Laisvės premija įteikta antisovietinio pasipriešinimo dalyviui Petrui Plumpai

Sausio 13-ąją, Seime įvykusiame Laisvės gynėjų dienos minėjime 2023 m. Laisvės premiją  įteikta antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, pogrindinės spaudos leidėjui ir publicistui, buvusiam politiniam kaliniui Petrui Plumpai.

Laisvės premija P. Plumpai skirta už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.

Laisvės premijos laureatas P. Plumpa savo padėkos kalboje ypatingą pagarbą atidavė tūkstančiams Lietuvos partizanų, kurių kaulai tebedūla nežinomų miškų ir laukų duobėse. Pasak jo, žuvusių patriotų kraujas apšviečia jautresnių tėvynainių sielas, jas uždega kilniems siekiams ir troškimams.

„Pagrindinis šios dienos atminimas ir pagarba priklauso tiems brangiems mūsų tėvynainiams, kurie savo krauju aplaistė mūsų žemę – prie televizijos bokšto, prie Medininkų, prie Seimo ir kitur. Jokios premijos jų Aukos neatlygins ir jokie žodžiai jų artimųjų nepaguos.

Belieka tik nuoširdžiai palinkėti, kad jie ilsėtųsi ramybėje ir amžinojo gyvenimo šviesa jiems nuolat šviestų. Būkime dėkingi ne tik išėjusiems į Amžinybę, bet ir tiems, kurie šiandien Ukrainoje kovoja sunkią, kruviną, bet teisėtą kovą už savo ir visų mūsų laisvę!“ – sakė P. Plumpa.

Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė sakė, kad P. Plumpa būdamas šešerių nešė maistą partizanams, būdamas dvylikos mokykloje  su bendraamžiais žodžiais kovojo su „raudonaisiais“, šešiolikos jis įsijungė į moksleivių antisovietinę organizaciją, septyniolikos jis kūrė „Laisvę Lietuvai“, prisiekė kovoti už Lietuvos nepriklausomybę.

„Būdamas devyniolikos 1958 m. vasario 16 d. išvakarėse jis ant Petrašiūnų elektrinės kamino iškėlė trispalvę, nes tai buvo aukščiausia vieta, ir vėliava plevėsavo aukščiau už okupantų vėliavą. Už tai – septyneri metai Mordovijos lageryje.

Grįžęs iš lagerio P. Plumpa vėl įsijungė į antisovietinę veiklą, keitė pavardę, gyveno pogrindžio sąlygomis, platino krikščionišką literatūrą ir rūpinosi knygų leidyba. Jis rengė daugiau nei 17 tūkst. žmonių pasirašytą Lietuvos katalikų memorandumą, kuris buvo perduotas Leonidui Brežnevui.

Po metų, 1972 m., Petras Plumpa – jau prie Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos. Dar po metų – suimtas antrą kartą ir nuteistas aštuoneriems metams lagerio. Kagėbistų Petras Plumpa buvo pramintas Chameleonu.

Kalėdamas aktyviai veikė politinių kalinių akcijose už žmogaus teises. Ir taip – tai yra kieta. O pats Petras gal paaiškintų visą savo gyvenimo veiklą taip – daviau priesaiką, jos ir laikausi, ir nuostatų nekeičiau“, − apie  Laisvės premijos laureatą kalbėjo Laisvės premijų komisijos vadovė P. Kuzmickienė.

***

Šiemet buvo skirta ir antra Laisvės premija. Nors Lietuvos Respublikos laisvės premijos įstatymas numato tik vienos premijos skyrimą, antra premija buvo įteikta ir Europos Parlamento Pirmininkei Robertai Mecolai (Roberta Metsola).

Šiuo Seimo apdovanojimu siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Informaciją apie ankstesnius šios premijos laureatus galima rasti čia.