Strateginės aplinkybės

Vakarų žiniasklaida mirga antraštėmis apie teroristinės Rusijos fiurerio V. Putino ketinimą „kandidatuoti į prezidentus”. Esą dar šešerių metų „kadencijai”. Putinas taikosi tapti ilgiausiai išbuvusiu „prezidentu” poste Europos šalyje, skelbiamas kitas Kremliaus paruoštas naratyvas.

Svarstoma, ko siekia tarptautiniu mastu paieškomas karo nusikaltėlis.

Vieni analitikai argumentuoja, kad jis nori „pergyventi” Vakarus ir, galiausiai, sumažėjus jų paramai Ukrainai, pasiekti galutinių teritorinių laimėjimų, atplėšdamas gabalus okupuotų teritorijų nuo suverenios valstybės.

Kiti ekspertai nurodo, kad Putinas esą siekia nuversti Kijevo valdžią, pakeisti Volodymyrą Zelenskį Maskvai palankia lėle.

Dar kiti, politinių mokslų akademiniai žinovai ir pasaulinių premijų laureatai įtikinėja, kad Putinas nori grąžinti Rusiją į Sovietų Sąjungos laikus ir atkurti tuometines sienas bei dvipolę pasaulio tvarką.

Mums baisiausia ne tai, kad visos šios Maskvos žinutės dėliojamos itin rimtais veidais pačiuose didžiausiuose pasauliniuose žinių portaluose. Baisiausia, kad būtent taip ar labai panašiai mąsto Vakarų žvalgybos, nuomonių lyderiai ir sprendimų priėmėjai.

Jau dabar ruošiamos ir Vakarų visuomenės, kad Putinas bus „išrinktas”, vadinasi, jis bus „teisėtas” Rusijos prezidentas. Žmogus, kuriam ir toliau galės skambinti prieš miegą mesjė Makronas, o her Šolcas galės kalbėti apie susėdimą su teroristu Nr. 1 pasaulyje prie derybų dėl kitos šalies likimo stalo, tai šaliai nedalyvaujant jos žemių dalybų procese.

Kaip senais gerais laikais, imperijos dalinsis kaimyninių šalių teritorijas ir įtakos sferas.

Kremlius naudojasi tuo, kad ne tik Vakaruose, bet apskritai visame pasaulyje beveik visiems žmonėms nereikia tiesos, objektyvių faktų, realybės. Žmonėms – ir gamykloje, ir korporacijos gendirektoriaus kėdėje, ir premjerams, ir eiliniams kareiviams, ir politinių mokslų ekspertams, ir poniai Jadvygai iš Klausučių reikia tik pritarimo.

Jie jau turi iš anksto jiems suformuotas nuomones, sudėtas mintis, sukonstruotus žinojimus, kuriuos jie laiko savais, tikrais, autonomiškai sugalvotais ir savarankiškai prieitais.

Todėl jiems priimtina tik tokia informacija, tik toks siūlomas supratimas, paaiškinimas, kuris neprieštarauja ir patvirtina jų pačių turimus.

Antrų rankų, padėvėtų minčių, žmonės mano, kad Putinui „reikia” Zelenskio, Kijevo, Ukrainos žemių, resursų, senos pasaulio tvarkos, dvipolio, įėjimo į istoriją. Visa tai sąvokos, realybės redukcija, fikcija, pakišta Kremliaus analitikų ir ideologų.

Mes visas šias žinutes galėtume apibendrinti, pasakyti, kad visose jose yra dalis tiesos, kad Putinas siekia išlaikyti russkij mir kaip atsvarą Vakarų (krikščioniškajai) civilizacijai, kad jis siekia sunaikinti Vakarų vienybę, suskaldyti Aljansą ir ekonominę Europos šalių sąjungą, ir, be to, pats įtikėjęs savo mesianizmu ir įsikūnijęs didžiuoju Rusijos gelbėtoju, tokiu būdu įeitų į istoriją kaip Petras I – asis ar Jekaterina.

Bet realybė, šalta, kaip žiemos sniegas, yra jau prieš dešimtį metų labai paprastai įvardinta Rusijos nacsaugumo doktrinoje. Įvardinta prieš dešimtmetį, bet egzistuojanti nuo tada, kai beždžionžmogio primityvioje sąmonėje prieš milijonus metų sutvisko mintis apie pasisavinimą. Ir Rusijos doktrinoje, ir kadais sudūlėjusio protėvio galvoje susidėliojo prievartos sąvoka.

Karas yra normali žmonijos (valstybių) būsena, ne taika. Vladyka Putinas prieš dvidešimt metų tą aiškiai suprato ir tiesiog davė tai, ko driskiams iš tiesų reikia – nevaržomą šėlsmą, griovimą, agresiją, žudymą.

Būtent tai yra tikroji ir vienintelė priežastis, dėl kurios karas tęsis, o fiureris toliau sėdės Kremliuje. Nes taip patogu, nes to nori driskyno zombiai.

