Jau praėjo pusė metų po A. Ramanausko-Vanago paminklo išniekinimo Merkinėje prieš Rusijoje švenčiamą gegužės 9 dieną – „pergalės“ dieną.

Nusikaltimo vykdytojai nesurasti. Paminklas buvo apipiltas baltais dažais.

Buvo išniekintas ir kitas atminties ženklas partizanų vadui – šalia buvusios šeimos sodybos Lazdijų rajone į medinę skulptūrą buvo įsmeigtas kirvis ir ji apipilta panašiais dažais.

Paaukotos lėšos stebėjimo kameroms įrengti

„Dėl vandalizmo akto išaiškinimo iš ikiteisminio tyrimo įstaigų kol kas jokių žinių nesulaukėme.

Mūsų sumanymu buvo surengta pilietiškumo akcija, kuria surinktos lėšos stebėjimo kameroms.

Žmonių palaikymas didelis: galutinis rezultatas viršijo 9 tūkst. eurų, lėšas paaukojo apie 300 asmenų.

Įsigytos ir įrengtos šešios kameros, papildoma įrašymo įranga, kuri sumontuota prie pačio paminklo ir skvero prieigose.

Už tas pačias lėšas buvo sutvarkytas ir pats paminklas. Dabar pats partizanų vadui skirtas skveras daug saugesnis ir, tikėkimės,atgrasys panašius vandalizmo išpuolius“, – pasakoja Merkinės muziejaus direktorius Žygis Buržinkas.

Ramanauskas-Vanagas – pripažintas Lietuvos valstybės vadovas

Lietuvos partizanų vadas, brigados generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas 2018 metais LR Seimo buvo pripažintas faktiniu Lietuvos valstybės vadovu.

Lietuvos partizanų judėjimas turėjo ypač didelę reikšmę valstybingumo istorijoje.

2019 metais Europos Žmogaus Teisių Teisme konstatuota, jog 1944–1953 metai sovietų okupantai ir kolaborantai vykdė genocidą prieš partizanus ir jų artimuosius, rėmėjus Lietuvoje.

„Pats A. Ramanauskas-Vanagas tapo visos Lietuvos pasipriešinimo okupacijai simboliu.

Rusijai siekiant išlaikyti savo įtaką žinių erdvėje ir nuolatos vykdant hibridines atakas jis ir visa Laisvės kovų istorija išlieka priešo taikinys.

Tą nuolatos matėme ir matome dezinformacijos sraute ir kituose veiksmuose, kurių autorius terorizmą remiančia valstybe pripažinta Rusijos federacija“, – pabrėžia „Vanago Lietuva“ sumanymo vadovas Alkas Paltarokas.

Žinių karo taikiniai

Sovietai ir šiandieninė Rusijos federacija visada ypač jautriai reagavo į Lietuvos ir kitų okupuotų valstybių rezistenciją, pasipriešinimą okupacijai.

Stengėsi apšmeižti pasipriešinimo veikėjus, manipuliuoti istoriniais faktais, iškraipyti istorines tiesas ir panaudoti įvairiausias žinių karo priemones.

„Rusija ruošėsi karui ir jos taikinys buvo artimiausi kaimynai. Tą pamatėme Ukrainoje, kaip ji veikė prieš Ukrainos rezistencijos istoriją.

Rusija nuolat gąsdina ir grasina Lietuvai bei kitoms Europos šalims. A. Ramanauskas-Vanagas ir kiti Laisvės kovų didvyriai yra mūsų valstybingumo simboliai, kuriuos privalome ginti.

Priešo taikinys – ne tik istorinės asmenybės, Lietuvos valstybingumo simboliai, bet iš esmės mūsų piliečių valia gintis ir pats pilietiškumas“, – aiškina A. Paltarokas.

Ramanausko-Vanago istorinės atminties darbai Merkinėje

„Pajutome, kad Vanago paminklo išniekinimas turėjo poveikį ir pačios Merkinės gyventojams.

Jautri merkiniškių reakcija į įvykį paliudijo, kad jiems rūpi istorinė atmintis, jie jaučia pagarbą Lietuvos laisvės kariams ir tai, kas vyksta miestelyje.

Ką jau kalbėti apie visą Lietuvą, kai per keletą dienų atsirado apie 300 asmenų, paaukojusių vaizdo stebėjimo kamerų įrengimui,“ – pasakoja krašto muziejininkas Mindaugas Černiauskas.

Černiauskas pabrėžia, kad malonu matyti lankomą paminklą, dedamas gėles ir žvakutes.

Artimiausiu metu ketiname įrengti papildomą skvero apšvietimo šviestuvą, kad skverelis sutemus dar labiau atkreiptų pravažiuojančiųjų dėmesį.

