A. Navys, M. Sėjūnas. Mintys paradams praūžus: kam turime ruoštis?

Mes labai gerai žinome, kad visos mūsų apžvalgos, ypač analitiniai tekstai viena ar kita forma pasiekia įvairaus rango sprendimų priėmėjus Lietuvoje (ir ne tik). Jas skaito ir dalinasi strateginės komunikacijos, krizių valdymo, nacionalinio saugumo specialistai, politikai, karininkai.

Mūsų nestebina ir neskaudina, kad dažniau negu kartais po mūsų tekstų sukiojamas pirštas prie smilkinio, nuvilnija banga kaip mes apsišaukę ekspertais, nevykėliai, gąsdiname, kvailiname, skaldome tautą, naudojamės jos patiklumu. (Ir tik po kažkurio laiko nedrąsiai tarpusavyje klausinėjama, „iš kur jie viską žinojo?“).

Mes taip pat labai gerai žinome, kad beveik visada į mūsų analizes reaguojama kaip į „užvažiavimą“ ant atitinkamų tarnybų, pastabos priimamos asmeniškai, įžeidžiai.

Daug kas mano, kad mes norime pasirodyti, kažką atleisti, kažkam pakenkti, užimti kažkieno postą. Esame kviečiami į įvairius neformalius „pasimatymus“ padraugauti ir nuleisti garą, sumažinti įtampą.

Norime patikinti, jog nesigviešiame nei vieno posto, nei vienos pareigybės, ir nekeliame jokios sumaišties kažkokiems įsivaizduojamiems kėslams įgyvendinti.

Tiesiog norime, kad šių eilučių skaitytojai pamėgintų nešališkai suvokti, ką norime pasakyti, kad mąstydami apie galimas dėstomų įvykių pasekmes, galvotų ne apie savo postą, o kaip užkardyti esamas ir galimai būsimas grėsmes.

Mes norime, kad tokiose kaip ši savo analizėse klystume. Kad visi jūs liktumėte savo pareigose, gyvi, sveiki, linksmi ir laimingi. Ir neturėtumėte bėdų.

Tačiau, kad tai įvyktų ir būtų kuo ilgiau, siūlome lėtai perskaityti įsigilinant į teksto turinį ir neatmesti galimų grėsmių tikimybės.

Tą daryti ir susitelkti reikia dabar, kai (mūsų žiniomis) kai kurie politiniai sluoksniai gavo slaptą, kiti – dalinai išslaptintą NATO šalių žvalgybų ataskaitą apie Rusijos pajėgumus, o Ukrainos žvalgyba skelbia, kad Rusija ruošiasi išpuoliams prieš Moldovą ir Baltijos šalis.

Mums patiems gi, nežinomos jokios slaptų ataskaitų detalės. Bet mums to ir nereikia. Iš atvirų šaltinių, žmonėms, turintiems galvą ant pečių, aišku, kad Rusija, nepaisant ekonominių sankcijų ir tragiškų netekčių Ukrainos fronte, sėkmingai vysto savo karinį potencialą ir jį atkurs anksčiau, nei buvo planuota.

Kadangi kai kurie Lietuvos ir užsienio politikai (pvz., Čekijos prezidentas) tai sužinojo ne iš mūsų apžvalgų, apie grėsmes prabilo viešai. Kažkodėl objektyvūs įsisąmonintų grėsmių vertinimai didele panikos banga nuvilnijo per žiniasklaidą.

Prasidėjo blaškymasis, kai kurių rūke klaidžiojančių „egzpertų“ pasakos, viduriavimas, kaltų ieškojimas, bliovimas apie tankus, visuomenės raminimas paradais ir raportavimais, kad karo vadai nieko nebijo, o valstybė yra pilnai pasiruošusi karui, tik nežinia kokiam.

Dauguma už valstybės gynybą ir saugumą atsakingų žvaigždžių ir postų, mėgstančių pozuoti statybininkų šalmais, šiandien, deja, vis dar mąsto apie apkasų karą, fronto linijas ir taktinius manevrus divizijomis, o tai yra esminė klaida.

Beje, mes nesakome, kad kariuomenei nereikia sunkiosios ginkluotės ar kitos pėstininkams būtinos įrangos. Mes tik norime nupiešti labiausiai tikėtiną teroristinės Rusijos išpuolio prieš Lietuvą scenarijų, kuris gali įvykti dabar, po pusmečio, pusantrų ar ketverių metų.