Nevaržomai žudyti ir plėšti. Ir jokios taikos derybos to pakeisti, kol kas, deja, negali. Tą gali pakeisti tik dar didesnė brutali jėga, stabdanti šią beprotybę, kuri, tiesą pasakius, beprotybe yra tik sąmoningam ir suvokiančiam žmogui, kad kitas žmogus yra lygiai toks pats, kaip ir jis.

Reikšmingi postūmiai

Ukrainiečiai ginasi ties Avdejevvka ir Kupjansku. Šaltiniai ant žemės praneša, kad driskiai ruošiasi Naujųjų Metų šturmui.

Greičiausiai, tai labai tikėtinas veiksmų eigos variantas, turint galvoje naujausių ordos laikų istoriją. Grozno šturmas taip pat vyko Naujųjų išvakarėse. Tikimės, kad ir šį kartą puolimas driskiams bus pragaištingas.

Orda suaktyvėjo ir pietuose. Kairiajame Dniepro krante rusai perėjo į puolimą ties Krynky gyvenviete. Akivaizdu, kad okupacinės pajėgos gavo nurodymą išstumti ukrainiečių gynėjus į kitą upės pusę. Kol kas rusų puolimas yra sustabdytas.

Orda per vieną mūšį neteko keturių tankų, artilerijos vieneto, o keliasdešimt ginkluotų valkatų išvyko pas Kobzoną klausytis dainų.

Vis dėlto, panašu, kad rusams pavyko atstatyti kelio M-14 kontrolę ties Krynky, taip pat ir į rytus nuo Oleški bei į rytus nuo Kozači Lahery. Rusų karo nusikaltėliai artilerija smogė Chersono miestui, o Beryslave drono ataka nužudė gatve ėjusius du civilius.

Trumpai

Vakar Izraelio karo lėktuvai tęsė Gazos ruožo bombardavimą, o JAV vetavo JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, reikalaujančią nedelsiant skelbti humanitarines paliaubas ir patvirtino skubų tankų amunicijos (14 tūkst. šaudmenų) pardavimą Izraeliui už daugiau kaip 100 mln. dolerių.

Gazos ruožo gyventojams „liepiama judėti tarsi pinbolo kamuoliukams rikošetuojant tarp vis mažesnių saugumo salelių, neturint jokių pagrindinių išgyvenimo priemonių”, – prieš balsavimą tarybai sakė JT generalinis sekretorius Antonijas Guterešas.

Keli šimtai žmonių vakar Gruzijos sostinėje dalyvavo eitynėse, kuriomis buvo siekiama paremti šalies kandidatavimą į Europos Sąjungą. Gruodžio 15 d. ES paskelbs, ar nusprendė suteikti Gruzijai šalies kandidatės statusą, kuris yra labai svarbus etapas siekiant narystės.

Tbilisyje vykusio mitingo „Tavo balsas ES” dalyviai žygiavo nuo Pirmosios Respublikos aikštės iki Europos aikštės, kur buvo išskleista didžiulė ES vėliava.

Labai liūdnas ir neskaitlingas renginys, rodantis, kiek daug Kremlius nuveikė plaudamas žmonėms smegenis šioje Kaukazo šalyje.

Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas šeštadienį sakydamas kalbą apie žmogaus teises, kaltino Vakarus „barbariškumu“ dėl jų požiūrio į Izraelio ir „Hamas” karą ir, jo teigimu, islamofobijos toleravimu.

„Izraelis vykdė žiaurumus ir žudynes, dėl kurių gėda visai žmonijai“, – sakė Erdoganas pilnoje Stambulo salėje likus dienai iki 75-ųjų Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos metinių.

Šiais laikais jau tapo įprasta, kad diktatoriai, žmogaus teisių pažeidėjai, teroristai ir karo nusikaltėliai iš didelių tribūnų kalba apie pasaulinę taiką ir žmonijos gerovę.

Lietuvoje

Labai kaimukio mastu svarbūs sprendimų priėmėjai ginčijasi tarpusavyje, ar leisti į Lietuvą atvykti baltarusiams, ar ne.

Vieni daužosi į krūtinę ir lieja ašaras dėl sunkios baltarusių opozicijos padėties Minske ir krikščioniško atlaidumo beigi Marijos Teresės pavyzdžio įkvėpti, kviečia priimti visus, bėgančius nuo kolūkio pirmininko Lukašenkos teroro.

Nesutinkantys įsileisti penktosios kolonos ir Minsko KGB agentų sako, kad karo metu patiems apginkluoti raudonuosius partizanus, kad jie galėtų mums šaudyt į nugaras yra lengvas valstybės išdavimas, šiek tiek keliantis grėsmę valstybės ir žmonių saugumui.

Demokratijos stiprybė ta, kad visi gali reikšt savo nuomonę.

Demokratijos silpnybė ta, kad visi gali reikšt savo nuomonę.

Tuo naudojasi ir Minskas, ir Maskva. Apmaudu tik, kad ne vien Vakarų žiniasklaida ir gerbiami žinovai bei analitikai yra prišerti informaciniu Kremliaus mėšlu, bet ir mūs kaimukio politikos grandai srebia jį net prisimerkę iš malonumo.

Dėkojame nuolatiniam rėmėjui DT Artelė, UAB ir visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti