Nors mokytis profesinio mokymo įstaigose kasmet pasirenka panašus kiekis asmenų, kaip ir aukštosiose mokyklose, šalies darbdaviai profesinį mokymą iki šiol vertina nevienareikšmiškai.
Pasak žinovų, verslo požiūris profesinio mokymo įstaigų atžvilgiu nuosekliai gerėja, vis dėlto dar yra kur pasistengti.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta šalies įmonių apklausa atskleidė, kad net pusė respondentų profesinio mokymo įvaizdį vertina palankiai – 10 proc. teigiamai ir 40 proc. greičiau teigiamai.
Tarp daugiausiai teigiamai profesinį mokymą vertinančių – prekybos sektoriaus įmonės.
Kur kas mažesnė įmonių dalis laikosi neutralios pozicijos – 33 proc. respondentų profesinio mokymo įvaizdį vertina nei teigiamai, nei neigiamai.
Tik 15 proc. šį įvaizdį vertina kaip greičiau neigiamą, o 2 proc. – kaip neigiamą. Daugiausiai neigiamą vertinimą profesiniam mokymui skyrė gamybos ir intelektinių paslaugų sektoriaus atstovai.
„Džiaugiamės, kad verslo požiūris į profesinį mokymą nuosekliai gerėja, bet kol yra bent vienas procentas neigiamai vertinančių, tol yra kur pasistengti“, – sako Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.
Reikia griauti senus stereotipus
Viceministrės teigimu, nors profesinis mokymas yra gerokai pažengęs, vis dar svarbu griauti išankstines nuostatas, kurios susiformavo senesnės kartos žmonėms ir tebėra gajos visuomenėje.
„Į profesinį mokymą per pastaruosius 10 metų buvo labai daug investuojama – tiek į infrastruktūrą, kad kiekvienas mokymo centras turėtų tam tikro sektoriaus naujovišką įrangą, tiek į profesijos mokytojų, vadovų, mokyklų administracijos darbuotojų gebėjimus.
Neretai aukštųjų mokyklų studentai per praktinius užsiėmimus ateina į profesinio mokymo centrus išbandyti įrangos ir technologijų, kokių neturi aukštojo mokslo sektorius.
Be to, labai daug profesinio mokymo įstaigų aktyviai bendradarbiauja su švietimo įstaigomis užsienyje, dalyvauja tarptautinėse mainų programose.
Profesinis mokymas nebėra kažkokia bausmė, kokia buvo laikomas anksčiau – tai yra galimybė įgyti gerą ir paklausią profesiją“, – sako A. Kudarauskienė.
Pasak viceministrės, profesinio mokymo įstaigos atliepia ne tik šalies regionų, bet ir didmiesčių darbdavių poreikius: pastaraisiais metais itin išaugęs stojančiųjų į inžinerines specialybes skaičius, nuosekliai auga ir susidomėjimas sveikatos priežiūros sritimi – ten, kur labiausiai trūksta darbuotojų.
„Itin sparčiai Lietuvoje plečiasi gamybos ir inžinerijos sektoriai, jiems reikia vis daugiau darbuotojų – tad kuo daugiau juose dirbs žinovų, tuo labiau augs ir šių sektorių plėtra.
Iš principo, profesinis mokymas atkartoja verslo sektorių tendencijas – mokiniai taip pat stengiasi rinktis tokias specialybes, kad baigę mokslus galėtų dirbti“, – sako A. Kudarauskienė.
Vis dėlto šiuo metu profesinių mokyklų absolventų įsidarbinimo vidurkis šalyje siekia 65 proc. – keliamas tikslas, kad šis rodiklis išaugtų iki 80 proc.
„Mūsų, profesinio mokymo įstaigų ir darbdavių, bendras iššūkis – kaip padaryti, kad mokyklų ir darbdavių bendradarbiavimo sistema būtų veiksmingesnė, o absolventų įsidarbinimo procentas būtų kuo didesnis.
Tai labai svarbu, nes valstybė investuoja į žmogų ir norime, kad pabaigus studijas jam pavyktų susirasti orų darbą ir nereikėtų būti išlaikomam valstybės pašalpomis arba kitais būdais“, – pabrėžia viceministrė.
