Kol pasaulis su nerimu stebi karo veiksmus Ukrainoje, kuriems nematyti pabaigos, žiebiasi nauji, natūraliai susiklostę ar specialiai išprovokuoti konfliktų židiniai. Ukraina, po jos – užpultas Izraelis, dabar eilėje laukia tolimoji ir daug kam gal net negirdėta Gajana.
Tačiau mums labiausiai rūpi tai kas vyksta Europoje, kur po ilgo taikos meto ir vėl liepsnoja brutalus kruvinas karas. Karas Ukrainoje, kurio priežasčių ir tikslų negali paaiškinti net jį pradėjusios šalies prezidentas, nes tie tikslai ir priežastys kaskart nurodomi vis kiti.
O vyksta šis karas jau beveik dveji metai, ir visą tą laiką politikai abejoja, ar Rusija pajėgi jį laimėti. Nuolat girdime tvirtinant, kokia ji silpna ir kaip lengvai Vakarai ją gali „pastatyti į vietą.“
O kai kurios karštos galvos net siūlė mums patiems pradėti karą su Rusija – kad jos išvis neliktų pasaulio žemėlapyje. Tarp panašiai kalbančiųjų buvo ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kuris dabar, jau pakeitęs plokštelę, mums aiškina, kad Rusija puls mus pati ir gal net ilgai nedelsdama.
Savo ruožtu, jo bendrapartietis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas mums kalba priešingai – pagal jo turimą informaciją Rusijai esą prireiks ne mažiau 5 metų tam, kad atkurtų savo karinius pajėgumus. Norisi tikėti pastarojo pastebėjimais, nes tokiu atveju mes turėtume ne tiek ir mažai laiko geriau pasirengti vis dėlto greičiausiai neišvengiamam kariniam konfliktui.
Pastebiu, kad vis daugiau žmonių ir aukštų pareigūnų pasaulyje, taip pat ir mūsų šalyje pradeda suvokti, kad Rusija tai – deja, ne ,,monstras ant molinių kojų“, o, įvertinus jos branduolinį potencialą bei neprognozuojamą valstybės vadovybę, – itin pavojinga ir agresyvi kaimynė.
Deja, labai gaila, bet mūsų partneriai už Atlanto šią realybę dar ne visiškai suvokia. Vien tai, kad jie leidžia sau be galo ginčytis dėl pagalbos Ukrainai ir net ją blokuoti, demonstruoja dalies šios šalies politikų visišką neišmanymą, kokia grėsminga situacija bręsta.
Jie mano, kad Jungtinės Valstijos – toli, ir tai, kas vyksta Europoje, jų neliečia – „Amerika – pirmiausia!”. Koks trumparegiškas požiūris…
Raketos su branduolinėmis galvutėmis pakankamai lengvai pasieks ne tik Europos, bet ir JAV miestus. Kitaip sakant, jei tik bus prieita iki branduolinio Armagedono, atstumas praktiškai nebeturės reikšmės.
Vakarų, o ir mūsų politikai bei kiti sprendimų priėmėjai neturėtų savęs apgaudinėti ir manyti, kad geopolitinė situacija pasaulyje yra kardinaliai ir negrįžtamai pasikeitusi Vakarų naudai.
O iš tikrųjų padėtis yra tokia, kad dar visai neseniai diplomatiškai ginčijęsi, kieno valstybės valdymo modelis geresnis, šiandien mes esame per žingsnį nuo Trečiojo pasaulinio karo, kurio metu gali būti tikrinamas būtent demokratinio modelio atsparumas. Būčiau laimingas, jeigu šis mano vertinimas nepasitvirtintų, tačiau realybė, deja, yra bjauresnė, nei to norėtųsi.
Yra daug scenarijų ir prognozių, kaip įvykiai gali klostytis toliau – kaip ir pasiūlymų, kaip būtų galima spręsti pavojingai susikaupusias problemas. Kai kurie galimi sprendimai – gan akivaizdūs. Ignoruoti tokias galimybes bei nebandyti jomis pasinaudoti būtų nusikaltimas prieš savų valstybių gyventojus.
Pirmąjį galimą variantą mums primena istorija. Manau, niekam nekyla abejonių, kad nei Ruzveltui, nei Čerčiliui nepatiko Stalinas. Tiesiai sakant, jie abu Stalino tiesiog nekentė ir jį niekino. Bet jie vis tiek, verčiami aplinkybių, sudarė su juo sąjungą – kad nugalėtų Hitlerį.
Tai kodėl, vykstant kruvinam karui Europoje, nebūtų įmanoma NATO sąjungininkams, visų pirma Jungtinėms Valstijoms, sudaryti kad ir laikinos partnerystės susitarimą su Kinija? Juk Rusija be Kinijos palaikymo tampa gana silpna. O jei kam nepatinka Kinijos valstybės valdymo modelis, tai juk ir Stalino nepatiko. Be to, JAV draugauja su Saudo Arabija, kuri apskritai vadovaujasi viduramžių papročiais ir vos ne kasdien žudo kitaminčius, taip pat su kitomis diktatūromis – ir nieko.
