Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį su darbo vizitu lankosi Taline. Šalies vadovas dalyvavo kasmetiniame trijų Baltijos valstybių Prezidentų susitikime. Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai aptarė regiono saugumo ir gynybos klausimus, paramą Ukrainai, regiono infrastruktūros plėtros projektus.
Lietuvos vadovas susitikime teigė, kad Baltijos šalių vienybė yra istoriškai patikrinta, todėl nepakeičiama ir šiandieninėje geopolitinių įtampų aplinkoje. Pasak Prezidento, Lietuvos, Latvijos ir Estijos draugystė yra stiprybė ir vertybė, visada padedanti įveikti sudėtingiausius iššūkius.
Prezidentas pabrėžė, kad pastaraisiais metais saugumo padėtis mūsų kaimynystėje ir Europoje komplikavosi, todėl itin svarbu ir toliau stiprinti Baltijos regiono bei viso rytinio NATO flango gynybinius pajėgumus, užtikrinant patikimą atgrasymą ir priešakinę gynybą. Šalies vadovo teigimu, liepą Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime priimti sprendimai yra esminis žingsnis į priekį stiprinant Baltijos regiono saugumą, tačiau būtina intensyviai dirbti su NATO sąjungininkais siekiant efektyvaus jų įgyvendinimo.
„Gynybos planų įgyvendinamumo užtikrinimas, Baltijos šalių oro gynybos stiprinimas ir sąjungininkų buvimo regione didinimas turi būti Lietuvos, Latvijos ir Estijos prioritetais ateinančiais metais. Patikimas atgrasymas yra geriausia gynyba“, – kalbėjo Prezidentas.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai taip pat aptarė regiono infrastruktūros projektus. Prezidentas akcentavo elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa svarbą. Pasak Lietuvos vadovo, Baltijos šalių elektros tinklų atsijungimas nuo Rusijos užtikrins energetinį saugumą ir pašalins su elektros tiekimu susijusias rizikas, todėl būtina siekti užbaigti sinchronizacijos procesą iki sutarto laiko – 2025 m. vasario. Prezidentas taip pat atkreipė Baltijos šalių vadovų dėmesį į transporto jungčių gerinimo būtinybę ir akcentavo, kad projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas turi būti spartinamas.
Baltijos šalių vadovai taip pat aptarė artėjantį Europos Vadovų Tarybos posėdį, kuriame bus priimami sprendimai dėl tolesnės Ukrainos ir Moldovos integracijos į ES. Lietuvos vadovas teigė, kad šis sprendimas bus geopolitinės reikšmės ir lems tai, kokią Europą matysime ateityje.
