„Platų išsilavinimą suteikianti artes liberales sistema darosi vis svarbesnė – neatsitiktinai, jau kelintą kartą atlikdami VDU išorinį vertinimą tarptautiniai žinovai pabrėžia šios sistemos išskirtinumą, sakydami, jog būtina ją saugoti ne tik universiteto, bet ir nacionaliniu mastu.

Visada bus dalis bendruomenės, jaunimo, kurie neišsitenka į suformuotas programas, visada bus ieškančių, kuriančių, tad atitinkamai ir mokymosi sistema turėtų būti tokia, kuri neįspraudžia besimokančiojo į siaurą programos rėmą, bet leidžia pačiam formuotis savo uždavinius, mokymosi programą“, – sako VDU rektorius prof. Juozas Augutis, aptardamas universitete taikomų artes liberales (laisvųjų menų) principų naudą.

Rektoriaus teigimu, artes liberales svarba yra jau seniai įrodyta ir patvirtinta.

Plačiausios aprėpties universitetu Lietuvoje tapęs VDU ne veltui taiko šiuos principus savo siūlomose studijose: čia ugdomas platus išsilavinimas, neapsiribojant tik studento pasirinktos programos specializacija.

Pavyzdžiui, nepriklausomai nuo savo pasirinktų pagrindinių studijų, studentai gali rinktis kitos srities gretutines studijas, informatikos, filosofijos ar kitus dalykus, gilinti verslumo, IT ir kitus gebėjimus.

Prof. J. Augutis pabrėžia, jog tarpdiscipliniškumas šiandien yra sugrįžimas į mokslo ištakas, nes pradžioje disciplinos nebuvo taip griežtai skirstomos, o skirstymą paskatino pramoniniai pokyčiai.

„Ši sistema egzistuoja jau ilgus amžius – dar viduramžiais laisvieji menai veikė kaip būdas augti, tobulėti, auklėtis.

Šiais laikais jie įgauna kitas formas, tačiau jų svarba, kaip nekeista, tik auga.

Galbūt paskutiniai pora šimtų metų, kai vystėsi pramonė, reikalaujanti specifinių, siaurų žinių, į pirmą vietą išstūmė gilinančias metodikas, tačiau dabar vėl atsiveria didžiuliai horizontai žmonių veiklai, laisvai raiškai.

Ir plataus išsilavinimo sistema darosi vis svarbesnė“, – pasakoja VDU rektorius.

Pašnekovas teigia, jog laisvųjų menų principai šiandien yra taikomi vis plačiau – net ir labai konservatyviose ugdymo įstaigose pamažu taikomi šios sistemos elementai, leidžiantys studentams patiems lanksčiau formuoti savo studijas, derinti skirtingas studijų kryptis.

Deja, kol kas dėl biurokratinių reikalavimų nėra galimybės universitete pilnai įgyvendinti artes liberales principų – tarkim, leidžiant studentams stoti ne į atskirą studijų programą, o į ženkliai platesnę programų grupę, pavyzdžiui, humanitarinius mokslus, ir tik paskui pasirinkti sau patinkantį dalyką.

Tarp didžiausių iššūkių – jaunimo mažėjimas

Antrąją rektoriaus kadenciją baigiantis prof. J. Augutis sako, kad darbe iššūkių netrūko ir vis dar netrūksta.

„Kaip aš juokauju, jei per vieną kadenciją nepavyksta visko padaryti, tai bendruomenė palieka antriems metams kurso kartoti.

Labai džiaugiuosi, kad universitetas yra užėmęs puikią kryptį, vystosi dinamiškai, tačiau iššūkių tikrai netrūko: tai ne tik universitetų jungimosi klausimai, bet ir visus palietusi pandemija, taip pat demografiniai pokyčiai, kurių neigiami padariniai reikšis ir toliau.

Studentų trūksta ne tik universitetui, bet ir visai Lietuvai.

Mokyklose trūksta mokytojų – todėl mums, kaip vienam pagrindinių mokytojų rengimo centrų, tai yra iššūkis, užpildyti tą poreikį“, – paaiškina rektorius, papildydamas, jog VDU deda dideles pastangas prikalbinti kuo daugiau geriausių moksleivių pasirinkti švietimą, tapti mokytojais.

Tam skirtas ir naujoviškas VDU Mokytojų rengimo centras, pasižymintis kokybiška ir šiuolaikiška infrastruktūra.

Rektorius pabrėžia, jog Lietuvoje jaunimo gretos traukiasi dar sparčiau, nei bendras visos šalies gyventojų skaičius.

Per paskutinius dešimtmečius gyventojų Lietuvoje sumažėjo nuo 3,5 iki 2,8 milijono (apie 20 procentų), o jaunimo, abiturientų skaičius yra sumažėjęs dvigubai – nuo 65 iki 30 tūkstančių.

Todėl šiandien praktiškai visose srityse pradedamas jausti žmonių trūkumas – ypač turinčių aukštąjį išsilavinimą.

Ne mažesniu iššūkiu universitetui, kaip ir visai Lietuvai, tapo Rusijos sukeltas karas Ukrainoje.

Ukraina nuo seno yra artimas VDU partneris – universitetas turi daugiausia sutarčių būtent su šios šalies aukštosiomis mokyklomis.