Juk negalime visam pasauliui primesti mūsų gyvenimo būdo, jei tas pasaulis šito nenori. Tarp kitko mūsų kai kurių politikų ir politinių apžvalgininkų Kinijos sutapatinimas su Rusija kenkia ne Kinijai, o mums. Be to tai gan trumparegiškas požiūris.
Privalome suprasti, kad visas pasaulis nebus tik toks kokiu mums jį norėtųsi matyti. Jis buvo ir bus daugiapolis. Be to vardan taikos galima tartis su tais, kurie supranta jos vertę. O bent jau netolimoje perspektyvoje Kinija tikrai karo nesiekia.
Karštoms galvoms, kurios tikisi, kad joms paliepus, visas pasaulis šoks pagal jų dūdelę, norėčiau priminti, jog Vakarų civilizacija, kuriai priklausome ir mes, tesudaro 1/3 pagal gyventojų ir BVP dydžius, o likusios 2/3 dar nėra visai vieningos, bet jų vienijimosi tendencijos ryškėja. Kaip pavyzdį galime paimti Indiją ir Kiniją, kurios turi pasienio problemų. Bet jos ieško ir suranda kompromisus, o juk tai daugiau nei 3 milijardai gyventojų ir koks ekonominis bei intelektinis potencialas!
Norėdami gyventi taikoje, mes privalome pasistengti patys elgtis ne agresyviai, o ieškoti taikaus sambūvio paradigmų ir jomis išmintingai naudotis. O jeigu iš aukšto, arogantiškai imsime kitus mokyti, kaip jiems savo namuose reikia tvarkytis, tai mes visą laiką gyvensime užprogramuotuose konfliktuose.
Suprantama, kompromisų paieška irgi turi ribas. Jie reikalingi tam, kad galima būtų duoti deramą atkirtį suįžūlėjusiam kruvinam agresoriui, kokiu save pavertė Rusija. Niekas jiems negrasino ir į jų gyvenimus nesitaikė, bet kada atsiranda vadukai, kurie niekingai apvagia didesniąją dalį savo bendrapiliečių, jiems vienintelė išeitis – pagimdyti išorės priešą. Taip jie mobilizuoja nemąstančią masę, kuri iš žmonių tampa patrankų mėsa. Ir, deja, tokių jie gali surinkti apie 30 milijonų ir propagandos dėka aptemdyti jų protus.
Mūsų pareiga – surasti jiems rimtą priešnuodį. Juk Čerčilio ir Ruzvelto strategija pasiteisino. Jau dabar žinome, kad jei jie to nebūtų padarę, Hitleris po kelių mėnesių būtų turėjęs atominę bombą. Koks tuomet būtų dabarties pasaulis, jei tai būtų nutikę? Ir ar jis apskritai būtų?
Suprantama, siekiant išsaugoti taiką, būtina ruoštis karui. Bet apie tai – kituose straipsniuose.
Autorius – buvęs LR Vyriausybės ministras, Seimo NSGK pirmininkas
Alaus acgėrį kaimą filosafai razumniau pašneka negu takę “geapalitikai” kaip šitą rašinėlią autarius.
ŽR žinios: Pasak karo žinovų, RU kariuomenėje vyksta kažkas, kas laikyti ruošimusi karui su NATO.
laikyti → laikytina
Algimantas Matulevičius – Lietuvos priešas.
2003 sausio 23,
Algimantas Matulevičius nedalyvavo seime balsavime dėl konstitucijos 47 straipsnio keitimo. Tai yra nesipriešino bemaž didžiausios aferos įgyvendinimui pagal klaikią idėją – žemė užsieniečiams, o ne piliečiams.
2003 sausio 23-iosios aferistų bendrininkui Algimantui Matulevičiui dera pati didžiausia bausmė – tremtis iš Lietuvos su Lietuvos pilietybės panaikinimu. Algimantai Matulevičiau, ant kelių, bjaurybe.
______________________________________________________
Užvaldytoji Lietuva, 30 metų komunistus dangstančiųjų, komunistinį konclagerinį režimą sukūrusiųjų bei palaikančiųjų neligitimaus (antikonstitucinio) seimo landsberginių, brazauskinių, burokevičininkų grybauskinių, karbauskinių, skvernelinių, visokių liberalkomunistų bei panašių banditų, dabar jau pasipuošusiųjų narkomaniška bei daugialytine paleistuvyste.
