Per artimiausius ketverius metus į Klaipėdos uostą numatoma investuoti apie 400 mln. eurų, iš kurių dalį, tikimasi, sudarys ES lėšos. Tarp svarbiausių projektų – bangolaužių rekonstrukcija, akvatorijos gilinimas, suteiksiantys uostui naują kokybinį pranašumą. Tokie planai numatyti Susisiekimo ministerijos patvirtintame VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos strateginiame veiklos plane.
„Artimiausiais metais yra numatyti reikšmingi projektai, kurie Klaipėdos uostą kilstels į naują lygmenį. Praėjusiais metais, nepaisant ypač sudėtingo laikotarpio, mūsų uostas krovė 47,8 mln. tonų krovinių ir išlaikė absoliučią lyderystę tarp Baltijos valstybių uostų bei yra vos ne vienintelis Rytų Baltijos jūros regione metus baigęs su krovos prieaugiu. Šių metų pirmo ketvirčio rezultatai rodo stabilumą“, – teigia Nerijus Udrėnas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdybos pirmininkas.
Pasak N. Udrėno, kryptingos investicijos – vienas iš esminių faktorių, leidžiančių uostui pasiekti išskirtinių rezultatų ir generuoti naudą bei grąžą valstybei. Jo teigimu, norėdamas sėkmingai konkuruoti ir prisitaikyti prie globalių rinkos pokyčių, Klaipėdos uostas privalo žiūrėti toliaregiškai ir sistemingai investuoti į infrastruktūros gerinimą.
2021–2024 m. Uosto direkcija į uosto veiklą numato investuoti apie 400 mln. eurų. Daugiau nei pusę šių lėšų planuojama skirti akvatorijos gilinimo, krantinių rekonstrukcijos ir statybos projektams bei bangolaužių rekonstrukcijai. Pastaroji dar labiau pagerins laivybos saugumą ir prisidės prie aplinkosauginių priemonių diegimo.
Uosto vadovo Algio Latako teigimu, uostui reikia skirti dėmesio, kad jis atitiktų besikeičiančios rinkos poreikius, infrastruktūrą būtina orientuoti į uosto pralaidumo ir laivybos saugumo didinimą.
„Yra akivaizdžios pasaulinės tendencijos, rodančios, kad laivybos verslo efektyvumą siekiama užtikrinti didesniais laivais. Analogiškas tendencijas stebime ir Klaipėdos uoste: į Klaipėdą atplaukiančių laivų vidutinė talpa 2015–2020 m. laikotarpiu padidėjo 35 proc.“, – sako A. Latakas.
Šių metų pradžioje startavo laivybos kanalo gilinimo darbai. Nuo šiaurinės uosto dalies iki Malkų įlankos padidinus laivybos kanalo gylį iki 15 m bei leistiną laivų grimzlę iki 13,8 m, į uostą atvykstantys laivai galės gabenti daugiau prekių, tai sumažins krovinių gabenimo sąnaudas.
Numatytu laikotarpiu uosto akvatoriją taip pat planuojama pagilinti iki 15,5 m, sutvirtinti Kuršių Nerijos šlaitą. Šiems projektams finansuoti tikimasi ES lėšų.