Skatina aktyvesnį darbdavių įsitraukimą
Kad profesinio mokymo įvaizdis gerėtų, būtinas ir verslo įsitraukimas, įsitikinusi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Nora Pileičikienė.
„Profesinio mokymo žinomumas ir įvaizdis, kiek stebime statistiką, sparčiai keičiasi į gera. Mes patys kasmet priimame vis daugiau mokinių.
Tenka pastebėti, kad darbdavių įsitikinimai apie profesinį mokymą labai priklauso nuo jų turimos patirties – ar aktyviai bendradarbiavo su profesinio mokymo įstaigomis, ar susidarė įspūdį apie jas vien iš atėjusių dirbti absolventų.
Tie, kurie tikrai įsitraukia į bendradarbiavimą su profesinio mokymo įstaigomis, kur kas palankiau jas vertina“, – teigia N. Pileičikienė.
Pasak direktorės, verslo bendradarbiavimas su profesinio mokymo įstaigomis neturėtų apsiriboti vien mokinių priėmimu praktikai – įmonės gali prisidėti prie mokymų programų tobulinimo, teikti grįžtamąjį ryšį praktikos proceso tobulinimui, suteikti galimybę mokiniams dirbti su įranga, kurios reikia konkrečiai profesijai, aktyviau rengti pameistrystės programas ir pan.
„Labai svarbu, kad profesinio mokymo įstaigos turėtų stipresnį ryšį su darbdaviais, kad šie taip pat išgirstų mokymo įstaigų rodomą sumanumą ir į ją aktyviau reaguotų.
Tam, kad būtų abipusė draugystė, reikia visoms pusėms prisidėti – skirti laiko, dėmesio, gal ir finansinių išteklių.
Neužtenka darbdaviams tik pasiūlyti lengvatų, kad šie aktyviau įdarbintų profesinio mokymo įstaigų absolventus – reikia, kad ir pats verslas būtų suinteresuotas trūkstamų žinovų ruošimu“, – sako N. Pileičikienė.
Pašnekovės teigimu, viešojoje erdvėje daug dėmesio skiriama vidurinio ir aukštojo ugdymo iššūkiams, tačiau profesinis mokymas šio dėmesio sulaukia kiek mažiau.
„Visame pasaulyje vis garsiau kalbama, kad profesinis mokymas yra varomoji ekonomikos jėga, nes per trumpą laiką suteikia žmonėms žinias ir gebėjimus, kurių labiausiai reikia pramonės ir paslaugų srityse.
Mažai kas pastebi, kaip profesinis mokymas greitai prisitaiko prie besikeičiančių rinkos poreikių – atnaujina mokymų procesą, turinį, įrangą, o mūsų mokytojai nuolat domisi naujovėmis“, – sako N. Pileičikienė.
Rugsėjo 18 d. – spalio 3 d. „Spinter tyrimai“ vykdytoje darbdavių apklausoje dalyvavo 225 įmonių vadovai.
„Aš be Tavęs kaip…“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) sumanyta komunikacijos kampanija, kuria siekiama skatinti aktyvesnį verslo įmonių ir profesinių mokymo įstaigų bendradarbiavimą, plečiant partnerysčių tinklą bei didinti profesinių mokymo įstaigų patrauklumą ir jų absolventų įsidarbinimo galimybes.
Taip pat dalinamasi geraisiais profesinių mokymo įstaigų ir verslo įmonių bendradarbiavimo pavyzdžiais.
Europos Sąjungos investicijomis nuolat atnaujinamos profesinio mokymo įstaigos ir gerinama jų infrastruktūra visoje Lietuvoje. Kampanija finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.
Apie Centrinę projektų valdymo agentūrą
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) administruoja 12 Europos Sąjungos, kitų šalių donorių bei valstybės investicijų programų, daugiau nei 1500 skirtingų projektų, kurių bendra vertė – 15,5 mlrd. eurų.
Agentūra taip pat teikia viešųjų investicijų valdymo metodinę pagalbą, joje įkurtas viešojo ir privataus sektorių partnerystės kompetencijų centras.
Be to, savo bei Lietuvos viešojo sektoriaus sukauptą programų ir projektų administravimo patirtį perduoda užsienio valstybių institucijoms vystydama tarptautinio bendradarbiavimo veiklą.