2023 gruodžio 12
2003 sausio 23, apsišaukėliai seimagyviai banditai antikonstituciniu būdu net antrą kartą keitė 47 straipsnį nepaisydami konstitucijos 153 straipsnio nuostatos, kuriame parašyta:
“153 straipsnis
Kai ši Lietuvos Respublikos Konstitucija bus priimta referendumu, Lietuvos Respublikos Seimas iki 1993 metų spalio 25 dienos 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma gali pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, kurios yra 47, 55, 56 straipsniuose, …” _._
(bet ir kitiems)
Ar šįryt niekas nepajutote tankaus bet nestipraus žemės virpėjimo apie 10:30? Nuo jo pabudau. Gyvenu 1-me a. Nei po manim rūsyje, nei aukštuose virš manęs nevyko jokie darbai – nei sienos drebintos, nei jokie prietaisai nebuvo įjungti – tyla ir ramybė.
Kai dar sovietmečiu naktį virpėjo (Ž. drb. Moldovoje aidas), buvo ne toks tankus (panašesnis į į smulkų bangavimą), bet visgi Žirmūnuose, indaujoje bendradarbės taurės siūbavo ir tilindžiavo.
Laukiamas vienas užblokuotas tekstas
Vis dar laukiamas vienas užblokuotas tekstas
Laukiami jau du užblokuoti tekstai.
Algimantas Matulevičius yra Lietuvos interesus ginantis nuolat besikeičiančiame pasaulyje žmogus. Patyręs žmogus, todėl verta į jo žodžius įsiklausyti. Dėkoju.
jei nori IŠVENGTI karo, t.y., kad jis nė neprasidėtų, privalai skubiai „susirinkti žaislus” ir nešdintis kas kartą, kai tik kuri nors iš kaimynių liepia trauktis iš ten, kur gyveni, nes JI to tavo valstybės žemių gabalo NORI. Taip traukiesi gabalas po gabalo, ir be jokio karo tavo (etninės!) žemės tampa jų reikalaujančios valstybės nuosavybe – „gražiai ir taikiai”! Svarbiausia – be galvasopio pasižadėjusiems tau padėti ir tave ginti…
Vytautas Sinica. Europos valstybės kūrimas mojuojant Orbano kaliause
– propatria.lt/2023/12/vytautas-sinica-europos-valstybes.html
Akivaizdu, kad veto teisė demokratiškai besivaldančių šalių grupei yra anachronizmas – diktatoriško valdymo reliktas. Jos absoliučios, regis, nėra nė vienoje ES narės vidaus valdymo tvarkoje. Pvz., Lietuvoje Prezidento veto gali atmesti Seimas balsų dauguma. Tad veto teisė šalintina kaip atgyvenusi priemonė ir iš demokratinės ES šalių valdovų tarybos sprendimų priėmimo tvarkos, ypač nesuprantamas jos naudojimas sprendžiant užsienio politikos klausimus. Veto teisės panaikinimas dabar esančio ES šalių suverenumo teisių esmingai nesumažintų, o tik leistų šalims turėti ir vykdyti bendresnę užsienio politiką, panaikins šalims galimybę piktnaudžiauti veto teise savo interesams kitų šalių sąskaita.
Sinicos aiškinimai tuo klausimu yra buvusios Lenkijos vyriausybės pozicija.
todel kad sinica yra ruskiu snipas
Ir tamsta tai suprantate? Žinoma, aišku kaip dieną, kad jis būtent toks, o ne atvirkščiai!
tik nesuprantu kaip Radvilas atsiprasau radzvilas…ji pas save priglaude …tas mokslinio komunizmo specialistas…apsimetinejantis patriotas…butu patriotas pasikeistu pavarde is lenkiskos i ietuviska…
Ponui Sikorskiui vėl siūlomas URM sostas! Taigi, galime taupyti pinigus – paleisti prezidentą, Seimą ir vyriausybę. Bent jau praeitą kartą jis Vilniaus kraštu lyg savo dvaru rūpinosi, daug laiko apsilankymams skirdavo…
Beje, o kaip tas skandalas, sukeltas jo bei kitų asmenų pokalbių ?Londone įrašų, atskleidusių kitą jo gyvenimo pusę? Bent jau man neteko nei girdėti, nei skaityti, jog tai buvo priešų sukurptos klastotės?
O kas toks tas Gabrielius Landsbergis? Nieko apie jį negirdėjau… Gal koks nors Jaunimo teatro aktorius?
VSD vadovas: Lietuvai reikia arba riboti imigraciją, arba stiprinti žvalgybą
– alfa.lt/aktualijos/lietuva/vsd-vadovas-lietuvai-reikia-arba-riboti-imigracija-arba-stiprinti-zvalgyba/312386/
Žvalgybos stiprinimas – labai aktualus klausimas. Manyčiau, kad emigracijos ribojimas gali būti lengvai apeitas, nebus veiksmingas. Tik žvalgybos stiprinimu, ypač su Baltarusija, Lenkija susijusiais atvejais, yra spręstina problema.