Siekiant ištiesti pagalbos ranką, Lietuvos ir Ukrainos prezidentūrų sumanymu VDU įsteigtas Ukrainos centras, kuriame teikiama ne tik humanitarinė pagalba nuo karo prieglobsčio ieškantiems ukrainiečiams, bet ir psichologinė parama, taip pat įvairūs meniniai ir moksliniai sumanymai, tokie kaip 2023 m. pavasarį surengta konferencija, skirta Ukrainos energetiniam saugumui ir teisingumo klausimams, remiantis prezidento V. Zelenskio Taikos formule.

Lapkričio viduryje VDU vyko kita konferencija, skirta Ukrainos aukštojo mokslo sistemai, jos prisitaikymui prie europinių reikalavimų – anot rektoriaus, VDU turi sukaupęs didelę patirtį šioje srityje.

VDU bendruomenė – nuostabiausia ne tik Lietuvoje

Paklaustas apie didžiausius universiteto pasiekimus ir privalumus, kurie labiausiai džiugina, prof. J. Augutis sako, jog tai – jo bendruomenė, jo žmonės, maloniai stebinantys kūrybiška sinergija, ypač kai po universitetų jungimosi VDU papildė Švietimo ir Žemės ūkio akademijos.

To dėka šiandien VDU gali būti laikomas klasikiniu universitetu, aprėpiančiu visas mokslo ir studijų kryptis, todėl čia atsiveria daugiau galimybių efektyviam bendradarbiavimui tarp skirtingų universiteto padalinių.

„VDU turi pačią nuostabiausią bendruomenę ne tik Lietuvoje, bet ir plačiau.

Niekas manęs kitaip neįtikintų. Jie ir pradžiugino, ir nustebino savo atsparumu, atsidavimu universitetui, išradingumu, kūryba, mokslinėms galimybėms.

Prasiplėtus mūsų bendruomenei, atėjus kitų dviejų universitetų bendruomenėms, atsirado nauji, išskirtiniai projektai, kurie nebūtų įmanomi atskiruose universitetuose, pavyzdžiui – „Horizon Twinning“ projektas „Forest 4.0“, kuris yra skirtas dirbtinio proto technologijų panaudojimui miškų apskaitoje, rengime“, – sako prof. J. Augutis.

Stiprinant mokslą, universitete įsteigti nauji mokslinių tyrimų institutai: edukologijos, bioekonomikos, gamtos ir kitų sričių.

VDU taip pat vis glaudžiau bendradarbiauja ir su verslu, pavyzdžiui, bendruose projektuose su įmonėmis.

Rektorius pabrėžia, kad VDU atstovai rodo lyderystę įvairiose srityse – pavyzdžiui, dalyvaujant Europos universitetų aljanse „Transform4Europe“, kuris tapo vienu ryškiausių tokio tipo aljansų būtent nemaža dalimi dėl universiteto pastangų.

VDU sumanymu į šį aljansą buvo priimtas ir Ukrainos Mariupolio valstybinis universitetas, kurio pastatai buvo sugriauti kare ir dėl to teko persikelti į kitą miestą.

Ateities planuose – universiteto gerovės ir tarptautiškumo augimas

Aptardamas artimiausios ateities tikslus, prof. Juozas Augutis teigia, jog svarbiausiais prioritetais išlieka aukšta mokslo, studijų, bendruomenės gyvenimo kokybė, lygių galimybių ir lyčių lygybės politikos užtikrinimas, infrastruktūros tobulinimas.

„Ieškome galimybių senųjų bendrabučių atnaujinimui, galvojame ir apie naujų įsigijimą.

Turime svajonę VDU akademiniame miestelyje išplėtoti europinio lygio gamtos tyrimų centrą, tam yra visos prielaidos – yra Nemuno slėnis, puiki infrastruktūra, laboratorijos, minėta mokslininkų sinergija.

Daug vilčių siejame ir su „Transform4Europe“ aljansu – tai galimybė tapti europietišku universitetu dideliame aljanse, kurti studijas ir mokslą su kitais stipriais universitetais, atverti naujas galimybes tiek studentams, tiek mokslininkams, dar lengviau judėti be sienų po vienuolika Europos universitetų, per jų laboratorijas ir auditorijas.

Nepamirštame ir darbuotojų atlyginimų – galvojame, kad išlaikysime jų kilimą ir 2024-aisiais“, – pasakoja VDU rektorius.

VDU nuo pat atkūrimo yra vienas tarptautiškiausių universitetų Lietuvoje – šiandien kone 20 proc. jo bendruomenės sudaro užsieniečiai, jų skaičius kasmet auga.

Tolimesnėje ateityje, pasak prof. J. Augučio, universitetas turėtų ir toliau žengti tarptautiškumo kryptimi – ne tik kaip „Transform4Europe“ narys, bet ir toliau užmegzdamas bendradarbiavimą su viso pasaulio universitetais.

Pavyzdžiui, žadama Taivane įsteigti Lietuvos centrą, analogišką VDU jau dešimt metų veikiančiam Taivano centrui.

„Ateina laikas, kai kiekybė perauga į kokybę, nes tokių sutarčių jau turime su šimtais pasaulio institucijų. Artimai bendradarbiaujame su Ukraina, Rytų Azija, Korėja, Taivanu, Japonija.

Gali būti, kad mūsų sumanymu tokių aljansų arba universiteto filialų rasis ne tik Europoje, bet ir kitur pasaulyje – VDU galimai turės padalinius ar asocijuotas struktūras ir kituose pasaulio kraštuose“, – universiteto ateities viziją glaustai pristatė VDU rektorius.

Spausdinti