Šalia skverelio pavasarį įrengsime papildomą rodyklę į greta esantį memorialą Dainavos apygardos partizanams, nes ne visi lankantys paminklą žino, kad šalia yra vienas didžiausių memorialų Dainavos apygardos partizanams.

Muziejininkai mini, kad tarp kitų planų ateinančiais metais yra žygio gido A. Ramanausko- Vanago laisvės kovų takais „Merkinė – Kasčiūnai – Merkinė“ atnaujinimas papildomomis žiniomis ir spauda nauju tiražu.

Ankstesnis tiražas jau išplatintas žygeivių tarpe. Tikimės, kad projektą parems Lietuvos kultūros taryba. Kazimieraičio rinktinės ženklu – trispalvės fone esančia raide „K“. Taip pat reiktų įrengti stendą Vanago slapstymosi vietoje Bingelių kaime.

„Taip pat viliamės, kad Varėnos r. savivaldybei pavyks sugeneruoti lėšas Dainavos apygardos memorialo ir muziejaus sutvarkymo projektui.

Šiuo metu jau vyksta darbai koplyčioje. Viliamės, kad ateityje bus atnaujinti ir kryžiaus formos takai, pats muziejus.

Žinoma, tam reikia ir nacionalinės valdžios pagalbos”, – atkreipia dėmesį muziejininkas Mindaugas Černiauskas.

Laisvės kovotojų atminimo įamžinimui – nuolatinės pastangos

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys primena, kad nuo pat įsteigimo 1992 m. šios institucijos istorikai ir muziejininkai didelį dėmesį skiria antisovietinio partizaninio karo kovų ir jo karžygių atminimo įamžinimui.

„Įamžinimas vyksta įvairiomis formomis: paminklais, atminimo ženklais, atminimo lentomis, knygomis, straipsniais, filmais, minėjimais, partizanų palaikų paieškomis ir identifikavimu bei kitomis formomis“, – vardija centro vadovas.

Tarp svarbiausių darbų jis mini 1995–2022 m. visoms partizanų apygardoms – Tauro, Didžiosios kovos, Prisikėlimo, Žemaičių, Vyčio, Vytauto, Kęstučio, Algimanto ir Dainavos – pastatytus iš viso 9 paminklus.

Taip pat buvo pastatyti paminklai Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarams jų gimtinėse (2015–2019 m. pastatyti 7 paminklai), sukurta istorinė paroda įsteigiant Minaičių memorialą.

„Mūsų laisvės kovų simboliui, žiauriai sovietų nukankintam ir sušaudytam 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarui Adolfui Ramanauskui-Vanagui centro sumanymu pastatyti paminklai Lazdijuose ir Čikagoje (Lemonte, JAV)“, – sako dr. Arūnas Bubnys.

Istorikas primena, kad kasmet A. Ramanausko-Vanago istoriją išklauso keli šimtai tūkstančių turistų, tarp kurių ir oficialūs Lietuvos Respublikos svečiai, aukšti užsienio valstybių pareigūnai, aplankančių buvusio KGB kalėjimo parodą Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje.

Už valstybės istorinės atminties politikos įgyvendinimą atsakingos institucijos kitų metų planuose numatyti partizanų kapavietės sutvarkymo darbai Leipalingyje.

Primintina, kad 2022 m. spalio mėn. čia buvo surasti Pietų Lietuvos partizanų srities vado plk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai.

Taip pat žadama padaryti didžiumą Kalniškės mūšio memorialo atnaujinimo ir sutvarkymo darbų kartu su Lazdijų rajono savivaldybe.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, visoje Lietuvoje iki šių metų pastatyta apie 450 vieno pavyzdžio atminimo ženklų partizanų žuvimo vietose.

Toks simbolinis žymėjimas leidžia atpažinti ir atminti valstybingumo istorijai svarbius mūšius, asmenis.

Iššūkis Lietuvai

Dėl paminklo vandalizmo prieš pusmetį buvo išreikšta Lietuvos prezidentūros nuomonė: „Tai yra nusikaltimai. Tai yra nusikaltimai skatinant neapykantą.

Taip, tai yra ir provokacija, kuria metamas iššūkis“, – „Žinių radijui“ tada sakė Nacionalinio saugumo grupės prezidentūroje vadovas Kęstutis Budrys.

„Mūsų institucijos, teisėsaugos institucijos ir kitos institucijos, šiuo metu nestovės prie kiekvieno paminklo, bet tai yra taip pat iššūkis metamas ir joms – ar mes gebame tinkamai reaguoti ir nustatyti tokius asmenis.

Ir aš esu įsitikinęs, kad Lietuva, tą iššūkį priėmus, jį atlaikys“, – pabrėžė prezidento vyriausiasis patarėjas.

Spausdinti