Šis scenarijus nėra naujas, greičiau atnaujintas senas variantas, ir greičiausiai planuojamas dieną X, kai susiklostys (arba bus surežisuotos) tam tinkamos tarptautinės diplomatijos ir geopolitinės aplinkybės.

Tad iš karto atmetam konvencinio (einamuoju metu ir šiaip artimiausią dešimtmetį Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse) apkasų karo scenarijų ir einame prie kito varianto.

Hibridinio-teroristinio išpuolio, panašaus į surengtą iš Gazos Ruožo, scenarijų. Kodėl jis labiausiai tikėtinas?

Pradžioje – išsamus Izraelio atsargos karininko, dalyvavusio kovose „Hamas“ išpuolio dieną, pasakojimas. Jis (kaip ir mes) teigia, kad „Hamas“ išpuolyje matoma akivaizdi Kremliaus ranka.

Pirmiausia, teroristinio išpuolio laikas. Šeštadienis 6:30, kai visas Izraelis miega, ir tai yra vienintelis rytas savaitėje išsimiegoti. Metas pasirinktas toks, kurio niekas nesitiki, žmonės atakai nepasiruošę, kariškiai taip pat ilsisi ir miega.

Tai reiškia, jog teroristai turėjo informaciją apie Izraelio karinių dalinių nepasirengimą, visuomenės atsipalaidavimą ir negebėjimą atremti atakos.

Teroristų žvalgybą pasienio ruožuose vykdė žvalgybiniai dronai, kuriuos šiuo metu kare intensyviai naudoja tik Rusija ir Ukraina.

„Hamas“ ataka buvo nelaukta, netikėta, siaubinga, visoje šalyje sukėlusi didžiulę sumaištį. O juk Izraelio kariuomenė, visuomenė ir spectarnybos laikomos kone stipriausiomis pasaulyje. Izraelis buvo pasirengęs atakoms iš Vakarų Kranto, Libano, tik ne iš Gazos Ruožo.

Šalis pasitikėjo naujausiomis technologijomis, kariuomene, todėl nuvertino galimo išpuolio iš pietų ir vakarų eigos variantą.

Scenarijaus apie galimą masyvią ataką iš anklavo nebuvo juodžiausiuose Izraelio planuose. Tą gerai žinojo Irano ir Rusijos žvalgybos, kurios suteikė informaciją „Hamas“.

Tad smūgis šeštadienio ryte, kuomet į Izraelio pasienio teritoriją vėliau įsiveržė 2000 teroristų, Izraelyje sukėlė visišką sumaištį.

Rezervo karininkas, kuris po kelių valandų nuo invazijos pradžios, sulaukė šaukimo į mobilizacijos punktą, popiet jau dalyvavo mūšiuose su teroristais.

Tai, ką pamatė kariai (ir mes jų filmuotoje medžiagoje), juos pribloškė. Taikūs žmonės sušaudyti, pribaigti šūviais į galvas, gyvos sudegintos kūnais savo vaikus dengusios motinos, šunys, seneliai, Izraelio svečiai – užsieniečiai.

Izraelis buvo pasirengęs nedideliems išpuoliams, pernelyg pasitikėta savo karinių pajėgų galia – sunkiąja ginkluote, tankais, raketine artilerija, aviacija. Didesnė ataka buvo laukiama Golano aukštumose iš „Hezbollah“, bet ne iš Gazos Ruožo.

Teroristai buvo ginkluoti kulkosvaidžiais, minosvaidžiais, automatiniais ginklais, granatomis, kurias mėtė į izraeliečių slėptuves.

Izraelio kariškis atkreipia dėmesį, jog anksčiau panašaus braižo, nedidelius teroro išpuolius rengusio „Hamas“, atakose nebuvo.

Stilius labai panašus į „Wagner“ skerdikų, samdinių, tokiais pat metodais vykdžiusių žudynes Ukrainoje, Sirijoje, Afrikoje veikimą. Rusijos samdinių šturmo grupių braižas.

Šimtai teroristų į Izraelį įsiveržė vienu metu, turėdami tikslius duomenis apie žydų karinių bazių išsidėstymą, vaizdo stebėjimo kameras, slėptuves.

Po invazijos Izraelyje buvo pašaukta 360 000 tūkstančių rezervo karių. Izraelio karininkas pripažįsta, jog ne visi buvo pasiruošę – trūko net neperšaunamų liemenių ir kitos elementarios ekipuotės.

O juk eilinis Izraelio karys mūšyje įpratęs atrodyti kaip amerikiečių Delta Force. Tai kariams priduoda pasitikėjimo savimi ir savo pajėgomis bei valstybe.

