Baltijos šalių ministrai aptarė saugumą regione

„Džiaugiamės, kad NATO ir ES institucijos bei šalys narės tinkamai sureagavo į migrantus pasitelkusio Baltarusijos režimo hibridinę ataką prieš Baltijos šalis – esame dėkingi už gautą paramą ir šios situacijos rimtumo suvokimą.

Dabar reikalinga tinkamai sureaguoti ir į Rusijos eskaluojamą situaciją Ukrainoje – Rusijos veiksmai reikalauja papildomų NATO atgrasymo priemonių“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, antradienį aptaręs regiono saugumo situaciją Baltijos šalių gynybos ministrų susitikime.

„Noriu pasidžiaugti, kad nepaisant pandemijos ir kitų nemažų iššūkių, šiais metais Baltijos šalys dar kartą parodė, kad gali ir moka bendradarbiauti, kai to reikia labiausiai“, – teigė ministras A. Anušauskas.

Vytauto Didžiojo Karo Muziejuje vykusio susitikimo metu A. Anušauskas, Latvijos gynybos ministras Artis Pabriks ir Estijos gynybos ministras Kalle Laanet saugumo padėtį Europoje destabilizuojantiems Rusijos ir Baltarusijos veiksmams skyrė didelį dėmesį. Ministrai sutaria, kad Rusijos karinių pajėgumų koncentravimas ties siena su Ukraina yra itin grėsmingas Rusijos bandymas taikytis į NATO narystės siekiančios Ukrainos suverenumą.

„Baltijos šalys ne tik palaiko, bet ir tvirtai remia Ukrainos teritorinį vientisumą ir jos sienų neliečiamumą, taip pat – šalies vykdomas gynybos sektoriaus reformas. Prireikus, Baltijos šalys yra pasiruošę Ukrainai suteikti labai greitą paramą – tiek karinę, tiek ir nekarinę. Mūsų vienybė ir parama Ukrainai yra labai svarbi“, – sakė ministras A. Anušauskas.

Baltijos šalių gynybos ministrai antradienį Kaune nubrėžė ir tolesnio šalių bendradarbiavimo gaires – pasirašytas bendras komunikatas, kuris įtvirtino bendros veiklos planus saugumo ir gynybos srityje 2022 metams. Itin didelį dėmesį Baltijos šalys toliau teiks bendrų pajėgumų vystymui ir veiksmų koordinavimui Europos Sąjungos bei NATO formatuose.

Būtent glaudų ryšį su sąjungininkais ir jų karinį buvimą Lietuvoje ministrai vieningai vadina pagrindiniu Baltijos šalių saugumo ramsčiu.

„Pagrindinė ir nepakeičiama mūsų regiono atgrasymo priemonė yra sąjungininkų karių buvimas čia. Esame dėkingi NATO sąjungininkams už karių dislokavimą NATO priešakinių pajėgų batalionuose ir aktyvų dalyvavimą NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse. Patys taip pat esame įsipareigoję didinti savo dalyvavimą tarptautinėse misijose ir operacijose bei taip prisidėti prie tarptautinio saugumo užtikrinimo“, – teigė A. Anušauskas.

Baltijos šalių gynybos bendradarbiavimui šiemet pirmininkavo Lietuva, o 2022 metais šį pirmininkavimą perima Estija.

„Užbaigiame dar vieną Baltijos šalių bendradarbiavimo pirmininkavimo ciklą. Kaip pirmininkaujanti šalis noriu pasidžiaugti, kad nepaisant pandemijos ir kitų nemažų iššūkių, šiais metais Baltijos šalys dar kartą parodė, kad gali ir moka bendradarbiauti, kai to reikia labiausiai“, – sakė ministras A. Anušauskas.

Baltijos šalys pastaraisiais metais aktyviausiai bendradarbiauja karininkų rengimo Baltijos gynybos koledže, NATO oro policijos, karinių jūrų pajėgų, bendrų pratybų srityse. Taip pat vykdomas pajėgumų planavimo sinchronizavimas, koordinuojami bendri įsigijimai, rengiamos bendros pratybos, mokymai, seminarai, bendradarbiauja atskiros karinės pajėgos.