumo kūrimui ir pritaikymui klientams numatyta skirti du trečdalius suplanuotų investicijų. Tarp didžiausių artimiausių ketverių metų laikotarpio projektų – jūrinio vėjo jėgainių krovos ir surinkimo terminalo infrastruktūra. Tokia infrastruktūra uoste ypač svarbi Lietuvai planuojant Baltijos jūroje statyti vėjo jėgainių parkus.
Jau šiemet tikimasi pradėti parengiamuosius naujos kruizinių laivų krantinės statybos darbus. Tai leis priimti didžiuosius kruizinius laivus bei bus atverta ir sukurta dar viena erdvė visuomenei prie marių. Lėšų numatyta ir pietinės uosto dalies su 100 ha nauja teritorija vystymo parengiamiesiems darbams. Taip pat bus vystoma uosto infrastruktūra laivų remonto ir statybos veiklos tęstinumui ir plėtrai užtikrinti.
Klaipėdos uostas didelį dėmesį skiria žaliesiems projektams. Uoste įgyvendinamas žaliųjų degalų (vandenilio) gamybos įrangos ir viešųjų pildymo punktų įrengimo projektas, finansuojamas ES lėšomis. Yra suplanuota įrengti elektros tiekimo laivams nuo kranto infrastruktūrą – elektros įkrovimo stoteles ro-ro terminaluose, kad į Klaipėdos uostą atvykę keltai galėtų prisijungti prie tiekiamos elektros tinklo ir stovėdami uoste išjungti variklius.
Uosto direkcijos, kaip infrastruktūros valdytojos, vienu esminių tikslų išlieka esamos uosto infrastruktūros tobulinimas, siekiant užtikrinti uosto konkurencingumą bei saugumą, atsižvelgiant į rinkos pokyčius ir poreikius. Bendrovės strateginiame veiklos plane apie trečdalį investicijų numatyta skirti esamos infrastruktūros plėtrai ir veiklos užtikrinimui: bendrojo naudojimo uosto infrastruktūros vystymui, sausumos jungčių plėtrai, navigacijos saugumo užtikrinimui.
Konkurencijai išlaikyti labai svarbu Klaipėdos uostui turėti ir geležinkelio europinę vėžę, kurią, nutiesus “Rail Baltica”, Rygos ir Talino uostai turės, Gdanskas ją turi. Tokiu atveju Lietuvai yra būtina “Rail Baltica” į Rygą tiesti per Šiaulius, o nuo jų savo ir privačių investitorių lėšomis europinę vėžę įsirengti iki Klaipėdos. Tuo suinteresuota turi būti ne tik Klaipėda, bet ir Šiauliai, Vilnius, didžioji dalis Lietuvos gyventojų, nes taip jie gautų šiuolaikinio susisiekimo galimybę su taip patraukliu pajūriu vasarą, žiemą. Tokiu atveju žymiai padidėtų Klaipėdos, viso pajūrio poilsinių paslaugų teikiama apimtis. Kur šių interesų viešas kėlimas žiniasklaidoje, valdžių rūpinimasis tuo!?…