Kitas labai svarbus dalykas, dėl ko Izraelis patyrė tokį skaudų smūgį – pasenusios žvalgybos priemonės, metodai ir technologijos; per didelis pasitikėjimas savimi; manymas kad viską žino apie priešą. Žvalgybos tarnybų agentai, skanuojantys priešo pokalbius, neužčiuopė jokios grėsmės.

Dabar jau žydų kariai teigia, kad Ukraina ir Izraelis yra sąjungininkai kovoje prieš blogį. Apgailestaujama, kad Izraelis pavėluotai tapo aktyviu kovotoju prieš blogio ašies šalis ir nerėmė Ukrainos karo su Rusija pradžioje.

Skaudžių pamokų dėka, atėjo suvokimas ir žinojimas, jog Kremlius, kaip pasaulinio terorizmo centras, tiesiogiai įtakojo, instruktavo, rėmė ir ruošė bendrus teroro planus prieš Izraelį ir sąjungininkus.

Bet sugrįžkime į Lietuvą.

Reikia būti aklam, kad nematytum paralelių ir panašaus scenarijaus užuomazgų bei repeticijų.

Šias repeticijas ir pasirengimą Rusijos teroristai prie Lietuvos sienų vykdo jau keletą metų: Baltarusijos teritorijoje vyko teroristinių grupuočių, parengtų žudyti ir kautis ekstremaliomis sąlygomis priešiškoje teritorijoje, rengimas; buvo kuriami daliniai lietuviškais pavadinimais, teroristų skiriamieji ženklai – Lietuvos karinių pajėgų simboliai. Mokymus rengė žudikai iš „Wagner“ ir kitų teroristinių Rusijos spec. tarnybų dalinių.

Vyko mūsų valstybės (ir Aljanso) pasirengimo testavimas užverčiant valstybės sieną pabėgėliais, renkant informaciją apie Lietuvos kariuomenės judėjimą, ryšio priemones, technines galimybes, asmeninius kontaktus.

Rusijos SVR agentai rinko informaciją apie Lietuvos tarmes (pokalbių įrašinėjimas), ligonines, lovų vietų skaičių jose.

Rusų teroristinių grupių vadeivos savo soctinkluose gyrėsi, jog turi platų agentų tinklą Lietuvoje, kuris renka informaciją apie karininkus, jų šeimos narius, karinių dalinių išsidėstymą, sienos apsaugos patrulių judėjimo grafiką, ginkluotę ir t.t.

Prie Lietuvos sienų buvo ir liko „Wagner“ smogikai, nesvarbu, kad projektas panaikintas. Teroristinius aktus vykdyti galintys žudikai niekur nepasitraukė, jie yra Baltarusijoje.

Taip taip, Rusijos kariai yra Baltarusijoje. Dabar. Ir planai taip pat niekur nedingo. Ir grasinimai mokykloms, žiūrint, kaip reaguoja, visų pirma, mūsų visuomenė, taip pat ne kažkokių paauglių, šiaip sau siuntinėjančių elektroninius laiškus, darbas.

Nors mūsų atsakingų tarnybų vadai ir vadukai mano kitaip, ir jau pasidabino medaliais už puikiai suvaldytas krizes.

Pasaulinio saugumo paveikslas pasikeitė. Kremlius išmoko pamokas. Tarpvalstybinio terorizmo grėsmė, naudojant asimetrines priemones ne tik kad labai reali. Ji kvėpuoja mums į pakaušį.

Todėl atmesdami konvencinio karo grėsmę, norime perspėti dėl artėjančių teroro aktų pavojaus.

Jei labiausiai pasiruošusi pasaulio žvalgyba ir kariuomenė gavo siaubingą smūgį, kaip turime elgtis mes bei kokio priešo ėjimo galime tikėtis?

Neatmetame, jog Kremlius Lietuvoje planuoja galimai panašią teroristinę operaciją, ką skelbė „Wagner“ ir klounas Prigožinas jo buvimo Baltarusijoje metu.

Tai gali būti įsiveržimas į Lietuvos teritoriją, pasinaudojant pabėgėliu srautu, ginkluotas teroristinis išpuolis pasienyje, užimant tam tikrus objektus, o gal ir gyvenvietes.

Galbūt diversinės grupės jau šalies viduje, gal jokio įsiveržimo nebus, bet po iš televizijos ekranų atsakingų pareigūnų sekusių mokymų ignoruoti pranešimus apie sprogmenis, gali būti panikai sėti pasitelkti būtent jie.

