Dirbtiniu protu (DI) grįstos vertimo technologijos vis intensyviau integruojasi visuomenėje. Įmonės, siekdamos didesnio veiksmingumo, renkasi DI technologijomis paremtus vertimo sprendimus, lydinčius į naują naujovių erą.
Ši technologinės integracijos banga ne tik iš esmės keičia teikiamas paslaugas, bet ir skatina švietimo įstaigas sparčiai prisitaikyti prie kintančių rinkos poreikių.
Jūratė Stankuvienė, žiniasklaidos tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ vadovė, teigia, jog DI vertimo sprendimai iš esmės pakeitė žiniasklaidos apžvalgų bei įžvalgų anglakalbei auditorijai rengimo procesą.
„Su komanda atpažinome šių technologijų galią, intensyviai diegiame ją į „Station“ platformos ekosistemą.
Pastarieji keleri metai atnešė perversmų žiniasklaidos naujienų, apžvalgų bei įžvalgų automatiniuose vertimuose“, – teigia J. Stankuvienė.
„DI vertimo sprendimų įtraukimas ne tik pagreitino vertimo procesą, bet ir padarė jį ekonomiškesnį ir veiksmingesnį.
Įprastas vertimo užduotis dabar galima automatizuoti, todėl tokiais atvejais sumažėja tradicinių vertimo būdų poreikis“, – aiškina „Mediaskopo“ vadovė.
Neabejotiną mašininio vertimo ir generatyvinio DI technologijų įtaką vertėjo profesijai pripažįsta ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių ir menų mokslų fakulteto profesorė Ramunė Kasperė.
Ji pastebi, kad mašininio vertimo rezultatai nėra nepriekaištingi, o tai atveria kelią naujam vaidmeniui vertimo industrijoje – mašininio vertimo redaktoriui, kitaip vadinamam postredaktoriumi.
„Šiems žinovams tenka pagrindinis vaidmuo užtikrinant mašininio vertimo kokybę ir tikslumą“, – pabrėžia KTU profesorė R. Kasperė.
„Postredaktoriai kruopščiai peržiūri vertimus, šalindami logines klaidas, nenuoseklumus ir klaidingus vertimus.
Pasitelkdami savo žmogiškąją patirtį, jie puikiai supranta kultūrinius niuansus, idiomatinius posakius ir kontekstą. Todėl prireikus gali pašalinti dviprasmybes ir suteikti aiškumo“, – teigia ji.
„Mediaskopo“ vadovė J. Stankuvienė nušviečia postredaktorių komandos, tarp kurių yra ir persiorientavusių tradicinių vertėjų, sklandžiai pereinančių į šią naująją erą, vaidmenį.
„Postredaktoriai tikslina vertimus, keičia terminologiją, stilių ir toną, užtikrina faktinį tikslumą ir nuoseklumą, naujienų santraukų vertimų ir klientų poreikių atitiktį“, – nurodo J. Stankuvienė.
Anot jos, šios srities žinovai – paskutinė gynybos linija prieš pateikiant išverstą turinį klientui.
„Žmogiškosios patirties ir DI sąveika leidžia atsiskleisti abiejų stiprybėms ir pabrėžia akivaizdų žinovų, įvaldžiusių kalbas ir naujausias technologijas, poreikį“, – priduria „Mediaskopo“ vadovė.
Reaguodamas į besitransformuojantį kalbos žinovų gebėjimų poreikį, KTU aktyviai ruošia žinovus, gerai išmanančius kalbos redagavimo ir DI technologijų subtilybes.
Profesorė R. Kasperė antrina „Mediaskopo“ vadovės mintims, pabrėždama, kad universitetas skiria dėmesį vertimo specialistų, turinčių holistinį supratimą apie besikeičiančios industrijos dinamiką, rengimui.
„Kadangi DI vertimo technologijų diegimo procesai rinkoje tik intensyvėja, DI technologijų išmanymas, vertimo ir postredagavimo įgūdžiai turi itin svarbią reikšmę ugdant naująją kalbos žinovų kartą.
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete siūloma magistrantūros studijų programa „Techninės kalbos vertimas ir postredagavimas“ yra kruopščiai parengta taip, kad ugdytų studentų gebėjimus spręsti vertimo ir postredagavimo iššūkius“, – aiškina KTU profesorė.
„Joje visapusiškai mokoma specializuoto vertimo, DI įrankių, terminologijos valdymo ir bendro vertimo projektų valdymo.
Tokiu būdu vertimo žinovams suteikiama universalių įgūdžių, įgalinančių juos tapti dinamiškos ir technologijomis grindžiamos kalbinių paslaugų srities lyderiais“, – priduria R. Kasperė.
postredagavimas, mediaskopas, „Station“ platformos ekosistema…