Lygiagrečiai būtinai sektų dezinformacinės atakos socialiniuose tinkluose, tai matome pastaruoju metu informaciniuose – teroristiniuose išpuoliuose prieš Lietuvos įstaigas.

Be jokios abejonės, teroro aktai turėtų būti derinami su socialiniais neramumais, pasinaudojant sumaištimi, piketais, mitingais, riaušėmis. Itin tikėtina, kad būtų surengtas jautrios / ypatingos infrastruktūros sabotažas, pasinaudojant kibernetinėmis priemonėmis, dronais, užverbuotais darbuotojais.

Šalies viduje būtų aktyvuotos priešiškos grupuotės, režisuojami plėšimai, užpuolimai, juos lydinčios informacinės atakos.

Turint galvoje, kad neturime nei mobilizacijos įgyvendinimo nei realiai veikiančių ekstremalių situacijų suvaldymo planų, o didžioji mūsų visuomenės dalis yra visiškai tokiems įvykiams neparuošta, nenorėdami jūsų gąsdinti, toliau nepasakosime, kas galimai dėtųsi mūsų šalyje.

Deja, nuraminti jūsų, kad visas Aljansas tokiu atveju ateitų į pagalbą su tankais, aviacija ir artilerija, negalime. Būtent toks, kaip mūsų aprašytas priešas – neįvardintas priešas, kitokia „žaliojo žmogeliuko“ atmaina.

Prieš sustabdytą šiluminę elektrinę ar susprogdintas elektros pastotes automatiniu granatsvaidžiu nepakovosi.

Tokiu atveju, Baltarusijai ir Rusijai NATO nepaskelbs karo. Ir net jei būtų aktyvuotas 5-asis straipsnis, naivu būtų manyti, kad Aljansas gindamas Lietuvą ar Baltijos šalis pultų mūsų kariaujančias kaimynes.

Juolab, kad Maskva tikrai tylėtų, įvykį pažymėdama kaip eilinį kažkokių teroristų veikimą „artimajame užsienyje“. Galbūt, netgi pasityčiodama, pasiūlytų pagalbą. Kaip Tokajevui Almatoje.

Bet ar tikrai toks juodas mums scenarijus Kremliui būtų naudingas? Ko Maskva siekia, klausiate jūs.

Visi žinome, kad Rusija siekia susigražinti Baltijos šalis į savo įtakos erdvę. Bet tai – tik priemonė. Tikslas – pats Aljansas ir jo parama Ukrainai bei, žinoma, vienybė, kuri driskyne suvokiama kaip egzistencinė grėsmė.

Tačiau tiesioginė konfrontacija su NATO tik pablogintų Kremliaus pozicijas ir sustiprintų Aljansą. Vienintelis kelias karo nusikaltėliams ir blogio ašies suokalbininkams – silpninti savo interesų zonoje esančias šalis teroristiniais metodais.

Teroristiniai smūgiai neįžiebs naujo karo ar įtampos židinio Rusijai, tačiau gali pakirsti užpultos valstybės ekonomiką, piliečių pasitikėjimą savimi, institucijomis, saugumu.

Trauktųsi užsienio investicijos ir piliečiai. Niekas nenori gyventi nuolatinėje baimėje ir psichologinėje įtampoje dėl savo artimųjų, tėvų, vaikų.

Toks yra Rusijos braižas, stilius, metodai. Būtent tokius asimetrinius veiksmus planuoja, testuoja Izraelyje ir gali vykdyti čia KGB mokyklos auklėtiniai.

Ir nors artimiausiu metu panašaus scenarijaus tikimybė nedidelė, niekas nežino, kas gali nutikti netolimoje ateityje. Priešui būtina geopolitinė širma, dūmų uždanga, destabilizuojantys veiksniai pasaulyje ir valstybės viduje, ir tik tada jis galės veikti.

Aukščiau išvardintų teroristinio scenarijaus variantų galima pastebėti ir šiandieninėje teroristinės Rusijos veikloje kaimyninėse šalyse. Kremlius šiaip sau nieko nedaro. Rusija ruošiasi. Smogia ten, kur mažiausiai tikimasi.

O kaip netikėtumams ruošiamės mes? Ar kaip Izraelio lyderiai ir saugumo vadai manome, kad būtent tokiu, mūsų įvardintu būdu, niekas nepuls?

Manymas ir paradai nuo teroristinės realybės, deja, neapsaugo.

Apsaugo priešo veiksmų numatymas, realių, veikiančių ir greitai bei sumaniai parengtų planų įgyvendinimas ir pasiruošimas.

Dėkojame nuolatiniam rėmėjui DT Artelė, UAB ir visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti